Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-13 Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas priėmė nutarimą Nr. 64N-1499526-12 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame konstatavo, jog 2012-03-12 apie 14.50 val. pilietis R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Vasaros ir Sporto gatvių sankryžoje vairuodamas transporto priemonę, automobilį „Mercedes-Benz 512“, v. n. (duomenys neskelbtini) neįjungė įspėjamojo posūkio signalo į kairę iš anksto prieš manevrą. Tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 92 punktų reikalavimus. Nutarimu R. P. už padarytą pažeidimą pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda.

R. P. apskundus šį nutarimą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi 2012-03-13 Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto R. B. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, kadangi apeliantas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo rodyti įspėjamąjį signalą prieš atliekant posūkio manevrą. Nors jį sustabdę pareigūnai matė, kad jis rodo posūkio signalą, tačiau vis tiek sustabdė ir nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas posūkio signalą įjungė iš anksto prieš pradedant manevrą, tai yra prieš pajudėdamas iš vietos, taigi, iš sustojimo vietos jis pajudėjo jau su įjungtu posūkio signalu. Teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes kaip ir liudytojo A. S. parodymus. Nagrinėjant bylą teisme šis liudytojas parodė, kad jis nematė įjungto posūkio signalo, tačiau žinojo, kad R. P. posūkį įjungęs buvo, nes girdėjo posūkio signalo tiksėjimą. Tokiu būdu teismo priimtoje nutartyje nurodyti faktai visiškai neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko ji priimta netinkamai įvertinus įrodymus, yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 92 punkte nustatyta, jog įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.

Bylą nagrinėjant apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai A. L. ir D. J. parodė, kad Vasaros – Sporto sankryžoje pastebėjo autovežį, stovėjo paskui jį, automobilis posūkio signalo nerodė. Šiam pradėjus sukti į kairę, posūkio signalas buvo įjungtas tik manevro metu. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai abu patvirtino matę, jog R. P., prieš sukdamas į kairę, nerodė posūkio signalo. Analogiškai pareigūnai nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose. R. P. teisme paaiškino, kad jis posūkio signalą įjungė, atleisdamas sankabos pedalą, tai yra jau pradėjus automobiliui judėti. Taigi, akivaizdu, kad prieš pradėdamas važiuoti jis posūkio signalo įjungęs nebuvo. Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis važiavo kartu su R. P. Sporto gatve Vasaros gatvės link, suko į kairę, apsidairę, ar nėra artėjančių transporto priemonių, važiavimo metu rodė posūkio signalą. Šis liudytojas negalėjo patvirtinti, kad posūkio signalas buvo įjungtas prieš automobiliui pajudant iš vietos. Jis tikrai girdėjo, kad važiuojant posūkio signalas tiksėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nors R. P. aiškina, kad policijos pareigūnas jį išvadino „asilu“, tačiau patys policijos pareigūnai patvirtino, kad jie nekonfliktavo su R. P.. Policijos pareigūnų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nėra pagrindo pripažinti jų parodymų nepatikimais. Nors apeliantas nuo pradžių neigė padaręs paminėtą pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys laikytini objektyviais įrodymais, nes policijos pareigūnai tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jį užfiksavo protokole. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog Institucija visiškai pagrįstai priėmė nutarimą, kuriuo pripažino R. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Nepagrįstas yra skundo argumentas, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nepakanka duomenų R. P. kaltei įrodyti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. P. padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. R. P. veiksmai, nerodant posūkio signalo prieš sukant į kairę, padaryti pažeidžiant KET nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką, taigi, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. Pažymėtina ir tai, jog R. P. pats yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl, sprendžiant šią bylą, jo iškelta versija, kad jis vis dėlto posūkio signalą rodė, vertintina kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste.

Daroma išvada, jog Institucija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi R. P. asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių ir nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagrįstai R. P. paskyrė ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos maksimumą atitinkančią 300 Lt dydžio baudą (ATPK 30 str., 30² str.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.