Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)teistas: 1) 2012-02-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį, nuteistas viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2) 2020-09-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau-BK)140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, nuteistas viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 3) 2021-09-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK138 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 4) 2022-12-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 60 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam nepilnamečiui A. T., o būtent: 2022-07-13, apie 20:20 val., (duomenys neskelbtini), tyčia 1 kartą spyrė į sėdmenis nukentėjusiajam A. T., tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. T..

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną kartu su A. Z. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas draugę A.. Ėjo išgerti svaigalų. Minėtu adresu buvo A. R., L. J. P. ir A. T.. Iš pradžių buvo trise, vėliau keturiese. Vartojant alkoholinius gėrimus, A. Z. išeidavo parūkyt į b.. L. J. P. pradėjo kabinėtis prie A. Z., spardyti į nugarą. Pamena, kad vienu tarpu A. Z. buvo užpultas k.. Vienu tarpu A. R. buvo nuėjusi juos išskirti. Girdėjo, kaip L.J. P. su A. Z. stumdėsi prie s.. Prie A. Z. kabinėjosi dviese. Vienas iš jų buvo A. T.. A. Z. rūkant balkone, į v. atbėgo A. T. ir paklausė kada bus mušamas A. Z.. Jis spyrė A. T. į sėdmenis ir liepė eiti iš v.. A. T. nubėgo pas L. J. P.. Dėl to spyrio nukentėjusiajam A. T. neturėjo skaudėti. Jis buvo be batų, spyrė su viršutine pėdos dalimi. Spyris nebuvo stiprus. Po to A. Z. išėjo. Netrukus jam paskambino moteris iš gretimo namo ir pranešė, kad kieme mušamas A. Z.. Kai išėjo laukan, pamatė L., A. T. ir kitus vaikus jau atsitraukusius nuo A. Z.. A. Z. jau kėlėsi nuo žemės.

Kaltinamasis A. Z., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, parodė, kad įvykio dieną nuėjo pas A. adresu (duomenys neskelbtini)išgerti svaigalų. B. buvo A. R.. Alkoholį vartojo. Netrukus parėjo vaikai, kurie nuėjo į savo kambarį. Ar buvo konfliktas su vaikais, jis šiuo metu nepamena, nes buvo girtas. Pamena, kad vaikai prašė, kad jie išeitų. L. J. P. nepatiko, kad jis geria su pastarojo mama. Ar jis stumdėsi su L. J. P., jis nepamena. Pamena, kad po to išėjo laukan, kur buvo užpultas penkių, ar šešių asmenų. Pamena, kad gindamasis sudavė L. J. P.. L. J. P. nesmūgiavo. Po to lauke prie jo atėjo M. P., vaikų šalia jau nebebuvo.

Liudytoja A. R. parodė, kad kaltinamuosius M. J. ir A. Z. pažįsta. A. Z. visi vadina „(duomenys neskelbtini)Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais L. J. P., E. R., D. R.. Įvykio dieną pas ją į namus atėjo abu kaltinamieji. Kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint v., grįžo sūnus L. J. P. su L. T. iš (duomenys neskelbtini). L. J. P. pradėjo su ja negražiai kalbėtis. A. Z. bandė ją užstoti. Po to L. J. P. pradėjo A. Z. varyti lauk. Hole A. Z. ir L. J. P. susistumdė. Vienu tarpu buvo atėjęs A. T.. Matė, kaip M. J. spyrė A. T. į sėdmenis, nes A. T. vis klausė kada bus mušamas A. Z.. M. J. buvo su šlepetėm. Kuria kojos dalimi spyrė A. T., nepamena. Gal spyrė kojos šonu, tačiau nesmarkiai. A. T. tikrai neturėjo skaudėti. M. J. spyrė sėdėdamas. Po spyrio A. T. laimingas išėjo, neverkė. Matė, kaip A. Z. smogė L. J. P. į veidą. Po to A. Z. išbėgo laukan. Matė, kad L. J. P. buvo prakirsta lūpa. A. Z. iš paskos išbėgo vaikai. Nežino kas dėjosi lauke. A. T. taip pat išbėgo su vaikais.

Nepilnametis nukentėjusysis L. J. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad įvykio dieną apie ketvirtą, penktą valandą atėjo adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo M. J., A. Z., K. P.. Visi šie asmenys su mama vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi, rėkė. Kai jis su A. T. buvo savo kambaryje, A. Z. pradėjo prie jo kabinėtis. Jis liepė A. Z. dingti. Šis pradėjo jį kolioti keiksmažodžiais, atidarė duris ir užsimojo smogti. To pasekoje jis spyrė A. Z., pataikydamas į „saulutę“. Mama išsivedė A. Z. ir liepė prie vaikų nelysti. A. Z. toliau blaškėsi po kambarius. Jis pradarė duris ir liepė A. Z. dingti. A. Z. atėjo, paėmė už kaklo ir jį nusviedė. Jis patyrė fizinį skausmą. Konflikto metu jis atsitrenkė į sieną. Nuo sutrenkimo jam skaudėjo ranką, buvo prakirsta lūpa. Ant rankos mėlynių nebuvo. Atėjusi mama, A. Z. nusitempė, liepė prie jų nelysti. A. Z. pradėjo pulti ant mamos, pastarąją kolioti. Jis liepė A. Z. nusiraminti bei paskambino švogeriui D. D.. Šis pasakė A. Z., kad pastarasis „gaus“, jei neišeis iš namų. Jis paėmė A. Z. už rankos. A. T. ėjo jam iš paskos. Staiga atėjo M. J. ir spyrė A. T. vieną kartą į sėdmenis. A. T. skaudėjo, nes pastarasis jam pats apie tai papasakojo. Tempiant A. Z. laukan, pastarais jam smogė veidą, pataikydamas į dešinę lūpos pusę. Po to A. Z. toliau nuėjo vartoti alkoholį. Jis dar kartą paskambino A., kurio paprašė pagalbos. A.s atvažiavo ir išsivedė A. Z.. M. J. smurtavo tik prieš jo draugą A. T.. (I tomas, b. l. 100-102).

Nepilnametis nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrėjui parodė, kad įvykio dieną buvo pas L. J. P., žaidė telefonu. Namuose tuo metu buvo mama, K. ir kiti žmonės. Tuose namuose buvo ir A. Z.. Vienu tarpu A. Z. atėjo į L. J. P. ir prisikabino prie jų, pradėjo stumdyti L. J. P.. A. Z. smaugė L. J. P., keikėsi, norėjo trenkti į galvą, bet nepataikė. Buvo lyg ir pataikęs. A. Z. spyrė L. J. P. į krūtinę. L. J. P. buvo labai susinervinęs, todėl trenkė A. Z. atgal. Po to M. J. jam spyrė vieną kartą į sėdmenis ir liepė jam ir L. J. P. eiti iš namų, išstūmė jį iš namų. Nuo M. J. spyrio jam skaudėjo sėdmenys. L. J. P. matė, kaip M. J. jam spyrė. K. liepė visiems liautis. Nežino kada M. J. ir A. Z. išėjo. Vėliau A. Z. ir M. J. sutiko kieme. Abu jam grasino. (I tomas, b.l. 169,170)

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad M. J. yra jos draugas. Įvykio dieną ji su sese buvo pas A. R. namuose. Buvo A. R., M. J., A. Z., dar L. draugai. T., A. G., M. J. gėrė alkoholinius gėrimus. L. J. P., A. Z. ir A. T. susipyko, kad buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. L. J. P. nepatiko, kad pas juos atėjo A. Z. ir M. J.. girdėjo L. J. P. ir A. Z. susistumdymus. T. ant pastarųjų šaukė, liepė liautis. T. ir A. Z. atėjo ir toliau gėrė svaigalus. Po to ji išėjo namo. Vakare matė, kaip lauke A. Z. daužė L. J. P. draugai. Vėliau L. J. P. jai pasakojo, kad A. Z. pastarajam prakirto lupą. (I tomas, b. l. 198,199).

2022-07-15 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad 2022-07-13, apie 21.30 val., aiškinantis aplinkybes pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Kuršėnų šeimos namų Krizių centre Pramonės g. 2, Kuršėnai, nustatyta, kad neblaivi motina A. R. 2022-07-13 (duomenys neskelbtini)būnant vaikams D. R. ir L. J. P. namuose, vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstamais asmenimis M. J., A. Z.. Atsisakius pažįstamiems asmenims išeiti, kilo konfliktas. L. J. P. prašė, varė lauk mamos pažįstamus asmenis, nes jie mamos neklausė. Konflikto metu vienas iš mamos pažįstamų A. Z. trenkė L. J. P. į veidą, po to mama užsistojo ir mamos pažįstamus asmenis išvarė iš kambario. Konflikto metu vaikas D. R. buvo šalia t. y. gulėjo lovytėje, nenukentėjo. Policijos pareigūnams iškvietus Greitosios medicinos pagalbos medikus vaikas D. R. buvo apžiūrėtas, sužalojimų nenustatyta, L. J. P. po Greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūros išvežtas į VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika papildomai apžiūrai (pridedamas 2022-07-13 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašas apie vaikui Lukui J. P. nustatytas diagnozes). (I tomas, b. l. 5-10).

2022-07-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (I tomas, b. l. 25-36).

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-07-15 vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad bendraujant su L. J. P. jis paaiškino, kad mama vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstamais A. Z. ir M. J.. Šiems atsisakius išeiti, jis prašė ir varė juos lauk. A. Z. konflikto metu prie durų trenkė jam į veidą. (I t., b. l. 48-62).

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-11-22 vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad bendraujant su A. T., jis paaiškino, kad jis buvo pas L. J. P.. pas L. mamą buvo neblaivūs asmenys M. J. ir A. Z.. A. Z. pradėjo priekabiauti prie L. J. P.. Į kambarį atėjo A. Z., kuris pradėjo pyktis su L. J. P., susimušė. M. J. spyrė jam ir L. J. P. į sėdmenis. Jam skaudėjo. Po kokios valandos skausmas praėjo. Auklėtojoms nesakė, nes nemanė, kad turi tai padaryti. (I t., b. l. 143-153).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. J. P. yra jo pusbrolis. Pastarojo mama A. R. yra jo teta. Teta su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Kurį laiką teta su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), nes, kiek suprato, teta gėrė alkoholį. Jis tuo metu gyveno Š. ir su jais bendravo mažiau. 2022-07-13 jis buvo Š. su broliu M. K., kai jam paskambino pusbrolis L. ir pasakė, kad pas juos kažkas vyksta. Jie pasakė, kad atvažiuos pasiimti 20 eurų, kuriuos iš A. turėjo kažkodėl paimti M., nes lyg ji buvo pasiskolinusi iš tetos. Jie mikroautobusu atvažiavo į K. ir nuėjo pėsčiomis į D.. Abu nuėjo pas A. į namus. Buvo A. R., A. Z., M. J., K. ir L. J. P. bei D.. Visi buvo girti. Visame bute buvo betvarkė, smirdėjo alkoholiu ir rūkalais. Pasikvietė A., kad paduotų pinigus. Ji padavė pinigus M. ir pareiškė, kad visi turi eiti laukan, nes nenori turėti problemų. Vienu metu pagalvojo, kad bent jau D. paims ir nuves (duomenys neskelbtini), bet teta vaiko nedavė, neleido paimti, stumdė jį, kad nelįstų ir dingtų. L. J. P. papasakojo, kad A. Z. pastarąjį sumušė. L. J. P. buvo prakirstas lūpos kampas. Paskui jis paprašė L. J. P., kad pastarasis paimtų brolį, tačiau teta neleido ir jam to padaryti. Po kurio laiko, po ilgų įkalbinėjimų, teta apsirengė vaiką ir išėjo į lauką. Tada jie pradėjo vyti visus lauk, nes teta pasakė, kad užrakins butą. A. Z. bandė dar kažką aiškinti jiems, mosikavo rankom, puolė lyg. Teta liepė liautis ir A. Z. išėjo laukan. Po to jis išvarė M. J. ir K., užrakino namus, padavė raktus tetai. Po to jis, M. K., L. P., A. T., D. nuėjo. Jiems einant link pušyno matė, kad iš paskos ėjo M. J., K. ir A. Z.. (I tomas, b. l. 185-188)

Dėl veikos kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2022-07-13 vakare, adresu (duomenys neskelbtini), į A. R. atėjo kaltinamieji M. J. ir A. Z.. tuo metu buvo A. R., K. P.. jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus atėjo L. J. P. ir A. T.. Vienu tarpu tarp L. J. P. ir A. Z. įvyko konfliktas. Tuo metu įbėgo nukentėjusysis A. T., kuris paklausė kada bus mušamas A. Z.. Išgirdęs tokią frazę, M. J. spyrė A. T. vieną kartą į sėdmenis ir liepė pastarajam eiti. Faktą, kad kaltinamasis M. J. spyrė vieną kartą nukentėjusiajam A. T. į sėdmenis patvirtina nukentėjusiojo A. T. parodymai, liudytojos A. R. parodymais, nukentėjusiojo Luko J. P. parodymai ir pačio kaltinamojo M. J. parodymai. Kaltinamasis neigia, kad spyris į sėdmenis nukentėjusiajam A. T. galėjo sukelti fizinį skausmą, nes pats spyris buvo nestiprus, spyrė basa koja, pėdos viršutine dalimi, buvo tikrai be batų. Nukentėjusysis po suduoto smūgio neverkė, o nubėgo pas draugus. Tuo tarpu nukentėjusysis A. T. parodė, kad po spyrio jis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis L. J. P. parodė, kad nukentėjusysis A. T. jam pasakojo, kad patyrė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos A. R. parodymus, kad kaltinamasis M. J. spyrio metu dėvėjo šliures. Spyris nukentėjusiajam A. T. į sėdmenis nebuvo stiprus ir tikrai negalėjo sukelti fizinį skausmą. Po spyrio nukentėjusysis A. T. neverkė, laimingas išbėgo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad A. T. po konflikto tarp A. Z. ir L. J. P. kartu su kitais asmenimis išbėgo laukan, kur buvo mušamas A. Z.. Atsižvelgiant į minėtus išnagrinėtus įrodymus, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo A. T. reakciją po suduoto smūgio į sėdmenis, teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis A. T. patyrė fizinį skausmą, tačiau nedidelį.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgio sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiams.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

„<...> nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-68-976/2023)

„Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).‏‏‎

Tiek liudytojų parodymai, diek objektyvūs duomenys, t.y. A. T. reakcija, elgesys, veiksmai po smūgio sudavimo – neišėjimas namo, nesikreipimas pagalbos į aplinkinius, parodo, kad M. J. veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam A. T. didelio fizinio skausmo, nesukėlė neigiamų liekamųjų reiškinių. Ištirti įrodymai patvirtina, kad M. J. veiksmai formaliai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sudėties požymius. Jo elgesys yra netinkamas, tačiau jo veiksmai neturėjo neigiamo poveikio minėto straipsnio sudėties objektui. Jo padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių sudėties požymių pasireiškimo turinį nėra pasiekusį tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas būtų nukreiptas represinių baudžiamojo poveikio baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama, kaip nusikaltimas, todėl M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų įstatymams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str. kaltinamajam M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 40 (keturiasdešimt) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nukentėjusiojo A. T. atstovas baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. T.. Nukentėjusysis A. T. dėl M. J. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą. Pairtas skausmas buvo nestiprus, neilgalaikis, nesukėlė nukentėjusiajam jokių neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš kaltinamojo M. J. priteistina nukentėjusiajam A. T. neturtinė žala, kuri siekia 50 eurų.

Dėl advokato išlaidų

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už kaltinamajam M. J. suteiktą advokatės Sofijos Kručienės antrinę teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 844.17 Eur. Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. kaltinamojo turtinę padėtį (nors yra darbingo amžiaus, tačiau yra nedirbantis, negaunantis stabilių pajamų), aplinkybę jog gynėjas jam buvo paskirtas, nes asmuo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, prašomos išlaidos valstybei iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kompaktinės plokštelės su garso įrašais paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą dėl mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str. M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 40 (keturiasdešimt) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 844.17 Eur priteisimo valstybei iš M. J. už suteiktą antrinę teisinės pagalbą.

A. T. atstovo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš M. J. priteisti nukentėjusiajam A. T. 50 (penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kompaktines plokšteles palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.