Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. L., V. L., išvadą teikiančiai institucijai Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos skyriui, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse bei globėjo ir turto administratoriaus jam skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad I. L. su kito žmogaus pagalba iš dalies gali pasirūpinti savimi ir įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pareiškėja A. L. ir jos atstovė Giedrė Striaukienė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens I. L. atstovė advokatė Marina Saveljeva į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškimą palaiko.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. L. ir suinteresuotas asmuo V. L. yra prašomos pripažinti neveiksnia I. L. tėvai. I. L. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) nuo 2018-12-28 iki 2019-12-27 buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Kretingos socialinių paslaugų centro 2019-03-20 Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, kad I. L. su kito žmogaus pagalba iš dalies gali pasirūpinti savimi ir įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2020 m. sausio 23 – 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-7/2020 nurodyta, kad I. L. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Nepaisant šizofrenijai būdingos psichopatologijos I. L. gali suprasti savo veiksmų esmę visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus psichikos sveikatos priežiūros sritį. Šioje srityje ji iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę, nes nėra kritiška savo psichikos sutrikimui. Dėl valios sutrikimų sergant šizofrenija ji tik iš dalies gali valdyti savo veiksmų esmę visose turtinių santykių srityse. Asmeninių neturtinių santykių srityse ji gali valdyti savo veiksmus, išskyrus psichikos sveikatos priežiūros sritį, kurioje dėl valios sutrikimų ji tai gali daryti tik iš dalies. Patikrinus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą nustatyta, jog duomenų apie I. L. pateiktus išankstinius nurodymus ir sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, nėra.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse arba pareiškimą atmeta. To paties straipsnio antroje dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti asmenį ribotai veiksniu. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Įvertinus visą byloje surinktą informaciją, atsižvelgiant į byloje esančią išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus bei teismo psichiatrijos ekspertizės aktą darytina išvada, kad I. L. gali suprasti savo veiksmų esmę visose turtinių ir asmeninių santykių srityse, tačiau dėl valios sutrikimų sergant psichikos liga, ji tik iš dalies gali savo veiksmus valdyti visose turtinių santykių srityse ir vienoje iš asmeninių neturtinių santykių srityje, t. y. sveikatos priežiūros. Šiose srityse I. L. reikalinga kito žmogaus pagalba. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pareiškimą tenkinti iš dalies ir pripažinti I. L. ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

CPK 478 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje nustatoma rūpyba (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Rūpyba nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. gyvena kartu su mama pareiškėja A. L.. Pareiškėja A. L. pareiškime išreiškė norą rūpintis dukra ir sutikimą būti paskirta jo globėja bei turto administratore. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis A. L. neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. L. administracine tvarka nebausta. Duomenų apie jos polinkį į žalingus įpročius ar kitus ydingus polinkius byloje nėra, jos sveikatos būklė leidžia jai eiti rūpintojos pareigas. Kitų asmenų norinčių ir galinčių būti I. L. rūpintojais nenustatyta. Darytina išvada, kad A. L. gali atlikti rūpintojos pareigas (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms A. L. skirtina pripažįstamos ribotai veiksnia I. L. rūpintoja.

Kaip numato CK 3.239 straipsnio 2 dalis asmens rūpyba apima ir pripažinto ribotai veiksniu turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Kadangi I. L. neabejotinai gauna ir ateityje gaus socialinių išmokų, vadovaujantis CK 3.245 straipsniu, CPK 508 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas I. L. priklausančiam turtui nustatyti paprastąjį administravimą, turto administratore paskiriant A. L. (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, CK 4.240 straipsnis).

Rūpintojai A. L. išaiškintinos jos teisės ir pareigos. Rūpintoja yra savo rūpintinio atstovė pagal įstatymą ir gina ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Rūpintojos veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Rūpintoja gali būti teismo nutartimi atleista nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu rūpintoja netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, ji gali būti teismo nutartimi nušalinta nuo rūpintojos pareigų. Jeigu šiais rūpintojos veiksmais buvo padaryta žala ribotai veiksniam asmeniui, rūpintoja privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Rūpintoja privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas rūpintojas turi naudoti išimtinai ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500,00 Eur sudaryti būtinas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje veiksniam asmeniui parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos rūpintinio daiktinės teisės. Rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmuo gali būti dovanotoju ar priimti jam skirtas dovanas tik su rūpintojo sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą būti dovanotoju ar priimti dovanas gali duoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus šioje srityje asmuo dovanoja ar priima simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 468 straipsnio 3 dalis, 473 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹, 468, 505 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

- sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpybą tose srityse, kuriose I. L. pripažinta ribotai veiksnia, ir jos rūpintoja bei turto administratore šiose srityse paskirti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

I. L. turtui nustatyti paprastąjį administravimą.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.