Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis A. S. perduotas Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Pietų (Lo?una) apygardos prokuratūros 2019 m. sausio 24 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 18260100046.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Estijos Respublikos kompetentingos institucijos – Pietų (Lo?una) apygardos prokuratūros 2019 m. sausio 24 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau ir – EAO) baudžiamojoje byloje Nr. 18260100046 dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. S. perdavimo Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už jame nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

2. Išduotame EAO nurodyta, kad pagal surinktus įrodymus A. S. įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kelis kartus neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent:

Įgijęs marihuanos (kanapių antžeminės dalys), Rygoje, Latvijos Respublikoje, A. S. per kelis kartus (kiekvieną kartą po 500 g) perdavė narkotinę medžiagą R. S.. R. S. gabeno marihuaną per valstybinę sieną iš Latvijos Respublikos į Estijos Respubliką keleiviniu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šiomis dienomis: 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 20 d., 2018 m. vasario 11 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 15 d. Taip pat R. S. gabeno narkotinę medžiagą 2018 m. liepos 15 d. keleiviniu automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 8 d. – keleiviniu automobiliu „Peugeot 307“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Gautą narkotinę medžiagą R. S. perdavė L. S. ir S. M., kad jie toliau platintų medžiagą.

Taip pat įtariama, kad A. S. įgijo ne mažiau kaip 49,63 g marihuanos (15 % THC), kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., 22.02 val., kai būdamas prie namo, jis perdavė narkotinę medžiagą R. ir T. S., kurie keleiviniu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno narkotinę medžiagą per valstybinę sieną iš Latvijos Respublikos į Estijos Respubliką. Paskui nugabeno marihuaną į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Tartu, Estijos Respublika, ir laikė ten ją iki tol, kol 2018 m. rugpjūčio 19 d. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. S. taip pat įgijo ne mažiau kaip 481,6 g marihuanos (15 % THC) ir laikė ją savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, kol 2018 m. spalio 15 d., 13.20 val., prie namo perdavė narkotinę medžiagą R. S.. Pastarasis nugabeno narkotinę medžiagą keleiviniu automobiliu „Peugeot 307“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), per valstybinę sieną iš Latvijos Respublikos į Estijos Respubliką ir ten laikė ją tol, kol automobilio kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Narkotinės medžiagos kiekis yra didelis, kai jo pakanka apsvaiginti ne mažiau kaip 10 asmenų. Remiantis eksperto išvada, 5 000 g marihuanos pakanka apsvaiginti ne mažiau kaip 6 700 asmenų.

3. Vykdant Europos arešto orderį A. S. 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 9 d.

4. A. S. 2020 m. rugsėjo 23 d., dalyvaujant gynėjui ir rusų kalbos vertėjai, buvo supažindintas su Europos arešto orderio turiniu, jam įteiktas Europos arešto orderio vertimas į rusų ir lietuvių kalbas, išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. S. nesutiko būti perduotas pagal EAO supaprastinta tvarka Estijos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Perduotino asmens A. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti.

6.1. Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 9¹ straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, be to, A. S. perdavimas Estijos Respublikai pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas) – teisę į teisingą ir nešališką teismą bei nekaltumo prezumpcijos principą.

6.2. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, jog nėra nustatytas BK 9¹ straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti A. S.. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad A. S. įtariamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkaudamas su kitais asmenimis, o jų veika pradėta Latvijos Respublikoje ir baigta Europos arešto orderį išdavusios Estijos Respublikos teritorijoje. Europos arešto orderio „e“ dalyje pateiktame nusikalstamos veikos aplinkybių aprašyme nėra nurodyta, kad A. S. veikė bendrininkų grupe arba kad jo veika bent iš dalies buvo padaryta Estijos Respublikos teritorijoje. Iš Europos arešto orderio matyti, jog A. S. inkriminuojami nusikalstami veiksmai buvo padaryti Latvijos Respublikoje, jo galimai padaryta nusikalstama veika buvo baigta Latvijos Respublikoje perdavus narkotines medžiagas kitiems asmenims, nenurodyta, kad A. S. derino kokius nors veiksmus su kitais asmenimis ar pan. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos pilietis A. S. negalėjo būti perduotas Estijos Respublikai, nes jam inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo padaryta šios šalies teritorijoje.

6.3. Gynėjo teigimu, apygardos teismas netinkamai aiškino BK 9¹ straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas remdamasis dvigubo veikos baudžiamumo sąlyga ir jos taikymo išimtimi. Dvigubo baudžiamumo sąlyga ir jos taikymo išimtis pasireiškia ne tuo, kad bet kuri šalis bet kada gali prašyti išduoti asmenį už bet kokį nusikaltimą ir toks asmuo jai yra išduodamas, o tuo, jog teismui nereikia tikrinti, ar išduodančioje šalyje tokia veika pripažįstama nusikalstama. Tačiau aptariamos teisės normos atveju esminę reikšmę turi tai, kad A. S. inkriminuojama veika buvo padaryta ne prašančioje išduoti asmenį valstybėje.

6.4. Taip pat skunde nurodoma, kad yra ir BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas pagrindas neperduoti asmens pagal EAO, kadangi toks perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcijos principas aiškinamas keliais aspektais, kurių vienas aktualus ir nagrinėjamu atveju. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą, vengti formuluočių apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2011, 2K-174-511/2020). Šios sąlygos buvo nesilaikyta Estijos Respublikos Tartu apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuriame aprašant kitų asmenų nusikalstamas veikas, įvardinti ir A. S. konkretūs veiksmai, nors A. S. toje byloje nebuvo kaltinamas ir negalėjo pasinaudoti įstatymo garantuotomis teisėmis į gynybą, prieštarauti, ginti savo teises bei teisėtus interesus, o tai laikytina grubiu jo pagrindinių teisių pažeidimu. Tartu apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, jau konstatuota ir procese nedalyvavusio A. S. kaltė padarius tuos nusikaltimus, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis. Tartu apygardos teismo formuluotės akivaizdžiai suponuoja ne tik išvadą, jog Estijos Respublikos teismas laiko A. S. neabejotinai kaltu, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, bet ir tai, jog perdavus jį Estijos Respublikai, šios šalies teismai gali būti tendencingi A. S. atžvilgiu ir jis nesulauks teisingo teismo.

6.5. Nagrinėjamoje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas Lietuvos Respublikai. Todėl pirmiausiai reikėjo svarstyti ne klausimą dėl asmens perdavimo trečiajai šaliai, o bylos perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, nes nusikaltimą Latvijos Respublikoje galimai padarė Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje (pilietybės principas).

7. Atsiliepimų į perduotino asmens A. S. gynėjo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens A. S. gynėjo skundas atmetamas.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, A. S. perdavimo Estijos Respublikai byla bei A. S. gynėjo skundu, konstatuoja, kad sprendimas perduoti A. S. Estijos Respublikai yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 71¹, 73 straipsnių bei Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR (keisto Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingai nenustatė jokių teisinių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti perduotas EAO išdavusiai Estijos Respublikai.

9. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Vilniaus apygardos teismas šias aplinkybes patikrino ir nenustatė aplinkybių, trukdančių perduoti A. S. Estijos Respublikai.

10. Europos arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nesprendžia klausimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar asmens veiksmų kvalifikavimo teisingumo.

11. A. S. prašoma perduoti Estijos Respublikai siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 2 punkte, už kurią numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 15 metų bausmė. Iš EAO nurodyto A. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymo matyti, kad A. S. įtariamas neteisėtai disponavęs dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Europos arešto orderio „e“ dalies I skirsnyje pažymėta, kad A. S. inkriminuota nusikalstama veika (neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis) įrašyta į nusikalstamų veikų, išvardintų Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sąrašą, todėl šiuo atveju veikos dvigubo baudžiamumo sąlygos nereikia tikrinti. Kita vertus, pagal faktines aplinkybes A. S. galimai padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.

12. Įvertinus Estijos Respublikos išduotą Europos arešto orderį, taip pat papildomai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktą informaciją, nenustatyta, kad išduotame Europos arešto orderyje būtų trūkumų dėl jo turinio. Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus reikalavimus. Europos arešto orderyje suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant galimai padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuotina nusikalstama veika, nuostatos.

13. Byloje ne tik nustatyti visi formalūs pagrindai perduoti A. S. Estijos Respublikai, bet, priešingai nei teigiama skunde, nėra ir imperatyvių bei diskrecinių Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse.

13.1. Skunde advokatas nepagrįstai teigia, kad A. S. negali būti perduotas Estijos Respublikai pagal EAO, kadangi tai pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, kad Estijos Respublikos Tartu apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuriuo R. S., L. S., S. M. buvo nuteisti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, aprašant šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes nurodyti ir jų galimai bendrai su A. S. atlikti veiksmai. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog galutiniame procesiniame sprendime, priimtame dalies bendrininkų atžvilgiu, turi būti vengiama formuluočių, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrininko, kurio atžvilgiu toks procesinis sprendimas dar nėra priimtas, padarytus veiksmus ir jo kaltę. Paprastai procesiniuose sprendimuose tokie bendrininkai įvardijami ne vardu ir pavarde, o asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ar kuris pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo ir pan. Šiuo atveju Estijos Respublikoje priimtame sprendime vartojamos formuluotės A. S. atžvilgiu nėra tinkamos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste. Tačiau teismas pritaria apygardos teismo pozicijai, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą manyti, jog perdavus A. S. Estijos Respublikai nebus užtikrintos jo pagrindinės teisės ir laisvės bei vien dėl to A. S. nebus užtikrintas nepriklausomas, nešališkas, sąžiningas ir teisingas procesas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis pažeidimas neturi esminės įtakos įtariamojo teisių gynybai, nes tokio asmens atžvilgiu vyks atskiras procesas, apimantis bylos duomenų tyrimą, jų vertinimą, nustatant konkretaus įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2007). Estija yra teisinė valstybė ir teismas neabejoja, kad A. S. bylą nagrinėsiantis teismas sugebės teisingai ir nešališkai ją išnagrinėti.

13.2. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, jog yra BK 9¹ straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio A. S. negali būti perduotas Estijos Respublikai. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu nusikalstama veika padaryta ne EAO išdavusios valstybės teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai negalėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi padaryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. EAO nurodytos A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašyme A. S. veikimas apsiriboja galimu narkotinių medžiagų perdavimu kitiems asmenims Rygoje, Latvijoje, po ko šie narkotines medžiagas gabeno į Estijos Respubliką. Todėl, perduotino asmens gynėjo teigimu, A. S. nusikalstamą veiką galimai padarė ne EAO išdavusioje Estijos Respublikoje, o Latvijos Respublikoje, be to A. S. nėra inkriminuotas bendrininkavimas su kitais asmenimis. Teismas pritaria gynėjo argumentams, jog Vilniaus apygardos teismas, aiškindamas EAO nevykdymo šiuo pagrindu aspektus, šiame kontekste nepagrįstai rėmėsi dvigubo veikos baudžiamumo sąlyga ir jos taikymo išimtimi. Kita vertus, taikant BK 9¹ straipsnio 3 dalies 8 punktą reikia nustatyti ir tai, ar Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai galėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi padaryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje. Ši formuluotė nukreipia į BK 7 straipsnį, kuriame numatyta, kad asmenys atsako pagal BK, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu ir pagal kurio 12 punktą tokiems nusikaltimams priskiriami nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259-269 straipsniai). Be to, skunde nepagrįstai nurodyta, kad A. S. nėra inkriminuotas bendrininkavimas. Nors aprašant nusikalstamą veiką tiesiogiai nenurodyta, kokia bendrininkavimo forma buvo veikta, bet Europos arešto orderio „f“ dalies 5 punkte pažymėta, kad A. S. įtariamas padaręs veiką bendrininkaujant su taip pat ir Estijos Respublikoje veikusiais R. S., L. S., S. M..

14. Atmetamas skundo argumentas, kad pagal susiklosčiusias aplinkybes turi būti teikiamas prioritetas Lietuvos Respublikai perimti baudžiamąjį persekiojimą. Vien perduotino asmens ir jo gynėjo noras, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas jo gyvenamojoje valstybėje, nesudaro pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal EAO užsienio valstybei, tuo labiau nenustačius pagrindų, dėl kurių EAO negalėtų būti vykdomas. EAO išdavusioje Estijos Respublikoje yra atliekamas tyrimas dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tyrimas atliekamas dėl kelių asmenų įvykdytų nusikaltimų, nė vienas iš galimų bendrininkų neveikė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl operatyviausiai galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bus išsiaiškintos ne Lietuvos Respublikoje, o valstybėje, kurioje veika galimai ir buvo padaryta.

15. Remiantis išdėstytais motyvais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.