Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis

2022-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-68-633/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-05-19Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
  2. Apeliacija2022-07-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
II-68-633/2022
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00021-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Algis Vieraitis (pirm.)
Pažeidėjas
J. P.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-68-633/2022Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00021-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos – 12.29; 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISPALIKTI NUTARIMĄ NEPAKEISTĄ IR SKUNDO NEPATENKINTI2022 m. gegužės 19 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – aplinkos apsaugos departamento) įgaliotam atstovui Irenijui Kaluškevičiui, patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui J. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens J. P. skundą dėl aplinkos apsaugos departamento nutarimo skirti jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. sausio 27 d. aplinkos apsaugos departamento įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. buvo pripažintas kaltu dėl padarymo administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir - ANK) 290 straipsnio 1, 5 ir 9 dalyse, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 36 mėn. ir administracinių nusižengimų įrankių : graižtvinio šautuvo, jo dėklo, priedėlio (optinio taikiklio) bei 3 vnt. šovinių, konfiskavimas. Administracinė nuobauda J. P. paskirta už tai, kad jis 2022 m. sausio 6 d. 19.20 val. laiku (duomenys neskelbtini) esančiame medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), būdamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotoju, medžiojo draudžiamu būdu – medžiojo sėlinant tamsiu paros metu, praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo, medžiodamas sėlinant nedėvėjo ryškios spalvos viršutinių drabužių arba galvos apdangalo ar liemenės, bei medžiojo būdamas neblaivus (iškvėptame ore nustatyta 0,75 promilės etilo alkoholio koncentracija), tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau ir – Taisyklių) 58.29, 71.13 punktus bei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau ir – Įstatymo) 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir draudimus.

Šalies argumentai

2. 2022 m. vasario 15 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo J. P. byloje pateikė skundą dėl 2022 m. sausio 27 d. pareigūno nutarimo, prašydamas nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu įvykdęs nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalyse, ir už juos nubaustas, panaikinti ir jam administracinio nusižengimo teiseną šioje bylos dalyje nutraukti, nes jis nepadarė tokių administracinių nusižengimų. Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį skundo nepaduota (b. l. 2-3).

3. Patrauktas atsakomybėn J. P. nurodė skunde (b. l. 2-3) bei teismo posėdyje papildomai paaiškino pripažįstantis aplinkybes, jog jo apskųstame nutarime nurodytu laiku ir vietoje su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu (su optiniu taikikliu, šovinių dėtuve ir trimis šoviniais) buvo (kartu su draugu ir liudytoju V. J.) medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), yra šio medžiotojų klubo narys (medžiotojas). Tačiau jis nemedžiojęs ir neketinęs to daryti, o atvykęs kartu su V. J. pastarojo automobiliu (keleiviu) apžiūrėti šėryklos žvėrims (ar jiems netrūksta pašaro). Kadangi jis nemedžiojo, tame tarpe ir sėlinant, todėl jam negaliojo ir reikalavimai dėvėti (medžiojant sėlinant) ryškius drabužius, galvos apdangalą ar liemenę bei ir draudimas tai daryti (medžioti sėlinant) vėliau nei pusantros valandos po saulėlydžio. Medžioklės lapas jos vadovo V. J. buvo užpildytas tik tam, kad jis, J. P., galėtų teisėtai atvykti ir būti medžioklės plotų vienete su šautuvu. Jiems atvykus į įvykio vietą, jis išlipo iš automobilio, išsiėmė iš dėklo šautuvą, į kurį įstatė su šoviniais viduje buvusią dėtuvę, tačiau šautuvo neužtaisė (spyną nepertraukė ir šovinį į jo lizdą vamzdyje neįstūmė) ir toliau jį nešęsis rankoje neužtaisytą. Šioje vietoje miške jie, būrelio nariai, yra įrengę šėryklą žvėrims, netoli kurios yra įsirengę žvėrių tykojimo vietą – iš medžio šakų padarytą sienelę (atitvarą), prie kurios jis su V. J. ir nuėję, ėję atsargiai ir tyliai, kad neišbaidyti žvėrių. Kai jie sustoję, V. J. per termovizorių apžiūrėjęs šėryklą, o jis, J. P., užtaisęs savo šautuvą ir pasiruošęs šauti, V. J. pasakius, kad šėrykloje yra šernas, nutarę nešauti ir kaip tik tuo momentu pasirodęs aplinkos apsaugos pareigūnas, kurio akivaizdoje jis ištaisęs savo šautuvą, pareigūno reikalavimu, davęs paaiškinimus apie įvykį, kuriuos užrašęs pareigūnas ir jam perskaitęs, jis juos pasirašęs kaip teisingus, vėliau dar vieną rašytinį paaiškinimą pas pareigūnus parašęs pats. Iki išvykimo į įvykio vietą jis prieš kelias valandas buvo išgėręs 1 l. vidutinio stiprumo alaus, apsvaigimo teigia nejautęs, pareigūnams iškvietus policiją, buvo patikrintas alkotesteriu, nustatytą jam girtumą neginčijantis.

Atsiliepimas

4. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – aplinkos apsaugos departamento, atstovas tiek atsiliepime į skundą (b. l. 33-34), tiek ir papildomai išklausytas teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, institucijos vertinimu, teisės pažeidimas įrodytas tiek departamento pareigūnų R. S. ir V. V., kaip tiesioginių nusižengimo liudytojų, paaiškinimais, tiek pateiktu teismo bylon pareigūno R. S. įvykio vietoje naudotu vaizdo ir garso įrašymo įrenginiu padarytu įrašu, tiek įrašais 2021 m. gruodžio 27 d. išrašytame medžioklės lape (duomenys neskelbtini). Šie duomenys, institucijos vertinimu, yra pakankami pripažinti nustatytu medžioklės faktą, jos pradžią siejant su ginklo užtaisymo J. P. asmenyje momentu jo atvykimo vietoje (prie automobilio), nuo šio momento (kai jis pajudėjo į medžioklės plotų vienetą su užtaisytu šautuvu) prasidėjo sėlinimas (medžioklė sėlinimo būdu), institucijos veiklos praktikoje medžioklė sėlinant vertinama procesu, kurio metu judama per medžioklės plotų vienetą su užtaisytu šautuvu, nepriklausomai nuo žvėries aplinkoje (ne)buvimo fakto. Medžioklės taisyklės draudžia medžioti sėlinimo būdu praėjus daugiau nei pusantros valandos nuo saulėlydžio, taip pat nedėvint ryškių drabužių, galvos apdangalo ar liemenės, taip pat esant neblaiviam (nuo 0,41 prom.). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, institucijos vertinimu, J. P. paskirtos teisėtai ir pagrįstai, jos tinkamai individualizuotos minimaliais pagal įstatymo sankcijas ar artimais tokiems dydžiais. Be to, pareiškėjas ginčo dėl nuobaudos ir (ar) poveikio priemonių individualizavimo jam (rūšies, dydžio) byloje ir nekelia.

5. Teismo posėdyje liudytojais apklausti J. P. administracinius nusižengimus fiksavę tiesioginiai šio įvykio liudininkai aplinkos apsaugos departamento pareigūnai R. S. ir V. V. patvirtino, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu jie siekė patikrinti gautą informaciją apie neteisėtas tų pačių asmenų, t. y. V. J. ir J. P. medžiokles šiame konkrečiame medžioklės plotų vienete, buvo ištyrinėję situaciją vietoje bei nustatę automobilio statymo, taip pat ankstesnio šaudymo vietą (prie medžio šakų atitvaro) prie netoliese (apie 30 m. atstumu) įrengtos šėryklos žvėrims. Jiems, pareigūnams, pasislėpus (R. S. – apie 10 m. atstumu nuo atitvaro, o V. V., netoli automobilio statymo vietos), praėjus apie 1 val., automobiliu prie įvykio vietos atvyko V. J. (vairavęs automobilį) ir J. P. (priekinėje keleivio vietoje), jiems išlipus, degė apšvietimas automobilio salone, todėl pareigūnas V. V. juos stebėjo tiesiogiai šioje šviesoje, o pareigūnas R. S. – naudodamas naktinio matymo prietaisą bei termovizorių. Abu pareigūnai girdėjo, o pareigūnas V. V. dar ir matė, jog J. P. dar prie automobilio šautuvą užsitaisė, jį toliau nešėsi rankoje ir buvo pasirengęs bet kada taikytis ir šauti, abu atvykę vyriškiai ėjo iš lėto, atsargiai ir tyliai, atėję apie 100 m. keliuku bei papildomai apie 50-60 m. miško taku, sustojo prie atitvaro, V. J. per termovizorių ėmė stebėti šėryklą, joje tuo metu buvo šernas. Šiuo momentu pareigūnas R. S. nutarė įsikišti, apšvietė save ir vyriškius prožektoriumi ir prisistatė, tik jam priėjus, J. P. ištaisė savo šautuvą (lig tol šovinys buvo vamzdyje), ryškių drabužių, galvos apdangalo, liemenės nedėvėjo, atrodė pasimetęs, išsigandęs, nuo jo jautėsi nestiprus alkoholio kvapas, iškviesti policijos pareigūnai jam alkotesteriu nustatė apie 0,77 prom. girtumą, J. P. neneigė prieš įvykį vartojęs alų. Apžiūrint atvykusiųjų automobilį, jame buvo rasta žvėrims skirto pašaro, taip pat virvės bei indai sumedžiotų žvėrių išdorojimui ir gabenimui. Kaip ir institucijos atstovas, taip ir abu liudytojai šią jų stebėtą situaciją be dvejonių vertina kaip neteisėtą medžioklę sėlinimo būdu.

6. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. teigė, jog su J. P. yra draugai ir to paties būrelio medžiotojai, jis vertinantis, jog J. P. nemedžiojo, patvirtino pastarojo teiginį, jog šautuvą jis, J. P., užsitaisęs ne prie automobilio, o tik sustojęs prie šakų atitvaro netoli šėryklos. Likusioje dalyje jis neprieštaravo aukščiau aprašytiems kitų liudytojų (pareigūnų) parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens J. P. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nutarimas nekeičiamas.

7. ANK 641 straipsniu įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio (-ių) nusižengimo (-ų) byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 290 straipsnio 5 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta jog tas, kas medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, nustatytu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, baudžiamas bauda nuo 600 Eur iki 1700 Eur, specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu nuo 3 m. iki 5 m. bei administracinio nusižengimo padarymo įrankių (priemonių) konfiskavimu (pastarųjų administracinio poveikio priemonių skyrimas nustatytas kaip imperatyvus (privalomas be išlygų). ANK 290 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tas, kas padarė minėtų aukščiau taisyklių pažeidimą (-us), nenumatytą (-us) šio straipsnio 3-16 dalyse, baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. ANK 290 straipsnio 9 dalimi nustatyta, jog tas, kas būdamas medžiotoju dalyvavo medžioklėje neblaivus (nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom.), baudžiamas bauda nuo 200 Eur ir 600 Eur ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu nuo 11 mėn. iki 1 m. 6 mėn. (administracinio poveikio priemonės skyrimas nustatytas kaip imperatyvus (privalomas be išlygų). Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966 su vėlesniais pakeitimais) 4I straipsnio 1 dalimi nustatytas imperatyvus draudimas medžiotojui dalyvauti medžioklėje esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo kitokių psichiką veikiančių medžiagų (pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį kvalifikuotas nusižengimas), o 12 straipsnio 2 dalimi imperatyvi prievolė, naudojant medžiojamųjų gyvūnų išteklius, laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiojimą ir medžioklę, taigi ir medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, reikalavimų. 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau ir – Taisyklių) 58.29 punktu nustatytas taip pat imperatyvus draudimas tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau nei pusantros valandos po saulės nusileidimo ir atitinkamai daugiau nei pusantros valandos iki patekėjimo) medžioti sėlinimo būdu (Taisyklių 11.4 papunktis) (pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kvalifikuotas nusižengimas). Savo ruožtu Taisyklių 71.13 punktu nustatyta prievolė medžiotojui, jam medžiojant sėlinimo būdu, dėvėti ryškios spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes (pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusižengimas) (blanketinės normos). Aptariamo teisinio reguliavimo imperatyvumas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas J. P., būdamas subjektu (ANK 6 straipsnio 1 dalis) yra teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 9 dalis, jeigu bylos duomenų visuma patikimai patvirtina, jog jis, būdamas medžiotoju, kaltai buvo medžioklėje neblaivus, medžiojo bei tai darė draudžiamu būdu – sėlinant praėjus daugiau nei pusantros valandos po saulės nusileidimo (16:08 val.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas J. P. nagrinėjamo įvykio metu buvo klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojas (b. l. 16, antra pusė) ir medžioklės plotų naudotojas, nagrinėjamo įvykio metu ir jo vietoje buvo neblaivus, kai iškvėptame jo ore nustatyta mažiausia 0,75 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 12, 16), taip pat, kad nuo 17.00 val. vykdė medžioklę (b. l. 9, liudytojų parodymai, traukiamo atsakomybėn J. P. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 15, 21) bei iš dalies ir žodiniai paaiškinimai teismo posėdyje). J. P. specialią teisę medžioti turi nuo 1990 m. liepos 28 d. (b. l. 16, antra pusė), t. y. virš 30 m., kas įpareigoja preziumuoti, jog jam žinomi tiek Įstatymo, tiek Taisyklių reikalavimai (draudimai) dėl medžiotojo blaivumo medžioklėje, medžiojimo sėlinant laiko režimo taip pat medžiotojo matomumo, todėl nėra ginčo bei teismui abejonių dėl pareiškėjo kaltės ir kt. subjektyvinės nusižengimo sudėties pusės elementų (ANK 7 straipsnis) tuo atveju, jeigu spręsti, kad byloje yra įrodytas faktas, jog pareiškėjas J. P. nagrinėjamo byloje įvykio vietoje ir laiku medžiojo sėlindamas, tai yra, savo ginklą užsitaisė iškart prie V. J. automobilio kai tik atvyko į medžioklės plotų vienetą (Taisyklių 60 punktas, kuriame medžioklės pradžia susieta su ginklo užtaisymo momentu medžiotojui atsistojus į šaudymo vietą linijoje, pradedant sėlinti (judėti į (per) medžioklės plotų vienetą) ar kt.

8. Aplinkybė kaip faktas, jog pareiškėjas J. P. reikšmingu bylai momentu ir vietoje į medžioklės ploto vienetą pajudėjo ir judėjo per jį su jau užtaisytu ginklu (graižtviniu šautuvu), byloje įrodinėjama aplinkos apsaugos pareigūnų R. S. ir V. V., kaip tiesioginių administracinių nusižengimų požymių turinčio įvykio liudininkų, rašytiniais paaiškinimais tarnybiniuose pranešimuose tarnybos vadovui (b. l. 7, 8) ir parodymais teisme, skundo nagrinėjimo metu institucijos pateiktu ir teismo posėdyje peržiūrėtu liudytojo R. S. įvykio vietoje naudotu mobilaus vaizdo ir garso įrašo įrenginiu (Body kamera) padarytu įrašu, taip pat netiesiogiai – medžioklės lapu (b. l. 9), medžioklės įrankių (priemonių) bei įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l. 10-11, 12 (antra pusė)-13), J. P. medžiotojo bilietu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16 antra pusė), ginklo ir jo priedėlių bei šaudmenų paėmimo protokolu (b. l. 18). Abiejų pareigūnų liudytojų parodymai išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir patvirtina, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai, užfiksuotai vaizdo ir garso įraše, pastarasis (objektyvus įrašas) iš esmės patvirtina abiejų liudytojų pareiškimus, jog ginklą J. P. užsitaisė iškart išlipęs iš automobilio, o ne kaip pats teigia (tai teisme teigė ir liudytojas V. J.), tik atėjęs ir sustojęs prie šakų atitvaro. Tiesioginiai nusižengimų įvykio liudytojai R. S. ir V. V. yra valstybės pareigūnai, nėra duomenų, kad jiems būtų sutrikęs regėjimas ir (ar) klausa, pareiškėjo nusižengimus jie stebėję iš santykinai nedidelio (10-20 metrų) atstumo, atitinkamai automobilio salono apšvietimo prietaisų šviesoje (V. V.) ir naudojant naktinio matymo prietaisą, termovizorių bei prožektorių (R. S.), kas, vertinant jog tai be kita ko buvo daroma (stebimi ir klausomi atvykusieji) visiškoje tyloje (miškas vėlyvą žiemos vakarą), J. P. į (per) medžioklės plotų vienetą judėjo lėtai ir atsargiai (tyliai), beveik tiesiai į miške pasislėpusį liudytoją R. S., buvo visiškai pakankama tam, kad įsitikinti J. P. ginklo užtaisymo (specifinis ne tik užtaisančiojo judesys, bet ir šovinio įstūmimo į jo vietą vamzdyje garsas) iki pajudėjimo į medžioklės ploto vienetą (mišką) aplinkybe. Taip pat byloje nepaneigta teisme liudijusio pareigūno R. S. nurodyta aplinkybė, kad aplinkos stebėjimo (galimybių pamatyti nusižengimus) jam objektyviai iš esmės niekas neribojo (miškas įvykio vietoje senas ir retas). Svarbi, teismo vertinimu, yra ir aplinkybė, kad pareiškėjo nusižengimus fiksavę ir teismui liudiję aplinkos apsaugos departamento pareigūnai su pareiškėju nėra turėję ir neturi jokių asmeninio pobūdžio santykių, liudytojas V. V. iki tol pažeidėjo net nebuvo matęs, neturėjo bet kokių nesutarimų, todėl teismas nenustatė nieko, kas galėtų teikti bent menkiausią pagrindą abejoti šių pareigūnų liudijimų patikimumu. Tai kartu su visuma aukščiau aptartų aplinkybių duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad pareigūnų liudijimai atitinka bylos aplinkybes, yra patikimi, įtikinantys (jų nurodyti duomenys sudaro įtikinančią, neprieštaringą loginę įvykių grandinę (seką) įrodymai, patvirtinti ir kitais, objektyvios prigimties įrodymais pripažįstamais faktiniais duomenimis – vaizdo ir garso įrašu, pakankamai, ir patikimai įrodo, kad pareiškėjas J. P., iškart išlipęs iš liudytojo V. J. automobilio, dar prie jo užsitaisė savo ginklą ir su juo pajudėjo (judėjo) į medžioklės plotų vienetą, taip pradėdamas medžioklę tokiu paros laiku uždraustu sėlinimo būdu.

9. Paties pareiškėjo J. P. ir liudytojo V. J., susijusio su pareiškėju ne tik bendru hobiu, bet ir asmenine draugyste, nenuoseklūs, netgi prieštaringi parodymai dėl aukščiau teismo analizuotų teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių, lyginant šių asmenų rašytinius paaiškinimus iškart po nusižengimų įvykio ir po kurio laiko bei akivaizdžiai suderintus parodymus teisme, aukščiau aptartų ir argumentuotai įvertintų šios bylos aplinkybių visumos kontekste vertintini J. P. siekiu išvengti didžiąja dalimi atsakomybės už tikrovėje įvykdytus teisės pažeidimus bei liudytojo V. J. siekiu padėti jam tai padaryti. Teismo vertinimu, aptariama dalis pareiškėjo J. P. ir liudytojo V. J. paaiškinimų, kurie kitais bylos duomenimis nėra patvirtinti, byloje yra paneigti kitus jos faktinius duomenis atitinkančiais liudytojų R. S. ir V. V. parodymais, mobiliuoju vaizdo ir garso įrašymo įrenginiu (Body kamera) padarytu įrašu bei aukščiau pažymėtais netiesioginiais įrodymais (punktas 8), kurie savo visuma, kaip teisėtai gauti ir įrodymais pripažįstami faktiniai duomenys, sudaro pakankamą faktinį pagrindą teismui spręsti, kad pareiškėjas J. P. tikrovėje įvykdė visus tris jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra dėl kiekvieno iš jų kaltas ir byloje yra pagrįstai dėl to patrauktas atsakomybėn, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės įstatymo sankcijų minimumais ar artimu jiems dydžiu individualizuotos tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

2022 m. sausio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens J. P. skundo nepatenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis