Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-1360-463/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
2-1360-463/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Ieškovas
Ž. V.
Atsakovas
Ž. V.
Išvadą teikia
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Irena Slavinskaitė, Reda Matuliūkštė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1360-463/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00886-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 125.2.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 25 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei Ž. V.,ieškovės atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei,atsakovui Ž. V.,atsakovo atstovei advokato padėjėjai Redai Matuliūkštei,

institucijos, duodančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei atsakovo Ž. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti jai iš atsakovo 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – V., nustatyti nepilnametės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V. po 500 Lt iki jos pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, parvedant pinigus į ieškovės asmeninę sąskaitą banke bei paskiriant ieškovę šių lėšų valdytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo ieškovei 8500 Lt, kuriuos ji davė atsakovui jo kreditui AB BANKUI „Snoras“ padengti, bei priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2008-07-05. Iki santuokos kartu su atsakovu gyveno nuo 2007 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V.. 2012-12-14 atsakovas šeimą paliko ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai. Paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nors iš pradžių su atsakovu sutarė gerai, ilgainiui jo elgesys pasikeitė – pradėjo pykti, išeidavo iš namų, ne kartą nakvojo automobilyje. Ieškovė vis mėgindavo taikytis, tačiau jis pasakė, kad jos nemyli, kad ji jam negraži ir neseksuali, kad dėl jos nenori aukotis. Atsakovas po ieškovės turėtos operacijos ja nesirūpino, nepadėdavo buityje. Nors dalyvavo savo dukros gimdyme, po jos gimimo atsakovas ieškovei nepadėjo rūpintis dukra. Kartą atsakovui išėjus į darbą ieškovė pastebėjo jo kompiuteryje esantį susirašinėjimą su kita moterimi. Vėliau tikrindama jo telefoną rasdavo kitų moterų rašytų žinučių. Dėl atsakovo bendravimo su kitomis moterimis kildavo konfliktai, 2012 metais šalys buvo susipykusios, bet tąkart jas sutaikė šeimos draugas. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu turi meilužę – jis pats to nuo ieškovės to neslėpė, sakė kad myli kitą moterį. Nuo šių metų sausio 3 dienos ieškovas gyvena su A. A.. Nurodė, kad kartą mieste tarp ieškovės ir atsakovo meilužės kilo konfliktas, kai pamačiusi juos kartu automobilyje ieškovė norėjo pakalbėti su atsakovu. Tuomet ieškovė buvo įžeista ir pažeminta. Nurodė, kad nesutinka, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dėl santuokos iširimo iš esmės kaltas atsakovas, nes jų santykiai pakriko dėl jo elgesio. Pripažino, kad sužinojusi apie atsakovo neištikimybę ieškovė pykdavo, keldavo scenas. Nurodė, kad dėl atsakovo elgesio ieškovė patyrė neturtinę žalą – buvo pažeminta, pablogėjo jos sveikata. Sužinojus, kad jis turi kitą moterį ieškovė susirgo depresija, lankėsi pas gydytojus, turėjo pirkti vaistus. Liga paūmėjo 2013-02-13, kai atsakovas atsisakė savo vaikų. Šiuo metu ieškovės sveikata pagerėjusi, nuo gegužės mėnesio ji nebesigydo, nes gydytoja pasakė, jog nereikia. Neturtinei žalai atlyginti prašo iš atsakovo priteisti 30000 Lt. Nurodė, kad nekilnojamojo turto santuokoje su atsakovu neįgijo. Kilnojamąjį turtą pasidalijo – atsakovas sau pasiėmė įgytus darbo įrankius, kurių vertė virš 10000 Lt, o ieškovei liko buitinė technika, kompiuteris, 2 spintos, kurie buvo įgyti dar iki santuokos sudarymo. Taip pat ieškovei liko atsakovo pirkti keraminiai dirbiniai, kuriais ji prekiauja prie Trakų pilies. Nurodė, kad šalys buvo įgijusios du automobilius, tačiau vieną jų – Renault Espace ji perleido atsakovo motinai G. V., nes to reikalavo atsakovas, o automobilį VW Passat pardavė, kad sumokėtų už komunalines paslaugas. Nurodė, kad šalių dukra A. V. šiuo metu gyvena su ieškove, todėl prašo jos gyvenamą vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad dukra serga nerviniu dermatitu, todėl jai reikalinga atidesnė priežiūra, specialus maistas ir drabužiai. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 1300 Lt, tačiau ieškovė iš atsakovo pageidauja gauti 500 Lt per mėnesį dydžio vaikui skirtą išlaikymą. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas teikia 550 Lt dydžio išlaikymą kitai savo dukrai. Nurodė, kad kol gyveno kartu, atsakovas vaistų dukrai nepirko. Dukrai negalima nervintis, valgyti vynuogių, saldumynų, gerti morkų sultis. Nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką atsakovas dukrą aplankė tik 4 kartus. Nurodė, kad pastarąjį kartą atsakovas aplankyti vaiko atvažiavo neišsimiegojęs, nelabai juo domėjosi. Taip pat atsakovas atvežė dukrai morkų sulčių, nors ir žinojo, kad jai jų gerti negalima. Po šio karto dukrai atsirado žaizda ant odos, kuriai gydyti reikėjo specialaus tepalo. Nurodė, kad sutinka, kad būtų nustatyta tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kokia yra šiuo metu patvirtinta teismo – kad atsakovas lankytų dukrą kiekvieną sekmadienį ar šeštadienį, tačiau ieškovės namuose. Ieškovės tuo metu namuose nebus. Nurodė, kad mergaitė labai džiaugiasi atvykus atsakovui, laukia susitikimų. Nurodė, kad sau išlaikymo nereikalauja. Pageidauja pasilikti po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę V.. Ieškovė kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Taip pat nurodė, kad šalims gyvenant kartu, dar iki santuokos sudarymo ieškovė davė atsakovui 8500 Lt jo skolai bankui „Snoras“ padengti. Tai buvo ieškovės ir jos mamos bendri pinigai, kuriuos ji „Snoro“ kioske iškeitė iš eurų į litus ir perdavė atsakovui, kuris įnešė į banko sąskaitą. Prašo, kad teismas iš atsakovo priteistų šią ieškovės jam paskolintą sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad su ieškove susituokė 2008-07-05. Po kurio laiko ieškovė tapo paranoiškai pavydi – tikrindavo jo telefoną, kompiuteryje esančias žinutes, pavydėdavo net jam bendraujant su pussesere. Taip pat ieškovė žemindavo jį jo giminaičių akivaizdoje. Gimus dukrai jis padėdavo ieškovei ją prižiūrėti, migdydavo. Iš namų išeidavo nedažnai, leisdavo laiką su šeima ir dukra. Atsakovas taip pat padėjo ieškovei vystyti verslą – rūpinosi prekių suradimu, pristatymu. Trūkus kantrybei buvo nuspręsta nutraukti santuoką. 2012-12-13 ieškovė jį vidury nakties išmetė iš namų su visais daiktais. Nurodė, kad jo manymu šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šalys bandė taikytis, tačiau ieškovės elgesys nesikeitė. Nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur iš A. A. nuomojasi kambarį. Už nuomą atidirba įvairiais darbais – pjauna krūmus, žolę ir pan. Paaiškino, kad su A. A. nėra sugyventiniai – ji yra susituokusi, santuokos nutraukti neketina. Nurodė, kad kartu su A. A. kartu važinėjo, nes ruošė projektą, sudarinėjo sąmatas, siekiant gauti Europos Sąjungos paramą. Paaiškino, kad šiuo metu jis yra bedarbis, turi mokėti už butą, turi skolų, taip pat teikia 400 Lt dydžio išlaikymą kitai savo dukrai. Visos skolos susidarė iki santuokos sudarymo, yra atsakovo asmeninės. Santuokoje šalys jokių kreditų neėmė, bendrų kreditorių neturi. Atsakovas ketina išvykti dirbti į Daniją, kad galėtų padengti skolas. Į ieškovės turimas lėšas banko sąskaitoje atsakovas nepretenduoja. Paaiškino, kad dirbdamas Danijoje anksčiau gaudavo 3000 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį, kai buvo registruotas darbo biržoje jokių pajamų negaudavo, o dirbdamas privačiai uždirbdavo apie 1200-1300 Lt per mėnesį. Paaiškino, kad šiuo metu dukrai nuperka žaislų. Drabužių ir medikamentų neperka, vengia pirkti maisto, nes nuo jo dukrą yra išbėrę. Neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau dukrai mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo negali, šiuo metu sutinka teikti 200 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, o vėliau jei galėtų, teiktų didesnį. Taip pat nurodė, kad paskolą bankui padengė pats, 8500 Lt sumokėjo iš savo 2007 metų vasarą gauto darbo užmokesčio dirbant statybose, ieškovė jam jokių pinigų nedavė ir kodėl ji taip teigia negali paaiškinti. Santuokos metu abiejų uždirbtus pinigus naudojo bendrai. Nurodė, kad santuokoje buvo įgyti du automobiliai, vienas jų buvo parduotas atsakovo mamai, o kitą ieškovė pardavė pati. Į santuokos metu įgytus kilnojamus daiktus atsakovas nepretenduoja. Nurodė, kad dabar nustatyta laikina bendravimo tvarka su dukra jam iš esmės tinka, tačiau atvykus pas ieškovę į namus jam yra nemalonu bendrauti, jis negali išbūti viso laiko dėl ieškovės mamos priekaištų ir užgauliojimų. Todėl norėtų bendrauti su dukra pagal iš anksto su ieškove suderintą grafiką. Nurodė, kad dėl santuokinės pavardės palikimo ieškovei po santuokos nutraukimo neprieštarauja. Sau išlaikymo po santuokos nutraukimo neprašo. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukros A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 200 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnametės dukters bendravimo tvarką su atsakovu: kas antrą sekmadienį atsakovas pasiima dukrą nuo 14 val. ir grąžina iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą; kas antrą savaitgalį pasiima dukrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, t.y. gegužės 9 dieną, sekančią dieną po dukros gimimo dienos, t.y., spalio 8 dieną, poriniais metais – pirmąją Šv. Kalėdų ir pirmąją Šv. Velykų dieną, neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dieną, vasaros atostogų laikotarpiu, iš anksto pranešus ir suderinus su ieškove, dukrą A. V. pasiimant vienai savaitei laiko, taip pat nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę V., o atsakovei – jos pasirinkimu bei priteisti iš ieškovės teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas šiuos reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Institucijos, duodančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, todėl šį ieškovės reikalavimą palaiko ir prašo tenkinti. Taip pat nurodė, kad šalių dukra turi sveikatos problemų, todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius prašo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 500 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo. Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra siūlo atsižvelgti į tai, kad šalių dukra dar mažametė, turi sveikatos problemų, todėl užtikrinant dienos rėžimo laikymąsi ji neturėtų iki 6 metų bendrauti su atsakovu jam išsivežant ją iš namų nakčiai ar kelioms dienoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta 2008 m. liepos 5 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 107) (b.l. 8).

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, šalims susitaikyti ar taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo nepavyko.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą sutuoktinių elgesys vertinamas CK III knygos normose įtvirtintų sutuoktinių pareigų atlikimo aspektu. 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kt. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalių santuoka iširo iš esmės dėl to, kad atsakovas buvo jai neištikimas – susirado kitą moterį. Nors ieškovas nepripažino, kad buvo neištikimas ieškovei, tačiau jos argumentų dėl bendravimo su kitomis moterimis internetu ir telefonu iš esmės neneigė ir neginčijo. Pažymėtina, kad atsakovas teigia, jog nuomojasi kambarį A. A. sodyboje ir kartu su ja negyvena, o už nuomą atsilygina savo darbu – pjaudamas krūmus, žolę ir pan. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei ieškovės ir liudytojų parodymus tokius atsakovo paaiškinimus vertina kritiškai. Teismo posėdyje liudytojas G. Ž. paaiškino, kad atsakovas prieš teismo posėdį prašė jo neliudyti byloje. Taip pat nurodė, kad atsakovas pats liudytojui G. Ž. pasakojo apie bendravimą su kita moterimi, kad gyvena pas ją, kartu važinėja į pirtį ir pan. Liudytojo kolega yra matęs ieškovą su kita moterimi prie parduotuvės. Taip pat pasak liudytojo atsakovas šeimyniniu gyvenimu su ieškove niekuomet nesiskundė. Atitinkamai ir kiti liudytojai – L. J., L. L., G. K. patvirtino mačiusios viešose vietose atsakovą su kita moterimi, o liudytojos R. U. ir V. K. apie tai, kad jis turi kitą moterį yra girdėjusios iš kitų pažįstamų asmenų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, be to, atsakovas jų iš esmės neneigė ir neginčijo. Liudytojų parodymus taip pat netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo medžiaga, iš kurios matyti, kad A. A.-J. buvo nubausta administracine tvarka už 2013-04-10 padarytą nedidelį chuliganizmą – viešoje vietoje rodytus įžeidžiančius gestus ieškovės atžvilgiu, bei iš pateiktų ieškovės bei A. A. ir Ž. V. paaiškinimų, kurie patvirtina apie konfliktiškus ieškovės ir A. A. santykius bei tai, kad A. A. 2013-04-10 važiavo kartu su atsakovu vienu automobiliu (b.l. 122-128). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytoja I. M. nurodė, jog atsakovas neturi kitos moters tik remdamasi paties atsakovo jai pateiktu paaiškinimu. Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovauja byloje esančia susirašinėjimo tarp ieškovės ir A. A. išklotine (b.l. 101- 103), kadangi pagal pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti, kada ir kur vyko minėtas susirašinėjimas, kokie asmenys iš tiesų jame dalyvavo bei kokiomis priemonėmis šis susirašinėjimas ir jo turinys buvo užfiksuota. Įvertinęs minėtas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą teismas daro išvadą, jog yra pakankamai duomenų manyti, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog ieškovė buvo nepagrįstai pavydi, priekabi ir konfliktiška. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji pykdavo ant atsakovo dėl jo neištikimybės, keldavo scenas – t.y., toks ieškovės elgesys iš esmės buvo atsakovo veiksmų – neištikimybės jai bei nepakankamo rūpinimosi šeima (apie ką galima spręsti iš ieškovės bei liudytojų R. U., L. J., L. L., V. K. teisme pateiktų paaiškinimų) pasekmė. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, t.y., šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 3.70. str. 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovo neištikimybė, kas, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji dėl atsakovo elgesio patyrė daug neigiamų išgyvenimų, susirgo depresija. Atsakovės ligą patvirtina byloje esantys duomenys – VšĮ Trakų psichikos centro 2013-07-22 pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovė Trakų psichikos sveikatos centre gydosi nuo 2013-07-19, jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas medikamentinis gydymas (b.l. 129). Ieškovė patirtai neturtinei žalai atlyginti prašo iš atsakovo priteisti 30000 Lt žalą. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, patirtus neigiamus išgyvenimus bei psichologinius sukrėtimus, daro išvadą jog ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, tačiau jos prašoma priteisti 30000 Lt suma yra nepagrįstai didelė ir neproporcinga patirtiems neigiamiems padariniams. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes daro išvadą, kad remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovės reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovo 3000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys santuokoje susilaukė dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), kuri šiuo metu yra nepilnametė.

Abi šalys sutarė, kad nepilnametės A. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai, A. V. gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsakovas pripažįsta savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu. Iš teismui pateiktų duomenų (b.l. 10-11) bei šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametė dukra A. V. serga dermatitu, dėl ko jai yra reikalingas specialus maistas, drabužiai, medikamentai. Atsakovas šių aplinkybių neneigė ir neginčijo. Iš ieškovės pateikto vaiko minimalių poreikių išlaikymo paskaičiavimo matyti, kad A. V. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1300 Lt suma, tačiau ji prašo iš atsakovo priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Išvadą byloje teikiančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su tokio dydžio išlaikymu nepilnametei šalių dukrai sutiko.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (b.l. 14-18, 29-30, 54-58, 115-120) taip pat tai, kad teik ieškovė, tiek atsakovas turi po kitą dukrą (b.l. 12, 53), kurioms kiekvienas teikia išlaikymą, bei šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaiko poreikius, tai, kad A. V. turi sveikatos problemų, šalių gaunamas pajamas, bei atsakovo galimybes teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, atsižvelgdamas į šalių teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad 500 Lt dydžio kas mėnesį vaikui teikiamas išlaikymas iš esmės atitiktų nepilnametės A. V. bendruosius bei specialiuosius individualius poreikius, užtikrintų tinkamą jos vystymąsi. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, ketina artimiausiu metu vykti į Daniją dirbti, todėl aplinkybė, jog jis šiuo metu negauna pakankamai pajamų, nėra pakankamas pagrindas mažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydį.

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2013-04-15, todėl išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-04-15, iki A. V. pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas byloje neprieštaravo, ieškovės pageidavimu išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti mokamas iki einamojo mėnesio 15 dienos, pervedant pinigus į ieškovės asmeninę sąskaitą banke.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką su dukra A. V., numatant, kad kas antrą sekmadienį atsakovas pasiima dukrą nuo 14 val. ir grąžina iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą; kas antrą savaitgalį pasiima dukrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, t.y. gegužės 9 dieną, sekančią dieną po dukros gimimo dienos, t.y., spalio 8 dieną, poriniais metais – pirmąją Šv. Kalėdų ir pirmąją Šv. Velykų dieną, neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dieną, vasaros atostogų laikotarpiu, iš anksto pranešus ir suderinus su ieškove, dukrą A. V. pasiimant vienai savaitei laiko. Ieškovė su tokiu bendravimo tvarkos nustatymu sutiko tik iš dalies, t.y. ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų ir matytųsi su šalių dukra A. V., tačiau nesutinka, kad atsakovas ją pasiimtų iš dukros gyvenamosios vietos, kadangi nėra tikra, jog jis sugebės užtikrinti dukrai reikalingą režimą.

CK 3.170 str. 4 d. numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 str. 2 d. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad A. V. turi sveikatos problemų, dėl kurių jai turi būti specialiai atrenkami maisto produktai, drabužiai ir pan., įvertinęs šalių nepilnametės dukros amžių, taip pat ieškovės nurodytą aplinkybę, kurios atsakovas neneigė ir neginčijo – kad kartą atnešė dukrai morkų sulčių, nuo kurių pablogėjo jos sveikata, taip pat atsižvelgdamas į išvadą byloje duodančiuos institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išreikštą poziciją, daro išvadą, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus bei bendravimą su abiem tėvais atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku yra tenkintinas iš dalies. Teismo manymu šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitiktų bendravimo su vaiku tvarka, kokia buvo laikinai nustatyta Trakų rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nutartimi – numatant, kad atsakovas Ž. V. gali bendrauti su šalių dukra kiekvieną sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val. ieškovės Ž. V. ir šalių nepilnametės dukros A. V. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma iš esmės užtikrinti vaiko interesus, todėl teismo sprendimas, kuriuo yra nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo ši atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pasikeitus aplinkybėms t.y., pakitus vaiko sveikatos būklei, sulaukus vyresnio amžiaus ir pan., gali būti keičiama.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 14, 56). Šalys taip pat neturi jų vardu registruoto kilnojamojo turto (b.l. 15, 57). Santuokoje įgytos transporto priemonės – VW Passat bei Renault Espace, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų buvo parduotos (b.l. 16-17, 81). Byloje duomenų apie kitą šalių turimą turtą nėra. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad iki santuokos kartu gyvenant bei santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, baldus – šalys yra pasidaliję ir jokių pretenzijų viena kitai dėl jo neturi. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad šalys dalintino turto nėra įgijusios.

Dėl 8500 Lt priteisimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos jam dar iki santuokos sudarymo metu perduotus 8500 Lt, kurie buvo panaudoti atsakovo skolai bankui „Snoras“ padengti. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas iki šalių santuokos sudarymo buvo sudaręs dvi paskolos sutartis su AB banku „Snoras“ (b.l. 131-140). Iš byloje esančių atsakovo Ž. V. banko sąskaitos išrašų matyti, kad paskolos bankui buvo grąžintos (b.l. 141-150). Jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad paskolos grąžinimas buvo padarytas iš ieškovės atsakovui perduotų lėšų, byloje nėra pateikta. Iš minėtų banko sąskaitos išrašų matyti, kad paskolos grąžinimo įmokos buvo padarytos atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų (banko sąskaitų išrašų, indėlių sutarčių ar pan.), kurie pagrįstų, jog ji turėjo jos nurodytą pinigų sumą, taip pat nepateikė jokio rašytinio susitarimo su atsakovu dėl jos minimų sumų perdavimo. Taip pat ieškovė prašo priteisti jai visą 8500 Lt sumą, nors nurodo, kad tai buvo bendri jos ir jos mamos L. L. pinigai bei tikslių jų dalių, priklausiusių ieškovei ir jos mamai nedetalizuoja. Pažymėtina, kad pagal CK 1.73 str. 1 d. 1 p. fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, turi būti sudaromi rašytine forma. CK 1.93 str. 2 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos R. U., V. K. ir L. L. pačios ieškovės nurodytų piniginių lėšų perdavimo atsakovui nematė, o apie nurodomas aplinkybes žino iš ieškovės pasakojimo. Be to, liudytojų nurodomas įsiskolinimo ieškovės lėšomis padengimo laikas neatitinka atsakovo banko sąskaitose nurodytų įmokų laiko – liudytojos nurodė, kad tai buvo padaryta rudenį, nors iš sąskaitos išrašo matyti, kad 7200 Lt suma į atsakovo sąskaitą buvo įnešta 2008-02-19 (b.l. 144). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, ir sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Šalys patvirtino, kad bendrų kreditinių įsipareigojimų neturi, atsakovo Ž. V. skola dėl išlaikymo M. S. yra asmeninio pobūdžio (b.l. 58, 169-171).

Šalys yra sveikos ir darbingos, išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – V., o atsakovui- pavardė V. (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovė sumokėjo 298,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6). 2013–04–18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies, t.y., 1000,00 Lt, sumokėjimą iki sprendimo priėmimo šioje byloje (b.l. 32). Ieškovė taip pat sumokėjo 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 164-165). Iš viso ieškovė turėjo 2298,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 344,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 40, 69). Atsakovas taip pat sumokėjo 1500,00 Lt advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 166). Iš viso atsakovas turėjo 1844,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – priteista dalis prašytos neturtinės žalos atlyginimo, atmestas reikalavimas dėl 85000 Lt priteisimo – teismas konstatuoja, kad yra patenkinta 68 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 1562,64 Lt (2298,00 Lt x 68 proc.) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteistina 590,08 Lt (1844,00 Lt x 32 proc.) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei yra priteistina 972,56 Lt (1562,64 Lt – 590,08 Lt) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, valstybei taip pat iš šalių proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 96 str. 1 d., 92, 93 str. str.).

Likusi ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo yra 1000 Lt. Nuo 180,00 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, ieškovė yra atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus 68 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovės už pareikštą ieškinį valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis yra 320,00 Lt (1000,00 Lt x 32 proc.), o iš atsakovo atitinkamai priteistina 802,40 Lt ( (1000,00 Lt + 180 Lt) x 68 proc.) dydžio žyminio mokesčio dalis.

Byloje taip pat iš viso susidarė 28,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kurių 9,06 Lt (28,30 Lt x 32 proc.) priteistina iš ieškovės, o 19,24 Lt (28,30 Lt x 68 proc.) iš atsakovo. Taigi, iš ieškovės valstybei priteistina 320,00 Lt žyminio mokesčio dalis už pareikštą ieškinį bei 9,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – iš viso 329,06 Lt. Atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistina 802,40 Lt žyminio mokesčio dalis už pareikštą ieškovės ieškinį bei 19,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – iš viso 821,64 Lt.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo Ž. V. priteistas laikinas materialinį išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-15 iki sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 33). Taip pat Trakų rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nutartimi buvo patvirtinta laikina atsakovo Ž. V. bendravimo su šalių nepilnamete dukra A. V. tvarka (b.l. 92-93). Įsiteisėjus teismo sprendimui šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o vaiko išlaikymui atsakovo sumokėta suma įskaitytina į priteisto išlaikymo dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 259, 264, 265-269, 284 str. str.,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, tarp Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2008 m. liepos 5 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 107) dėl atsakovo Ž. V. kaltės.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą ieškovei Ž. V..

Nustatyti nepilnametės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina ieškove Ž. V..

Priteisti iš atsakovo Ž. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt (penki šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2013-04-15, iki jos pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, pervedant pinigus į ieškovės Ž. V. asmeninę sąskaitą banke bei išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti Ž. V. nepilnamečiui vaikui A. V. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo Ž. V. bendravimo tvarką su dukra A. V., pagal kurią atsakovas Ž. V. gali bendrauti su šalių nepilnamete dukra A. V. kiekvieną sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val. ieškovės Ž. V. ir nepilnametės dukros A. V. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo Ž. V. palikti jos santuokinę pavardę – V., Ž. V. – pavardę V..

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 972,56 Lt (devyni šimtai septyniasdešimt du litai 56 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. V..

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 821,64 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt vienas litas 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės Ž. V. 329,06 Lt (trys šimtai dvidešimt devyni litai 06 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo Ž. V. priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-15 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – atsakovo Ž. V. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Malijauskienė