Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 12 d. ieškovas paskolino atsakovui 21000 Eur, o atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas besąlygiškai įsipareigojo grąžinti ieškovui skolą ne vėliau kaip 2017 m. spalio 1 d. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusį įsiskolinimą nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis, 1.105 straipsnis). Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Kadangi vekselio atsiradimo pagrindas yra jo išrašymas, todėl šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Asmuo, kuris yra skolininkas pagal paprastąjį vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas įstatymo nustatytą vekselio pateikimo mokėjimui terminą yra praleidęs (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju byloje pateiktas vekselis yra vertinamas kaip paprastas skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti skolą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.36 straipsniu, 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.878 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 21000 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (21000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 511 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur už teisines konsultacijas, iš viso 753 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), a. s Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, 21000 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 753,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.