- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- II-917-818/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01002-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- A. V.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Matulienės 2024 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14329-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji tyrėja Sandra Matulienė 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14329-2024 nustatė, kad A. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji, 2024 m. kovo 7 d. 06:51 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, ant šaligatvio, taip A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus.
A. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimą, kadangi jos manymu, ji jokio administracinio nusižengimo nėra padariusi, automobilio nėra galimybės statyti tam skirtoje vietoje dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra įrengusi tinkamo kiekio automobilio stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 (toliau - Reglamentas), 3 dalimi, Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Tai reiškia, kad Reglamentas yra imperatyvus dokumentas, kurio Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo laikytis.
Reglamento 107 dalies 30 lentelės 1.3 pozicijoje nustatyta, kad minimalus gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 vieta 1 butui.
Šiuo metu prie (duomenys neskelbtini) namų, kiekviename esant po 60 butų, įrengta tik po 10 automobilių stovėjimo vietų namui, t. y. 1 vietą dalijasi 6 butai. Ši situacija neatitinka Reglamento nuostatų, todėl (duomenys neskelbtini) namų gyventojai neturi būti baudžiami už automobilio statymą tam nepritaikytoje vietoje, nes minėti gyventojai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo - automobilių stovėjimo vietų neįrengimo pagal Reglamento imperatyvius reikalavimus - neturi kur statyti automobilių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, t. y. skirta bauda pažeidžia esminį teisinės valstybės principą „iš neteisės neatsiranda teisė" (lot. ex injuria non oritur jus), t. y. dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėto neveikimo - automobilių stovėjimo aikštelių neįrengimo, dėl kurio minėtų namų gyventojams tenka automobilį statyti ant šaligatvio - negali kilti teisė bausti administracine tvarka už automobilio statymą ne automobilių stovėjimo vietoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, automobilį paliko stovėti ant šaligatvio, nes automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema (duomenys neskelbtini) gatvę, yra įsisenėjusi ir jau daugybę metų Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiima aktyvių veiksmų automobilių stovėjimo aikštelių reikalingam kiekiui, koks nurodytas Reglamente, įrengti.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigiama, kad Institucijos vyriausioji tyrėja objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius būtinus administracinių nusižengimų, nustatytu ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą – 80 Eur dydžio bauda. Atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje A. V. nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų nutraukti administracinę teiseną. Mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Šalies argumentai
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ir A. V. informuoti. Tokiu atveju, kai proceso dalyviai informuoti apie posėdį ir į jį neatvyksta, arba kai pateikia prašymus dėl nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. V. skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, kurių reikalavimų pažeidimas yra būtinoji administracinės atsakomybės sąlyga. Šios bylos nagrinėjimui aktualiame KET 150.15 punkte įtvirtinta taisyklė, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Vadovaujantis KET 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti, be kita ko, Taisyklių 3 priede; eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 150.5 punkte numatyta, jog ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-522-282/2015). Nėra svarbu, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė kitų Kelių eismo taisyklių nuostatų. Šių taisyklių 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, būtent tokioje vietoje savo transporto priemonę pastatė A. V.. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir jokių atskirų draudžiančių statyti transporto priemones kelio ženklų šioje vietoje įrenginėti nėra tikslinga. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėja turėjo suprasti, jog automobilį palieka stovėti tam neskirtoje vietoje.
Draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendrosios KET nuostatos. KET 150 punkte yra nustatyti sustojimo ar stovėjimo bendro pobūdžio draudimai ir nors jų atveju sustojimą bei stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo būdo jos nedraudžia. Už tokių veiksmų atlikimą draudžiamoje vietoje yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad vieta, kurioje Pareiškėja 2024 m. kovo 7 d. apie 6 val. 51 min. paliko stovėti automobilį, atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, t. y. iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad vieta, kurioje 2024 m. kovo 7 d. apie 6 val. 51 min. stovėjo Pareiškėjos automobilis, yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, ir yra skirta pėstiesiems (šaligatvis). Be to, kieme esančiame (duomenys neskelbtini), nėra apribotas pėsčiųjų judėjimas. Tačiau automobilį parkuojant tokiu būdu, kokiu 2024 m. kovo 7 d. apie 6 val. 51 min. buvo jį pastačiusi Pareiškėja, pėstiesiems atimama minėtą kiemą pereiti saugiai, t. y. naudojantis pėstiesiems skirta dalimi (šaligatviu), dėl netinkamo automobilio parkavimo pėstieji, turi apeiti automobilį ir žengti į važiuojamąją dalį. Pastebėtina, jog iš pateiktų nuotraukų aiškiai matosi, jog Pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių pastatyti automobilį nepažeidžiant KET. Aplinkybė, kad namo kieme trūksta automobilių stovėjimo vietų, nesuteikia teisės vairuotojams nesilaikyti KET reikalavimų ir savo nuožiūra parkuoti automobilius neleistinuose vietose.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. V. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai, jos veika kvalifikuota tinkamai. Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
A. V. skunde nurodo, kad jos automobilis buvo priparkuotas ant šaligatvio dėl to, kad daugiabučio namo kieme statyti automobilį nėra galimybės dėl transporto priemonių parkavimo vietų trūkumo. Iš byloje esančių Institucijos pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos automobilis „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) stovi ant šaligatvio. Nors A. V. teigia, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėto veikimo – automobilių stovėjimo aikštelių neįrengimo, ji buvo faktiškai priversta palikti automobilį neleistinoje vietoje, tačiau teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia ir niekaip nešalina jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. ANK galioja visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kaip ir šiuo atveju A. V.. Pareiškėja savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą – paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, tuo pėstiesiems buvo apsukintą galimybę saugiai pereiti kiemą, todėl dėl nenustatytoje vietoje palikto automobilio, pėstieji buvo priversti apeiti automobilį žengiant į važiuojamąją dalį, tuo keliant grėsmė savo saugumui.
Atsižvelgus į aptartas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14329-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14329-2024 palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.