Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Vaidos Pužauskienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-342-339/2018, kurioje V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 20 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-04-2-00066-2017-9, kurioje V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d., būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kretinga, (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Klaipėda, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2013 m. balandžio mėn., tikslūs data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, su R. L. sudarė žodinį susitarimą dėl santechnikos darbų atlikimo rekonstruojamuose (duomenys neskelbtini) daržinėje ir tvarte, esančiuose: (duomenys neskelbtini), už kuriuos sutarė sumokėti 16 850,83 Eur (58182,54 Lt). V. K. už atliktus darbus per tris kartus sumokėjo iš viso 8 688,60 (30000Lt) Eur ir elgdamasis apgaulingai, piktnaudžiaudamas R. L. pasitikėjimu, R. L. žodžiu pažadėdamas atsiskaityti už atliktus darbus ir sumokėti likusią sumą, vėliau iš viso neigdamas, kad R. L. pažįsta ir, kad R. L. rekonstruojant (duomenys neskelbtini) daržinę ir tvartą jokių santechnikos darbų neatliko, o šiuos darbus atliko UAB „M“, apgaule vengė atsiskaityti 8 162,23 Eur už atliktus darbus, padarydamas R. L. 8 162,23 Eur turtinę žalą.Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, perdavė prokurorui. Teismas, priimdamas šią nutartį, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuriame V. K. surašytas kaltinimas yra abstraktus, nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, data, būdai (kuo pasireiškė apgaulė). Teismas nurodė, kad minėti pažeidimai yra esminiai, trukdysiantys nagrinėti bylą, varžantys kaltinamojo V. K. teisę į gynybą. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Vaida Pužauskienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria byla perduota prokuratūrai naujam kaltinamajam aktui surašyti, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde pažymima, jog teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad kaltinime nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, data, būdai bei kuo pasireiškė apgaulė. Nurodo, jog BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra materiali ir šios veikos padarymo vieta galima laikyti nusikalstamų padarinių atsiradimo vieta, o kaltinime yra nurodyta, kad žodinė sutartis sudaryta dėl santechnikos darbų atlikimo rekonstruojamuose (duomenys neskelbtini) daržinėje ir tvarte, esančiuose (duomenys neskelbtini) Telšių r., todėl tai ir yra veikos padarymo vieta. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad iš dalies už atliktus darbus buvo atsiskaityta prie rekonstruojamo (duomenys neskelbtini) dvaro, esant tokiems duomenims, dėl vengimo atsiskaityti kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos vieta sutampa su pačių darbų atlikimo vieta. Taip pat nurodo, kad vengimo atsiskaityti už atliktus darbus vieta gali būti ir faktinė vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, dėl to kitam asmeniui buvo padaryta žala, atsiradimo vieta - tai įmonės registracijos vieta, kurioje kaltinamas asmuo veikė arba turėjo veikti (neveikė - vengė atsiskaityti, tai yra Klaipėdos m.), ar nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, kur faktiškai gyvendamas jis negavo atsiskaitymo (Telšių r.). Prokurorė atkreipia dėmesį, jog nusikaltimo padarymo vieta reikšminga sprendžiant teismingumo klausimą, teisinės reikšmės, sprendžiant asmens kaltės klausimą, ar padaryta nusikalstama veika, neturi.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog nenurodyta veikos padarymo data, tačiau su šiuo teismo teiginiu prokurorė nesutinka ir nurodo, jog data apibrėžiamas įvykis, įvykęs konkrečiu metu, o vengimas atsiskaityti už darbus yra trunkamasis nusikaltimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos jis vengia atlikti. Todėl prokurorė teigia, kad nusikalstamos veikos pradžia kaltinime siejama su žodinio sandorio sudarymo momentu, t. y. 2013 m. balandžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Nurodo, kad kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas apibrėžtas tik sutarties sudarymo pradžia, nes pareiga atlikti tam tikrus veiksmus nėra išnykusi, kaltinamasis veikos, dėl kurios kaltinamas, nėra nutraukęs iki šiol.Pažymi kad, kaltinamajame akte nurodyta ir aprašyta, kuo pasireiškė V. K. apgaulė. Nurodo, kad kaltinime apgaulė ir jos pasireiškimas apibrėžta – piktnaudžiavimo pasitikėjimu, žadėjo sumokėti, vėliau neigė, kad pažįsta R. L., o galiausiai pradėjo neigti ir paties sandorio sudarymo faktą, darbų atlikimą, tvirtino, kad darbus atliko UAB „M“.Galiausiai nurodo, kad kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, o esant neesminiams kaltinamojo akto trūkumams jie gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant surinktus duomenis (įrodymus), neperduodant bylos prokurorui. Teigia, kad kaltinime išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas yra suprantamas ir pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą ar kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nėra. Be to, nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar nustačius jas, Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui teisę kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis).Kaltinamasis V. K. atsiliepimu į prokurorės skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nurodo bylos aplinkybes, kurios nebuvo išanalizuotos, kokie prieštaravimai, anot kaltinamojo, nebuvo pašalinti, bei nurodo aplinkybes, dėl ko ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu turėjo būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Pužauskienės skundas tenkinamas.

Teismas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Pužauskienės skundo argumentais, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai baudžiamąją bylą Nr. 1-342-339/2018, kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti nepagrįstai.Kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, pagal BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatas byla perduodama prokurorui šiais atvejais: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, 2) kai yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Taigi, ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai skundžiama 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi V. K. baudžiamąją bylą perdavė prokurorui konstatavę, kad kaltinimas yra abstraktus, nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, data, būdai (kuo pasireiškė apgaulė), ir jog minėti pažeidimai yra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą.Aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais ir atkreipia dėmesį, jog BK 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado įstatymo numatyti padariniai. Prokurorė skunde teisingai akcentavo, jog įstatymas formalios nusikalstamos veikos atveju jos padarymo vietą sieja su atitinkamų veiksmų padarymo ar neveikimo vietą, o materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju – su baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių vieta. BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra materiali ir šios veikos padarymo vieta galima laikyti nusikalstamų padarinių atsiradimo vieta. Kaltinime yra nurodyta, kad žodinė sutartis sudaryta dėl santechnikos darbų atlikimo rekonstruojamuose (duomenys neskelbtini) daržinėje ir tvarte, esančiuose Telšių r. (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytoje vietoje sudaryta žodinė sutartis, atlikti darbai, už kuriuos buvo ne visiškai atsiskaityta, todėl kaltinime nurodytos veikos padarymo vieta yra nurodyta sutarties sudarymo bei santechnikos darbų atlikimo vieta. Kartu pažymima, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad iš dalies už atliktus darbus buvo atsiskaityta prie rekonstruojamo (duomenys neskelbtini) dvaro, esančio (duomenys neskelbtini) Telšių r., esant tokiems duomenims, dėl vengimo atsiskaityti kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos vieta sutampa su pačių darbų atlikimo vieta. Be to, kaip akcentavo prokurorė savo skunde, nusikaltimo padarymo vieta reikšminga sprendžiant teismingumo klausimą, teisinės reikšmės, sprendžiant asmens kaltės klausimą ar padaryta nusikalstama veika, neturi.Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas teigia, jog kaltinamajame akte nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo data. Šiuo atveju aukštesniosios instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo išvadoms ir pažymi, jog vengimas atsiskaityti už darbus yra trunkamasis nusikaltimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką, t. y. tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos jis vengia atlikti, ką ir skunde teisingai akcentavo prokurorė. Nusikalstamos veikos pradžia kaltinime siejama su žodinio sandorio sudarymo momentu – 2013 m. balandžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Pagrįstai prokurorė skunde nurodo, jog kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas apibrėžtas tik sutarties sudarymo pradžia, nes pareiga atlikti tam tikrus veiksmus nėra išnykusi, kaltinamasis veikos, dėl kurios kaltinamas, nėra nutraukęs iki šiol.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentavo, kad kaltinamajame akte nenurodyta, kuo pasireiškė apgaulė. Aukštesniojo teismo nuomone, šis teismo teiginys nepagrįstas, nes kaltinime V. K. nusikaltimo padarymo būdas, ir tai kuo pasireiškė apgaulė, yra nurodyta ir aprašyta. Kaltinime nurodyta, jog apgaulė pasireiškia tuo, kad V. K. piktnaudžiavo pasitikėjimu, žadėjo sumokėti, neigė sandorio sudarymo faktą, darbų atlikimą, tvirtino, kad darbus atliko UAB „M“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad minėtus santechnikos darbus atliko R. L..Atsižvelgus į tai, kas paminėta, aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prokurorės 2018 m. vasario 28 d. kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, o esant neesminiams kaltinamojo akto trūkumams jie gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant surinktus duomenis (įrodymus). Be to, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar nustačius jas, Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui ir nukentėjusiajam teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, bei pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai skundžiama nutartimi nepagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai naujam kaltinamajam aktui surašyti, todėl ši nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

P. T. apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.