- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2SA-58-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06391-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“
- Kreditorius
- A. J.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelis-darželio „Vėtrungė“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., išieškotojas A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ 2012-07-30 kreipėsi į teismą ir prašė grąžinti išieškotojui A. J. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-238-862/2012 ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0240/12/03900. Nurodė, kad antstolis V. M. 2012-07-03 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-238-862/2012, kurį 2012-06-08 išdavė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas dėl 4414,52 skolos išieškojimo iš Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“, išieškotojo A. J. naudai. Taip pat antstolis pareiškėjui nurodė, kad jis turi sumokėti 4414,52 Lt skolą ir po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki 2012-07-03, kas sudaro 5755,64 Lt bei 238,69 Lt dydžio vykdymo išlaidas per dešimt dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos. Antstolis pareiškėjui pateikė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-06 nutartimi iš UAB Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ ieškovo A. J. naudai buvo priteistas 4414,52 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-11-18 iki 2012-02-06 ir po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2012-02-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui pareiškėjas pateikė pranešimą Nr. 01-22-06 dėl A. J. duomenų tikslinimo, kuriame nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, A. J. dirbęs lopšelyje-darželyje „Vėtrungė“ buvo atleistas iš darbo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2012-10-07 nutarties pagrindu nuo 2010-10-07. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad antstolio raginimas sumokėti po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki 2012-07-03, kas sudaro 5755,64 Lt, yra neteisėtas. Teismo sprendimas buvo įvykdytas 2012-02-09, todėl buvo uždelstos tik dvi dienos, dėl ko antstolis gali reikalauti išieškotojo naudai sumokėti tik 111,76 Lt. Vykdant teismo sprendimą, 2012-06-22 išieškotojui A. J. buvo išsiųstas 2012-06-21 raštas Nr. 18-293(1.3), kuriuo jo buvo prašyta pateikti savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią būtų pervestos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priteistos lėšos. Minėtą raštą A. J. gavo 2012-06-27, tačiau pareiškėjui savo sąskaitos duomenų nepateikė, o pats išieškotojas kreipėsi į antstolį, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tokie išieškotojo veiksmai padarė neįmanomą sprendimo įvykdymą, todėl vykdomasis dokumentas turi būti grąžintas išieškotojui, o vykdomoji byla nutraukta.
Antstolis V. M. 2012-07-27 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/03900 atsisakė tenkinti skolininko skundą, nurodydamas, kad skolininkas skunde nenurodė nei vieno antstolio procesinio veiksmo, kurį skundžia. Taip pat antstolis nurodė, kad išieškotojas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimto sprendimo, todėl nėra pagrindo grąžinti išieškotojui vykdomojo dokumento. Taip pat antstolis nurodė ir tai, kad skolininkas, kaip buvęs išieškotojo darbdavys, turi žinoti išieškotojo sąskaitos numerį, todėl jo argumentai, kad išieškotojo atžvilgiu negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nes nežinojo jo sąskaitos numerio, yra atmestini.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškotojas A. J. prašo pareiškėjo skundą atmesti. Išieškotojas nurodė, kad iki šiol VSDFV nėra pakeistas atleidimo iš Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ pagrindas, todėl išieškotojo manymu, skolininkas nėra įvykdęs teismo sprendimo. Išieškotojas taip pat nurodo, kad gavęs pareiškėjo raštą Nr. IS-293(1.3), iškart kreipėsi į pareiškėjo atstovą ir nurodė, kad teismo priteistos ir vykdomajame dokumente nurodytos sumos turi būti pervestos į tą pačią sąskaitą, į kurią buvo pervedamas jo darbo užmokestis. Kadangi išieškotojas minėtų teismo priteistų sumų negavo, jis kreipėsi į antstolį dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas sprendė, kad antstolis teisėtai priėmė vykdyti išieškotojo A. J. jam pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-238-862/2012. Teismas padarė išvadą, kad antstolis teisėtai ir laikydamasis įstatymo nustatytu reikalavimų, priėmęs jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, apie tai informavo skolininką, išsiųsdamas raginimą įvykdyti sprendimą ir tokie antstolio veiksmai nepažeidžia įstatymo numatytų reikalavimų, antstolio raginimas įvykdyti sprendimą yra informacinio pobūdžio dokumentas, o ne reikalavimas, todėl jis nepažeidžia skolininko teisių, o supažindina su jo atžvilgiu pradėta vykdomąją bylą, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad antstolio raginimas įvykdyti sprendimą buvo neteisėtas ar pažiedžiantis skolininko teises ir jo teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad skolininkas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą išieškotojui gali ir turi imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdymas, o vien ta aplinkybė, kad skolininkui nėra žinoma apie išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, neleidžia teigti, kad sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. Taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę skolininkui atsiskaityti su išieškotoju net ir tuomet, kai kreditorius galimai vengia priimti prievolės įvykdymą, o kadangi nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas jau yra atiduotas antstoliui V. M., pareiškėjas, siekdamas kuo greičiau atsiskaityti su skolininku, teismo sprendimu priteistas sumas gali sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui kaip nepagrįstą, kadangi aplinkybė, jog išieškotojas nenurodė savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio nėra pakankamas pagrindas teigti, kad teismo sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas, be to, antstolis patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad išieškotojas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti teismo sprendimo.
Teismas nurodė, kad antstolis kol kas jokių priverstinių išieškojimo veiksmų nėra atlikęs, todėl, pareiškėjui, geranoriškai įvykdžius teismo sprendimą, jam nekils pareiga mokėti atlygio antstoliui, pareiškėjas privalės atlyginti antstoliui tik būtinąsias vykdymo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Nurodo, kad antstolis gavęs pareiškėjo skundą, kuriame buvo aiškiai nurodyta bei paaiškinta dėl kokių priežasčių teismo sprendimas iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui nebuvo įvykdytas, privalėjo imtis veiksmų, kad vykdomasis dokumentas būtų grąžintas ir vykdomoji byla užbaigta. Pažymi, kad tiek skunde, paaiškinime ir prašyme nurodė, jog visiems Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ darbuotojams, įskaitant ir A. J., atlyginimas buvo pervedamas tiesiogiai į kortelę, o ne į banko sąskaitą. Kadangi A. J. banko sąskaitos duomenys nebuvo žinomi, todėl sprendimas ir nebuvo laiku įvykdytas. Pareiškėjas prašė pateikti sąskaitos duomenis, tačiau A. J. to nepadarė, kas įrodo tik jo nesąžiningumą. Pareiškėjas nurodo, kad CK 6.56 str. 1 d. 3 p. numato kaip vieną iš galimybių atsiskaityti su kreditoriumi ir tai nereiškia, jog skolininkas privalo tai daryti, tuo labiau, kai teismas turėjo įžvelgti, jog išieškotojas elgiasi nesąžiningai. Teismas visiškai nutartyje nepasisakė dėl 5755,64 Lt sumos, taip pat nepasisakė ir dėl 2012-08-14 atsiliepime ir 2012-08-29 prašyme pateiktų argumentų. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas vengė vykdyti teismo sprendimą, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas ėmėsi visų priemonių sprendimo įvykdymui. Pažymi, kad dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-06 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-31 nutarties, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir pradėta vykdyti vykdomoji byla, pareiškėjas yra pateikęs kasacinį skundą, kuris yra įtrauktas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą bei sustabdė minėtų nutarčių vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. M. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdomojoje byloje atlikti tik pirminiai veiksmai, išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas raginimo vykdymui. Priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą jokių akivaizdžių kliūčių jo priėmimui nebuvo, todėl jis buvo priimtas tinkamai. Teismas pagrįstai išaiškino, jog teismo sprendimas nežinant išieškotojo banko sąskaitos galėjo būti įvykdytas skolą sumokėjus į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas turėjo visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą be priverstinio jo vykdymo, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad skolininkas siuntė užklausą išieškotojui dėl sąskaitos nurodymo, nereiškia, jog skolininkas savo prievolę įvykdė tinkamai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. J. prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad neegzistuoja nei viena CPK 651 str. 2 d. įtvirtinta aplinkybė dėl kurios antstolis negalėjo priimti patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat nurodo, kad kreipėsi į pareiškėją, kuriam nurodė savo sąskaitą, tačiau pareiškėjo atstovas nesugebėjo paaiškinti, kokią ir kada sumą perves, dėl ko kreipėsi į antstolį. Iki šiol VSDFV Vilniaus skyriuje iki šiol nėra pakeistas A. J. atleidimo iš Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ pagrindas, o vien tai kad VSDFV Vilniaus skyrius informuotas apie darbo santykių pabaigą nereiškia, jog teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti arba panaikinti.
Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu. Juo nustatoma vykdymo apimtis ir turinys. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti, ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės ta aplinkybe, jog antstolis vadovaudamasis 651 straipsniu turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir imtis veiksmų jį grąžinti išieškotojui ir vykdomąją bylą užbaigti, nes pareiškėjas įvykdyti teismo sprendimo laiku negalėjo dėl išieškotojo kaltės, kadangi jis nenurodė pareiškėjui banko sąskaitos numerio. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas, nežinodamas išieškotojo banko sąskaitos duomenų, turėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsniu suteiktomis galimybėmis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta.
Kaip minėta, įstatymas nustato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, o tai patvirtinančių duomenų teisingumo antstolis negali kvestionuoti, už jų teisingumą atsako juos pateikiantis asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-06-08 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-238-862/2012 dėl 4414,52 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo 2011-11-18 iki 2012-02-06 ir po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos išieškojimo iš skolininko UAB Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“, išieškotojo A. J. naudai (vykd. b. l. 1). 2012-06-27 išieškotojas antstolių kontorai pateikė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 2). Antstolis V. M. 2012-07-03 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0240/12/03900 (b. l. 5). Antstolis skolininkui išsiuntė 2012-07-03 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2012-07-06 raginimą įvykdyti sprendimą bei 2012-07-03 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykd. b. l. 6-3). Minėti dokumentai buvo įteikti pasirašytinai 2012-07-10 skolininko vadovei (vykd. b. l. 7). CPK 651 str. 2 d. išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Šio straipsnio 2 dalyje yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Pareiškėjui neįvykdžius sprendimu, išieškotojas A. J. pateikė 2012-06-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-238-862/2012 antstoliui, o nesant duomenų, jog skolininkas vykdomąją rašte nurodytas sumas sumokėjo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog sprendimu priteistų sumų išieškotojui negalėjo sumokėti, nes nežinojo pastarojo banko sąskaitos numerio, o prašomas, išieškotojas jos nepateikė. Bylos duomenys tvirtina, kad antstolis 2012-07-03 raginime ir 2012-07-03 rašte Nr. 0240/12/03900 nurodė antstolio depozitinės sąskaitos numerį ir banką į kurį pervesti vykdomajame dokumente Nr. 2-238-862/2012 nurodytas sumas (vykd. b.l. 4,6), kurie buvo įteikti pareiškėjo atstovei (vykd. b.l. 7). Todėl apeliantas, norėdamas atsiskaityti su išieškotoju, teismo sprendimu priteistas sumas gali sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuri nurodyta raginime. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas galėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, todėl apeliantas nenorėdamas patirti šių neigiamų padarinių, nežinodamas A. J. banko sąskaitos numerio galėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe sumokėti pinigus į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nutartyje nepasisakė dėl antstolio prašomos sumokėti 5755,64 Lt sumos. Nors apeliantas ir nurodo, kad skolą yra sumokėjęs, o antstolis nepagrįstai reikalauja sumokėti po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, t.y. 5755,64 Lt, tačiau pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra, o apeliantas šių savo teiginių apeliacinės instancijos teismui jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Dėl ko pirmosios instancijos teismas ir neprivalėjo vertinti reikalaujamos sumokėti 5755,64 Lt sumos pagrįstumo.
Apeliantas savo atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl A. J. 2012-08-14 atsiliepime ir apelianto 201208-29 prašyme teiktų argumentų prieštaravimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neaptarė kiekvieno šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, nereiškia, jog teismas jų neapsvarstė ir neįvertino. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-06 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-31 nutarties, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir pradėta vykdyti vykdomoji byla, pareiškėjas yra pateikęs kasacinį skundą, kuris yra įtrauktas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą bei sustabdė minėtų nutarčių vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi išnagrinėjo apelianto kasacinį skundą ir priėmė sprendimą, dėl šis apelianto argumentas yra teisiškai neaktualus ir dėl jo plačiau apeliacinės instancijos teismas plačiai nepasisako.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė antstolių veiksmus reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
n utaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.