- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- I3-238-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01381-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A.M.
- Trečiasis asmuo
- S.K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Raimundui Urbučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos toliau – ir NŽT) 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1SS-1228-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymą Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“; NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A.M.“, be to, prašo įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių jam atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E.K. parengtą kadastrinį projektą, pašalinant jo nurodytus trūkumus ir vykdant Žemės ūkio ministerijos įsipareigojimus bei leisti laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Skunde ir jo patikslinimuose (b.l. 1-4; 53; 63-64; 93) nurodo, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 1991 m. lapkričio 22 d. sprendimu buvo patvirtintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki žemės nacionalizacijos jo tėvas J.M. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą, tame tarpe 0,5 ha sodybinio sklypo, 7,5 ha ariamos žemės ir 10 ha miško. Pažymi, jog jis sutiko, kad dalis jo tėvo J.M. nuosavybės teise valdytos žemės būtų grąžinta ekvivalentine natūra. Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino išvadą, kurios pagrindu turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 18 ha žemės sklypą. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 patvirtino parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvusio savininko J.M. valdytos žemės vietoje ir greta buvusioje laisvoje valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai 26,76 ha žemės sklypas Nr. 146, tačiau nuosavybės teisių į žemę įteisinimas buvo vilkinamas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1131 buvo panaikintas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigota iš naujo vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras. 2005-2006 metais Tauragės apskrities viršininkas priėmė keletą individualių administracinių aktų, kurie susiję su nuosavybės teisių atkūrimu. Kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į dalį sklypo Nr. 146, už likusią negrąžintiną žemę nuspręsta kompensuoti pinigais. Buvo panaikintos jam suprojektuotų žemės sklypų ribos ir jie perduoti į laisvos valstybinės žemės fondą. Akcentuoja, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 146 natūra nėra atkurtos. Nurodo, jog jis buvo žemės sklypo Nr. 146 (26,76 ha) nuomininkas, o žemės sklypas LF-31 (9,65 ha) yra teisėtai valdomas, dirbamas, mokami mokesčiai, įregistruota žemės valda, deklaruojamos žemės ūkio naudmenos. Mano, jog atsakovė pažeidžia gero administravimo principą, priima neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Pareiškėjas nesutinka su administraciniu aktu, kuriuo buvo nutraukta jo laisvos valstybinės žemės naudojimo teisė. Nesutinka su NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 8 ha žemės, 10,00 ha miško, atlyginant pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti visiškai jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 110-114) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 34.VĮ-353-(14.34.2) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ 1 punktu buvo nuspręsta rengti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Šio įsakymo 2.2 papunkčiu buvo patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, sklypus Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas. Pažymi, jog pareiškėjas buvo įrašytas į šio sąrašo X eilę, kaip pageidaujantis gauti lygiavertį žemės plotą už 15,00 ha žemės (vertė 3514 Eur) pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimtą pareiškėjo vardu.
Paaiškina, jog 2019 m. balandžio 18 d. vykusiame pretendentų susirinkime pareiškėjas nesutiko su suprojektuotų žemės sklypų ribomis, kurios projekto autoriaus buvo suprojektuotos taip: 1,70 ha miško ir 8,53 ha žemės. Tokia pareiškėjo pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta.
Pabrėžia, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 34.VĮ-700-(14.34.2.) 1 punktu buvo panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. išvada Nr. 574 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“. Nurodo, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriuje 2019 m. birželio 20 d. įvyko posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J.M. turėtą žemę ir mišką, pareiškėjui atlyginant pinigais. Mano, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Remiasi Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 117 punktu, jog kartu su sprendimu yra išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę. Pažymi, jog vertė apskaičiuojama pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką. Argumentuoja, jog pažymoje nurodyta vertė apskaičiuota, remiantis aukščiau nurodyta metodika.
Paaiškina, jog 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 34SD-1089-(14.34.104.) pareiškėjas buvo informuotas, jog jam suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme bus nutrauktas, nes pareiškėjui suteiktą laikinai naudotis 9,65 ha žemės sklypą pasirinko nuomotis S.K. Remiasi Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112, 28.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama, kaip valstybinės žemės plotas išnuomojamas <..>. Pažymi, jog 2019 m. birželio 14 d. su S.K. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 10,4722 ha žemės sklypo nuomos. Nurodo, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) pareiškėjo naudojimosi teisė 9,65 ha valstybinės žemės sklypu buvo nutraukta, kadangi šiame plote buvo suformuotas ir S.K. išnuomotas valstybinės žemės sklypas.
Mano, jog skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti. Pabrėžia, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėju atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E.K. parengtą kadastrinį projektą jau yra išnagrinėtas teismų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo S.K. nurodo, jog su skundo reikalavimu panaikinti 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 34SŽN-215-(14.34.55.) nesutinka. Dėl kitų skundo reikalavimų sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Nurodo, jog vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, jis kreipėsi su prašymu nuomotis valstybinės žemės sklypą maksimaliam 25 metų laikotarpiui. Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, iš nuomai skirto laisvos valstybinės žemės fondo jis pasirinko atitinkamą žemės plotą. Teigia, jog žemės sklypas (projektinis Nr. 655) jam buvo suprojektuotas 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-154-(14.34.2), o valstybinės žemės nuomos sutartis su juo sudaryta 2019 m. birželio 14 d. ir tą pačią dieną įregistruota valstybės įmonėje Registrų centras. Mano, jog nuomos sutartis sudaryta teisėtai, todėl jos panaikinimui pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčydamas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymą Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ ir NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“, pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių jam atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E.K. parengtą kadastrinį projektą, pašalinant pareiškėjo nurodytus trūkumus ir vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įpareigojimus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nepagrįstai atsisakoma atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J.M. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę jo pageidaujamu būdu, todėl NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus veiksmus apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti NŽT, o gavęs jo netenkinantį 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. ISS-1228-(7.5.), kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 1991 metų pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J.M. Šilutės rajone valdytą 18 ha žemės sklypą. Dalis šios žemės buvo laisva ir jam buvo grąžintina natūra, kita dalis – valstybės išperkama. 1997 metų lapkričio 11 d. raštu pareiškėjas sutiko, kad į likusią natūra negrąžintą žemę nuosavybės teisės būtų atkurtos ekvivalentine natūra. Tam Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 574 (toliau – ir Išvada Nr. 574), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės, kurios 15 ha (vertė 12 135 Lt) priskirta grąžintinai žemei, o 3 ha (vertė 2 427 Lt) asmeninio ūkio žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei. Remiantis Išvada Nr. 574, Šilutės rajono Pagėgių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui buvo suprojektuotas ir numatytas suteikti nuosavybėn 26,56 ha ploto žemės sklypas Nr. 146, kurį pareiškėjas jau nuomojo ir naudojo žemės ūkio veiklai. Vėliau 2005 – 2006 metais Tauragės apskrities viršininkas priėmė eilę individualių administracinių aktų, kurie buvo susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui, t.y. iš pradžių atkūrė nuosavybės teises į sklypo Nr.146 dalį, už negrąžintą žemę numatė kompensuoti pinigais, po to panaikino pareiškėjui suprojektuotų sklypų ribas ir perdavė juos į laisvos valstybinės žemės fondą. Po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam nepalankių aktų nuginčijimo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1646/08 jo skundas buvo atmestas. Šioje administracinėje byloje buvo išsamiai ir detaliai pasisakyta dėl atsakovo veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, pareiškėjui pretenduojant gauti nuosavybėn sklypą Nr.146, dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises apimties, sklypų vertės neatitikimo ir kitų aplinkybių. Po minėtų teismų sprendimų pareiškėjas su atsakovu ir toliau nesutarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigos. Pareiškėjas ir toliau reikalavo atkurti nuosavybės teises tokiu būdu ir tokia apimtimi, kokią jis manė esant teisinga, o atsakovas atsisakydavo tai atlikti, siūlydamas kitus žemės sklypus arba kitokius nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-62/2014 buvo dar kartą konstatuota, kad atsakovas teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į visą žemės sklypą Nr.146 ir iki 2012 metų esminių procedūrinių pažeidimų, rengdamasis atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, nepadarė.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, yra matyti, kad Klaipėdos ir Tauragės viršininko administracijų ( vėliau – jų teisių perėmėjos šioje srityje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) veiksmų ir iki 2015 metų priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas jau yra patikrintas teismuose. Teismų sprendimai yra įsiteisėję. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Aukščiau minėtose administracinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nes jose dalyvavo tos pačios proceso šalys, tuometinės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumas ir pagrįstumas buvo įrodinėjimo dalykas tiek minėtose, tiek ir nagrinėjamoje byloje; šie faktai yra reikšmingi visose bylose. Prejudiciniai faktai iš naujo administracinėse bylose nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami.
NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“ priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 105 punktu, po to, kai pareiškėjas nepasirinko jam suprojektuotų miško ir žemės sklypų. Kadangi NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės sklypų plano, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, pretendentų susirinkimo protokolinis sprendimas, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo pretenzija bei panaikinta Išvada Nr. 574 nėra nuginčytas, NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ neteisingai paskaičiuotas pareiškėjui priklausančios kompensacijos dydis, darytina išvada, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pareiškėjui priklausančios piniginės kompensacijos dydis paskaičiuotas tinkamai.
Konstatavus, jog NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“ yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių jam atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E.K. parengtą kadastrinį projektą. pašalinant pareiškėjo nurodytus trūkumus ir vykdant Žemės ūkio ministerijos įsipareigojimus, netenkintinas.
Ginčydamas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A.M.“, pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių leisti jam laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1P-97-(1.3 E.) redakcija) (toliau – ir Aprašas) 28.5 punkte nurodyta, kad suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama teritorinio skyriaus vadovo įsakymu nepasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytam terminui, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą prieš terminą teritorinis skyrius raštu praneša asmeniui, kuriam suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, nurodydamas, dėl kokių priežasčių nutraukiama ši teisė. <...>.
NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A.M.“ priimtas, atsižvelgus į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-154-(14.34.2.) “Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 34ŽN-215-(14.34.55.), sudarytą su S.K.
Įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą nuomoti valstybinę žemę, tai, jog pagal NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-154-(14.34.2.) “Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą S.K. pasirinko nuomai laisvos valstybinės žemės fondo žemės plote LF-31 žemės sklypą (projektinis Nr. 655) ir 2019 m. birželio 14 d. su juo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 34ŽN-215-(14.34.55.), NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A.M.“ laikytinas teisėtu. Kadangi nėra duomenų, jog su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S.K. 2019 m. birželio 14 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 34SŽN-215-(14.34.55.) yra nuginčyta, skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių pareiškėjui leisti laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), netenkintinas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis numato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal to paties straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Pagal Taisyklių 35 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 37 punktą į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.
Jau minėta, NŽT persiųsta pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. skundus dėl NŽT veiksmų sprendžiant nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimą. Pareiškėjas prašė „įteisinti nuosavybę į buvusią tėvo J.M. žemę natūra pagal 2019 m. balandžio 18 d. 13:30 val. susirinkime pasirinkimą“, teigiama, kad neaišku „kokiu pagrindu paruoštas apmokėjimas pinigais, nes aš pinigai <...> neprašiau“, buvo prašoma „likusią nuomojamą žemę ne tėvo buvusios žemės ribose palikti nuomoti pagal leidimą“, nes pareiškėjas nuo valstybinės žemės nuomos neatsisakė.
Iš NŽT 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1SS-1228-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ turinio matyti, jog pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. skunduose nurodytos aplinkybės įvairiais aspektais buvo išnagrinėtos ir pateiktas NŽT vertinimas. Pareiškėjui išaiškinta NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.M.“ ir priimtų pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų apskundimo tvarka.
Nustatytas aplinkybes įvertinus Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo ir visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, jog pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. skunduose nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos ir yra priimti viešojo administravimo subjekto sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka yra ginčijami teisme. Atsižvelgiant į tai, pagrindo NŽT 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1SS-1228-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ panaikinimui nėra, todėl šioje dalyje skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.