Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-20 · Administracinė byla Nr. A-492-3221-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
A-492-3221-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01195-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
G. L., uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-3221/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01195-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui G. L.,pareiškėjo atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui,atsakovo atstovei Vladai Banevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ir G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ir G. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjai UAB „Baubilas“ ir G. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 3–6 83–86, 89–93) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės G. L. – 250 000 Lt, UAB „Baubilas“ – 250 000 Lt neturtinės žalos ir 75 000 Lt turtinės žalos G. L. bei 1 065 090,69 Lt turtinės žalos UAB „Baubilas“.

Paaiškino, kad dėl neteisėto 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-528 jiems atsirado neturtinė žala, kuri pasireiškė UAB „Baubilas“ ir G. L. reputacijos pablogėjimu, sudarymu kliūčių dalyvauti viešuose pirkimuose ir bendrovės veiklos paralyžiavimu. Nurodė, kad atsakovui priėmus 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T-644 ir jį panaikinus 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-528, pareiškėjai patyrė turtinę žalą, nes 2007 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pastarąjį sprendimą panaikinus, situacija nebuvo atkurta, sklypų detalieji planai nebuvo tvirtinami. Nurodė, kad UAB “Baubilas“ turtinę žalą sudarė 10 procentų bauda pagal preliminarią nepastatyto gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, 5 procentai netesybų pagal statybos darbų sutartį ir 0,02 procento netesybos už kiekvieną praleistą dieną ir išmokėtos E. M. – 173 350 Lt, V. A. – 136 946,50 Lt, D. K. – 173 350 Lt, viso 410 839,50 Lt, taip pat 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 6 procentai privalomojo sveikatos draudimo nuo išmokėtos žalos atlyginimo 109 210,50 Lt bei negautos pajamo 545 040,96 Lt dėl negauto 30 procentų pelno nuo numatytų pastatyti 3 gyvenamųjų namų pirkimo kainos ir viso UAB „Baubilas“ turėjo 1 065 090,69 Lt nuostolių. G. L. 75 000 Lt turtinę žalą sudaro išmokos nerealizavus preliminarias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su nurodytais 3 asmenimis.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimuose į pareiškėjų prašymus (b. l. 13–16, 99–102) nurodė, kad su prašymais nesutinka ir prašė jų netenkinti.

Paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Teigė, kad 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. T-664 yra galiojantis, dėl to galiojantis ir pareiškėjo iniciatyva paruoštas teritorijos detalusis planas. Pažymėjo, kad tokią išvadą 2010 m. liepos 9 d. padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A822-910/2010. Todėl mano, kad šis atsakovo sprendimas negalėjo sąlygoti turtinės žalos atsiradimo, t. y. nėra vienos iš žalos atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodė, kad turtinės žalos kildinimas iš 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio ir 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumokėjimo nepagrįstas, kadangi šie mokesčiai mokami nuo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi G. L. buvo detaliojo plano rengimo iniciatorius ir apie tai, kad jo sprendiniai prieštarauja Kauno miesto bendrajam planui žinojo jau 2005 m. rugsėjo 25 d. Taip pat pareiškėjai neįrodė, kad būtent 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T-528 pablogino bendrovės reputaciją, nepateikė duomenų, kad buvo sudarytos kliūtys dalyvauti viešuose pirkimuose bei neįrodė priežastinio ryšio tarp minėto sprendimo ir pareiškėjų deklaruojamos neturtinės žalos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 147–152) pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai turtinę žalą kildina iš 2004 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-664, kuriuo patvirtintas pareiškėjo G. L. iniciatyva paruoštas detalusis planas jam priklausančiame žemės sklype. Taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-910/2010 konstatavo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikinus 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-528, buvo atkurta iki šio sprendimo priėmimo buvusi padėtis ir nėra jokio teisinio pagrindo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T-664 laikyti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad šiuo sprendimu patvirtintas detalusis planas yra galiojantis, teismo sprendimo, kuris liudytų, kad Kauno miesto savivaldybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, nėra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota juo vadovaujantis spręsti klausimus, susijusius su nauja statyba šiame žemės plote. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš žalos atsiradimo sąlygų – teisiškai įvertinto neteisėto veikimo. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl turtinės žalos atsiradimo teismas nurodė, kad G. L. tai grindžia tik preliminariomis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis, o UAB „Baubilas“ – būsimų namų statybos ir pirkimo preliminariomis sutartimis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai papildomų įrodymų nepateikė. Įvertinęs prijungtos administracinės bylos Nr. I-15-422/2010 duomenis teismas nustatė, kad ir šioje administracinėje byloje pareiškėjai rėmėsi tokiais pat įrodymais. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos administracinio teismui panaikinusiu 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T-528, atkurta buvusi padėtis ir liko galioti 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. T-664, o pareiškėjai tik 2009 metų birželio–rugsėjo mėnesiais ėmė realizuoti sutartyse numatytas sąlygas. Pažymėjo, kad iš G. L. išmokų dokumentų matyti, kad sudarytas preliminarias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, vadovaudamasis sutarčių 5.1 punktu nutraukė būtent jis, t. y. jo iniciatyva sutartys nerealizuotos. Nustatė, kad priėmus 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T-66, 2005 metų birželio 17–18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymais žemės sklypų Garšvės g. (duomenys neskelbtini) paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą (naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), o iš VĮ Registrų centro pažymėjimų matyti, kad šie sklypai įregistruoti kaip skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir paskirties pakeitimo pagrindu nurodyti 2005 m. birželio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymai. Teismas akcentavo, kad esant galiojančiam 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimui ir esant pakeistai žemės sklypų paskirčiai, leidžiančiai statyti gyvenamuosius namus, pareiškėjas 2009 metų birželio–rugsėjo mėnesiais savo iniciatyva nutraukė preliminarius susitarimus, išmokėjo nurodytas sumas ir iš to kildina tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui suteikus galimybę, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad per santykinai ilgą laiko tarpą – nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. birželio–rugsėjo mėnesio jis stengėsi realizuoti susitarimus ir siekė pastatyti namus. Atkreipė dėmesį į tai, kad D. K. tuo metu buvo UAB „Baubilas“ vyr. buhalterė, 2009 m. rugsėjo 23 d. kasos pajamų orderiu savo ir G. L. parašais pati sau išmokėjo ženklią pinigų sumą, o su V. A., kaip ji pati patvirtino nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-15-422/2010 teisme, pareiškėją sieja giminystės ryšiai. Teismas pažymėjo, kad visos šios aplinkybės kelia pagrįstą abejonę pareiškėjų teiginių pagrįstumu. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti 2011 m. vasario 4 d. VĮ Registrų centro centrinio banko išrašai liudija, jog patikslinus kadastro duomenis, žemės sklypų naudojimo būdas nurodytas žemės ūkio paskirties sklypai, o įregistravimo pagrindas 2007 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šie įrašai galioja nuo 2011 m. sausio 25 d. Teismas vertino, kad klausimai, kieno iniciatyva šie įrašai atsirado, ar nurodytas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas tokiam įrašui pakeisti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi jokios įtakos turtinės žalos kilimo laikotarpio aplinkybių vertinimui. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pateiktais žemės sklypų vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo duomenimis pareiškėjas savo skundo reikalavimo negrindė, iš to žalos atsiradimo nekildino, rinkos vertė apskaičiuota 2010 m. sausio 1 d., todėl taip pat nėra pagrindo šiuos duomenis vertinti kaip įrodymus. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į tai, kad nėra turinei žalai atsirasti vienos iš būtinos sąlygos – teisiškai fiksuotų institucijos neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-528. Nurodė, kad šis aktas sąlygojo tai, kad juo panaikinus 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, visų pirma pašlijo G. L. reputacija, kadangi jis negalėjo laikytis aukščiau nurodytų sutarčių, o UAB „Baubilas“ buvo išstumta ir paslaugų viešųjų pirkimų rinkos, prarado užsakymus, kadangi dėl mokesčių administratoriaus areštuoto turto, neturėjo apyvartinių lėšų. Savo motyvams pagrįsti pareiškėjas nurodė įrodymus, kurie surinkti administracinėje byloje Nr. I-15-422-2010. Teismas nurodė, kad kitų duomenų, kuriais būtų galima grįsti pareiškėjų poziciją, nėra. Teismas pažymėjo, kad suteikus galimybę pateikti papildomus, neturtinę žalą patvirtinančius, įrodymus, buvo pateiktas sertifikatas dėl UAB „Baubilas“ veiklos ir G. L. pasirašytas UAB „Baubilas“ siūlytų viešųjų pirkimų sąrašas. Teismo posėdžio metu G. L. paaiškino, kad šiuos duomenis paėmė iš internetinės erdvės. Vertindamas šiuos faktinius duomenis (sąrašą) kaip įrodymus, teismas padarė išvadą, kad juos sieti su UAB „Baubilas“ gal būt nerealizuota paslaugų tiekimo veikla negalima, kadangi tam nėra įrodymų. Pakartojo, kad nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. birželio–rugsėjo mėnesių, praėjo santykinai ilgas tarpas ir pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog per tą laiką buvo siekiama realizuoti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to padarė išvadą, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp 2005 m. rugsėjo 29 d. atsakovo sprendimo Nr. T-528 panaikinimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Teismas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalauti įrodymai nepatvirtina, jog dėl šios institucijos veiksmų UAB „Baubilas“ negalėjo disponuoti apyvartinėmis lėšomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Valstybinės mokesčių inspekcija areštavo pareiškėjo turtą. Vertindamas pareiškėjo G. L. argumentus taip pat nenustatė, kokiais faktiniais duomenimis jis grindė jo reputacijos sumažėjimą. Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas padarė išvadą, kad neįrodyta tiek UAB „Baubilas“, tiek G. L. padaryta neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-528 ir pareiškėjų deklaruojamos neturtinės žalos atsiradimo.

III.

Pareiškėjai UAB „Baubilas“ ir G. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 155–157), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kuriuos buvo nurodę ir prašymuose pirmosios instancijos teisme. Papildomai pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-910/2010 konstatavo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikinus 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-528, buvo atkurta buvusi iki šio sprendimo priėmimo padėtis ir nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti prašymus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nes nebėra vienos iš žalos atsiradimo sąlygų – teisiškai įvertinti neteisėto veikimo. Paaiškina, kad 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-528 buvo panaikintas kaip neteisėtas ir visos pasekmės, dėl kurių pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kilo per šio neteisėto sprendimo galiojimo laiką, nes visus veiksmus darė remdamiesi atsakovo sprendimu. Teigia, jog ta aplinkybė, kad teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą kaip neteisėtą, veiksmų teisėtumo priimant šį sprendimą nesukuria, jų neteisėtumo nepanaikina, mano, kad neteisėti savivaldybės tarybos tarnautojų veiksmai buvo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, jame neatskleista bylos esmė, neaptartas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo laikas, neanalizuotos per neteisėto sprendimo galiojimo laiką atsiradusios pasekmės.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 162–165).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nors yra nurodę, kad ginčo detalusis planas neatitinka Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-910/2010. Akcentuoja, kad 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimas teismine tvarka nėra nuginčytas, o nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad šis administracinis aktas yra galiojantis. Teigia, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių administracinio akto, kuriuo pareiškėjai grindė savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, neteisėtumą, nebuvo įrodytas ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Akcentuoja, kad nors pareiškėjai teigia, kad panaikinus 2005 m. sprendimą, teisinė padėtis nebuvo atkurta, detalieji planai nebuvo tvirtinami, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie ketinimą rengti ar tvirtinti kokius nors teritorijų planavimo dokumentus ar apie atsakovo atsisakymą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl kurių būtų patirta pareiškėjų nurodyta žala. Teigia, kad pareiškėjai neįrodė, jog iš tiesų ketino vykdyti sudarytas preliminariąsias žemės pardavimo bei gyvenamojo namo pardavimo, taip pat rangos sutartis, ir to negalėjo padaryti būtent dėl atsakovo kaltės. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų sudarytos sutartys, kurių pagrindu jie tariamai patyrė žalą, buvo nerealizuotos ir nutrauktos pačių pareiškėjų iniciatyva. Teigia, kad pareiškėjai nenurodė nei teisės aktų, nei bylos aplinkybių, kurios pagrįstų teismo sprendimo neteisėtumą. Nurodo, kad pareiškėjai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – byloje nėra duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą, neįrodyta, kad neturtinė žala kilo dėl atsakovo aktų, neįrodytas ir priežastinis ryšys. Mano, kad pareiškėjų reikalavimai turi būti atmesti taip pat ir dėl to, kad buvo pareikšti pasibaigus CK 125 straipsnio 8 dalyje nustatytam ieškinio senaties terminui. Paaiškina, kad apie administracinius aktus, iš kurių kildiną žalą, pareiškėjams buvo žinoma jau nuo 2005 m. spalio 29 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjai G. L. ir UAB „Baubilas“ reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui grindžia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T-664 „Dėl žemės sklypo Armališkėse ir Rokų miško kelmyne (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtumu. Ši aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu 2007 m. gruodžio 17 d. administracinėje byloje Nr. I-2216-554/2007, kuriuo buvo konstatuota, kad suprojektuoto ir patvirtinto žemės sklypo Armališkėse ir Rokų miško kelmyne detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, per suprojektuotus sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai numatoma tiesti Europinio standarto geležinkelio vėžę, kuri numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ (administracinė byla Nr. I-2216-554/2007, II t., b. l. 91–93).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teisms 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-15-422/2010 pagal pareiškėjų G. L. ir UAB „Baubilas“ prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Pastogė“, D. K., E. M., V. A., prašymą atmetė ir konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas T-528 pareiškėjų materialiųjų teisių ir interesų nepažeidė, Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti viešojo administravimo subjekto procedūriniai pažeidimai galėtų sudaryti pagrindą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo; pareiškėjų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai ginčo teritorijoje užsiimti gyvenamųjų namų statyba buvo pažeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimu T-664.

Aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra panaikintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. T-664, nėra kliūtis vertinti šio sprendimo neteisėtumą remiantis kitoje administracinėje byloje tarp tų pačių šalių nustatytais faktais, pagrįstais įrodymais. Tarybos sprendimo neteisėtumą lėmė juo patvirtinto detaliojo plano neatitikimas teritorijos bendrojo plano sprendiniams, dėl to pareiškėjams kilo jų nurodyti neigiami padariniai – pareiškėjai negalėjo įgyvendinti numatytų savo ūkinės komercinės veiklos planų, statyti individualiųjų gyvenamųjų namų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad detalusis planas yra šiuo metu galiojantis, ir nėra teisiškai įvertinto neteisėto atsakovo veikimo, yra padaryta įvertinus formaliuosius kriterijus (t. y. nėra sprendimo, kuriuo būtų panaikintas neigiamas pasekmes pareiškėjams sukėlęs administracinis aktas), dėl to nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo Tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T-664 neteisėtumas vertintinas jo priėmimo metu, nustatant, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėto savivaldybės veikimo ir neigiamų padarinių, kuriuos nurodo pareiškėjai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjų argumentus, kad detaliojo plano neatitikimas bendrajam planui, pagal kurį ginčo teritorijoje turėjo būti tiesiama geležinkelio vėžė, tapo kliūtimi statyti individualius gyvenamuosius namus, tai reiškia, kad neteisėti veiksmai galėjo būti pareiškėjų nurodytų neigiamų pasekmių priežastimi (CK 6.271 str., 6.246 str., 6.247 str.).

Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga ir neturi būti vertinama naujai atsiradusi aplinkybė, kad, remiantis proceso šalių paaiškinimais, nuo 2009 m. Europinio standarto geležinkelio vėžė projektuojama bei tiesiama kitoje vietoje ir netrukdo pareiškėjams įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, nes šioje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo pareiškėjų nurodyta apimtimi – t. y. kurią jie patyrė po neteisėto sprendimo priėmimo iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-528 priėmimo, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą T-664.

Spręsdamas dėl nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumentų, kad pačių pareiškėjų elgesys taip pat buvo veiksnys, lėmęs pareiškime nurodytos žalos atsiradimą. Detaliojo plano organizatoriumi buvo pareiškėjas G. L., jis gavo sąlygas detaliajam planui rengti iš Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus. Detaliojo plano rengėju pareiškėjo G. L. užsakymu buvo UAB „Pastogė“ (administracinė byla Nr. I-2216-554/2007, I t., b. l. 102, 114). Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-239, 65 punktą, detaliojo plano organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Detaliojo plano rengėjas, rengdamas detaliojo plano sprendinius bei vykdydamas kitas detaliojo planavimo procedūras, privalo laikytis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio ginčo detaliojo plano rengimo metu, 20 straipsnio 4 dalis numatė, kad detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti galiojančiam bendrajam planui. Taigi žemės sklypas detaliojo plano sprendiniais negalėjo būti dalinamas taip, kad neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Rizika, susijusi su detaliojo plano sprendinių, neatitinkančių bendrojo plano, parengimu, atitenka pareiškėjui, žinodamas, kad veikė neteisėtai, negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių įgyvendinti tokius detaliojo plano sprendinius, kurie prieštarauja teritorijos bendrajam planui. Kai nustatoma, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, taip pat ir į atsakovo (žalą padariusio asmens) kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjai siekė realizuoti savo privatų komercinį interesą veikdami neteisėtai, t. y. parengė detalųjį planą neatitinkantį imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, daro išvadą, kad jie visa apimtimi patys yra atsakingi dėl turtinių nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstos rizikos (CK 6.282 str. 1 d.). Preliminariųjų žemės sklypų pirkimo-pardavimo, gyvenamųjų namų statybos ir rangos sutarčių sudarymas taip pat priskirtinas pačių pareiškėjų veikimo rizikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ir kitose bylose (2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-56/2009) konstatavęs, kad abiem šalim veikus neteisėtai, teismui atsiranda teisė taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti net ir tuo atveju, jei yra nustatomos visos trys viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) būtinosios sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Spręsdama dėl pareiškėjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės valdžios institucijai keliami aukštesni reikalavimai veikti teisėtai, nepriklausomai nuo kitų subjektų veiksmų, ji visais atvejais atsakinga už kompetencijos ribose priimtų sprendimų teisėtumą. Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Aukšti savivaldybės valdžios institucijų veiklos teisėtumo standartai suponuoja atitinkamus privačių asmenų, kitų subjektų lūkesčius – kad priimami sprendimai bus pagrįsti, teisėti. Priimdamas ginčo sprendimą, atsakovas taip pat sukūrė prielaidas pareiškėjams tikėtis įgyvendinti savo ūkinės komercinės veiklos planus. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, sprendimu, neatitinkančiu imperatyviųjų įstatymų reikalavimų, pažeidė pareiškėjų lūkesčius į priimamų sprendimų teisėtumą, kas yra svarbi vertybė visuomenėje. Aptariamu aspektu atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjų neturtine žala. Atsakovui, pažeidusiam pareiškėjų pagrįstus lūkesčius į priimamo sprendimo teisėtumą, tenka pareiga kompensuoti neturtinę žalą dėl pažeistos, konkrečiam asmeniui reikšmingos, vertybės. Tačiau sprendžiant dėl galimybės priteisti konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įvertinti visi aspektai – argumentai ir įrodymai, patvirtinantys jo dydį, kitos susijusios aplinkybės, taip pat ieškinio senaties terminai.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjų pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis, vertinimu bei išvada, kad pareiškėjai neįrodė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Apeliaciniame skunde nėra motyvų nei argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.

Pareiškėjas G. L. reikalavimą dėl 75 000 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo grindžia netesybų sumokėjimo 2009 m. gegužės 30 d. faktu pagal preliminariąsias žemės sklypų pirkimo-padavimo sutartis, sudarytas 2005 m. birželio 29 d. su D. K., V. A., 2005 m. liepos 19 d. su E. M., įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2006 m. kovo 29 d. (administracinė byla Nr. I-2216-554/2007, I t., b. l. 154–157). CK 6.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Aukščiau minėtose sutartyse buvo nurodytas terminas pagrindinėms sutartims sudaryti iki 2006 m. gegužės 1 d. CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad šalims per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė šią sutartį sudaryti pasibaigia. Jei šalis nepagrįstai vengia sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Byloje nėra įrodymų, kad sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis būtų buvę nepagrįstai vengiama, ir dėl to D. K., V. A., E. M. būtų patyrę nuostolių ir reiškę reikalavimus pareiškėjui dėl jų atlyginimo. Pasibaigus sutarčių įvykdymo terminams, pareiškėjo prievolės pagal preliminariąsias sutartis pasibaigė, jo atlikti mokėjimai laikytini nepagrįstais.

Remiantis analogiškais argumentais, nepagrįstais bei neįrodytais pripažintini ir pareiškėjo UAB „Baubilas“ reikalavimai dėl baudų ir netesybų priteisimo pagal 2005 m. rugpjūčio 4 d. su tais pačiais asmenimis sudarytas preliminarias būsimo (nepastatyto) gyvenamojo mano sutartis, kurios turėjo būti įvykdytos iki 2006 m. rugsėjo 29 d.

Pareiškėjo UAB „Baubilas“ reikalavimai atlyginti nuostolius Statybos darbų sutarčių, sudarytų 2005 m. rugpjūčio 4 d. su tais pačiais asmenimis, pagrindu, negali būti tenkinami, nes nėra įrodymų, patvirtinančių realius ketinimus vykdyti šias sutartis. Pareiškėjas nepateikė individualių namų statybos suderintų ir patvirtintų projektų, žemės sklypų planų su pažymėtomis pastatų vietomis, su užsakovais sudarytų sąmatų, jokių kitų statybos normatyvinių dokumentų. Pareiškėjo prie visų sutarčių pateikiami identiški projektai (nederinti ir netvirtinti teisės aktuose nustatytu būdu), identiški suvestiniai skaičiavimai, neatspindintys individualių užsakovų poreikių, nepripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais realių sutarčių sudarymą. Kai nėra duomenų, patvirtinančių konkrečius ketinimus vykdyti statybos rangos darbus pagal sudarytas sutartis, nuostoliai laikytini tariamais, nėra įrodyti, jų reikalaujama nesąžiningai ir nepagrįstai (CK 1.5 str.).

Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėjas turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Pareiškėjų pateiktame prašyme iš esmės buvo apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant atsakovo kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas G. L. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos fakto ir dydžio, o pareiškėjo UAB „Baubilas“ pateikti duomenys apie jam siūlytus viešuosius pirkimus nuo 2009 m. lapkričio 1 d. (b. l. 47–52), Kauno apskrities VMI 2010 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 14-19-51902 išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. N2-327 nutraukti mokestinės paskolos sutartį (b. l. 66–68) taip pat neįrodo padarytos neturtinės žalos. Minėti duomenys nepagrindžia galimo juridinio asmens reputacijos pablogėjimo dėl neteisėtų byloje vertinamų atsakovo veiksmų, nes laiko prasme šios pasekmės yra labai nutolusios nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl to nesietinos su jais teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu.

Be to, atsakovas Kauno miesto savivaldybė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos – turtinės ir neturtinės – atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjai žalos atsiradimą grindžia aplinkybe, jog detalusis planas, kurio detaliojo planavimo procedūros organizatoriumi buvo G. L., prieštaravo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Apie šią aplinkybę pareiškėjams turėjo būti žinoma vėliausiai po Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-528 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T-664 „Dėl žemės sklypo Armališkėse ir Rokų miško kelmyne (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ priėmimo, pareiškėjas G. L. jau 2005 m. spalio 28 d. pateikė skundą teismui dėl šio sprendimo nuginčijimo. Pareiškėjų nurodytų neigiamų pasekmių jų teisėms ir interesams atsiradimas sietinas ne su kitose bylose priimtais teismų sprendimais, jų įsiteisėjimu, galimu procesų atnaujinimu, bet su konkrečiu faktu – detaliojo plano sprendinių dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos neatitikimu Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui, kuris toje teritorijoje numatė tiesti Europinio standarto geležinkelio vėžę, kuri numatyta ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Ši faktinė aplinkybė tapo kliūtimi pareiškėjams įgyvendinti savo ūkinės komercinės veiklos planus, ji yra objektyvi, įrodyta, jos nustatymui pareiškėjų nurodomi sprendimai bylai neturi reikšmės. Vėliausiai nuo pareiškėjo G. L. skundo pateikimo Kauno apygardos administraciniam teismui 2005 m. spalio 28 d. (administracinė byla Nr. I-2216-554/2007, I t., b. l. 21) turi būti skaičiuojamas senaties terminas ieškiniui dėl žalos, kurią patyrė dėl neteisėtų savivaldybės institucijų aktų, atlyginimo pareikšti. Pareiškėjas G. L. yra UAB „Baubilas“ administracijos vadovas ir vienintelis akcininkas (juridinių asmenų registro išrašas (administracinė byla Nr. I-15-422/2010, I t., b. l. 61–64), todėl ir šio pareiškėjo reikalavimams pareikšti senaties termino pradžia skaičiuotina taip pat. Pareiškėjai ieškinį pateikė 2010 m. spalio 19 d., praleidę įstatyme – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Teismas ieškinio senatį taiko, kai ginčo šalis reikalauja, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pareiškėjai ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, byloje nenurodė (CK 1.131 str. 2 d.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo reikalavimą, pareiškėjų reikalavimams taiko senatį ir jų prašymą dėl žalos atlyginimo atmeta. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė senaties termino pradžią, nepagrįstai siejo ją ne su objektyviais faktais byloje, bet su sprendimais kitose administracinėse bylose, kurie šių faktų nustatymui negalėjo turėjo reikšmės, todėl buvo netinkamai pritaikytos senaties termino taikymą reglamentuojančios civilinio kodekso normos.

Apeliantai G. L. ir UAB „Baubilas“, pateikdami apeliacinį skundą, sumokėjo po 50 Lt žyminio mokesčio (b. l. 158, 159). Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 3 dalimi, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai), taip pat apeliaciniai skundai administracinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis, kai jo nereikėjo mokėti pagal įstatymą, apeliantams grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ir G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui G. L. 50 Lt žyminio mokesčio, įmokėto 2011 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 694637AB DnB NORD banko Kauno skyriuje.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Baubilas“ 50 Lt žyminio mokesčio, įmokėto 2011 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 694660 AB DnB NORD banko Kauno skyriuje.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysRičardas PiličiauskasVirginija Volskienė