Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Z. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai vakarai“ patikslintą ieškinį atsakovams Z. T. ir S. M. dėl skolos priteisimo, atsakovės S. M. priešieškinį atsakovui S. T. (jo teisių perėmėjui – Z. T.) dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono paramos šeimai centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė. Šiame pastate S. T. nuo 2015 m. liepos 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2015 m. liepos 28 d. buvo nuomojamas S. M.. Nuo 2015 m. spalio 28 d. nuomos sutartis pratęsta neterminuotai. Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre S. T. įregistruota nuo 2017 m. iki 2021 m gegužės 17 d.. Po nuomos sutarties išregistravimo 2021 m. gruodžio 31 d. nuomotojo atstovas kreipėsi raštu į atsakovę S. M. dėl išsikraustymo iš buto ir skolos sumokėjimo, pranešime nurodytas atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2021 m. balandžio 19 d. rašytinio susitarimo matyti, kad S. T., atstovaujamas advokato padėjėjo, ir S. M. susitarė nutraukti 2015 m. liepos 28 d. nuomos sutartį, įsipareigojo atlaisvinti ir perduoti patalpas, susitarė, kad įsiskolinimas nuomotojui sudaro 2 400 Eur, kuriuos S. M. įsipareigoja besąlygiškai sumokėti iki 2022 m. gegužės 1 d. Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. vykdydama 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą dėl sutarties nutraukimo pervedė S. T. 320 Eur sumą. S. T. (duomenys neskelbtini) mirus jo turtą ir turtines teises bei pareigas perėmė jo sūnus - apeliantas Z. T.. Ieškovė pareiškusi reikalavimą dėl skolos priteisimo nurodė, kad už teiktas paslaugas ginčo butui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apskaičiuota 1 288,43 Eur skola. Nurodytu laikotarpiu įsiskolinimas už eksploatacines išlaidas, laiptinių (rūsių) valymą, teritorijos priežiūrą, dujas, vandenį, nuotekas, elektrą, tai per skolos susidarymo laikotarpį sudaro 825,62 Eur, o įsiskolinimas už bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbus, administravimo mokestį ir kaupiamąsias lėšas sudaro 462,81 Eur.

16. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus nustatyta, kad skundžiamo teismo sprendimo 6 lapo 2 pastraipoje (motyvuojamojoje dalyje) nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar nuomos mokestį turėtų mokėti atsakovė S. M. kaip buvusi buto nuomininkė, ar atsakovas S. T. kaip buto savininkas, kai šiuo atveju, sutinkant su apeliantu, byloje ginčas yra dėl to, kas turi pareigą sumokėti susidariusį įsiskolinimą už administravimo paslaugas ieškovei, tai yra, ar buto buvusi nuomininkė S. M., ar buto savininkas – apeliantas (S. T. teisių ir pareigų perėmėjas). Nors pirmosios instancijos teismas minėtoje sprendimo dalyje padarė rašymo (sakinio formuluotės) apsirikimą, nurodydamas, kad ginčas kilęs dėl nuomos mokesčio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas apsirikimas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 236 straipsnio 1 dalis).

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, iš kurio iš atsakovų, tai yra ar atsakovės S. M. ar apelianto Z. T. turėtų būti priteistas įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas, įvertino pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas skolos jai faktas, taip pat įvertino atsakovės S. M. nuomos laikotarpį minėtame bute, skolos susidarymo ir nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes, kas šiuo atveju ir sudarė ginčo dalyką – įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus galima daryti išvadą, kad šiuo atveju nurodytas rašymo (sakinio formuluotės) apsirikimas (nutarties 16 punktas), neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir bylos materialiajam rezultatui. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kuriais remiantis nusprendė skolą priteisti ieškovei iš apelianto, o ne iš buvusios buto nuomininkės – atsakovės S. M., įvertino skolą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl nurodyti apeliacinio skundo motyvai dėl iš esmės netinkamo ginčo identifikavimo nelaikytini sudarančiais pagrindą pakeisti ir (ar) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo ginčo indentifikavimo formaliais motyvais (CPK 328 straipsnis).

19. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadą duodančios institucijos paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, pirmiausia pažymėtina, kad buvusi ginčo buto nuomininkė - atsakovė S. M. dėl socialinių įgūdžių stokos sunkiai supranta ir geba tvarkyti teisinius klausimus, bendrauti su institucijomis, jai skirta socialinė priežiūra (pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 90 min. – 91 min.), dėl ko šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į pačios atsakovės nurodytą išsikraustymo momentą, be kita ko pažymint, jog nuo išsikraustymo momento yra praėjęs ir pakankamai ilgas laiko tarpas (septyni metai), bet ir į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kurie pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovė ginčo bute negyveno nuo 2016 m. birželio 2 d.. Nors apeliantas teigia, kad neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog atsakovė S. M. ginčo bute negyveno nuo 2016 m. birželio 2 d., tačiau šie argumentai vertintini kritiškai, kadangi šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2022 m. spalio 17 d. raštas, Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkės patvirtinti 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 28 d. rašytiniai paaiškinimai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. liepos 28 d. raštas.

20. Įvertinus pateiktus rašytinius paaiškinimus (nutarties 19 punktas) nustatyta, kad atsakovė S. M. nuo 2016 m. birželio 2 d. išvyko iš Klaipėdos miesto ir gyveno (duomenys neskelbtini) pas buvusią globėją B. Š.. Minėtu adresu ji ir gyveno, kadangi atsakovė S. M. buvo lankoma socialinių darbuotojų, kurių patvirtintuose 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 28 d. paaiškinimuose ir užfiksuota, jog atsakovė S. M. nurodytu laikotarpiu būdavo namuose, ten gyveno, augino nepilnametį vaiką, o ir be to, atsakovė S. M. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, jog ji nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą paaiškinimuose nurodytu adresu ir deklaruotas jos gyvenamosios vietos adresas nėra pakitęs iki šiol, taigi šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, jog atsakovė S. M. ginčo bute nuo 2016 m. birželio 2 d. nebegyvena ir nuo 2016 m. birželio 2 d. ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur ir deklaravo savo gyvenamąją vietą.

21. Nors apeliantas teigia, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi jos sugyventinis trečiasis asmuo A. P., taip pat bute liko atsakovės S. M. daiktų, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė, nenurodė, kokie konkretūs atsakovės S. M. daiktai buvo likę ginčo bute (daiktų sąrašas, fotofiksacijos ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Įvertinus pateiktus ir socialinių darbuotojų patvirtintus rašytinius paaiškinimus (nutarties 19-20 punktai), Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2022 m. spalio 17 d. raštą, galima daryti priešingą išvadą dėl trečiojo asmens A. P. gyvenamosios vietos – šiuo atveju minėtame rašte nurodyta, jog iš Klaipėdos miesto išsikraustė atsakovės S. M. šeima, be to, 2016 m. birželio 2 d. paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog A. P. gyvena „(duomenys neskelbtini) pas brolį“. Paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad A. P. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste taksi vairuotoju, tačiau sugedus automobiliui neteko darbo. Vėlesniuose (2016–2017 metų) socialinių darbuotojų paaiškinimuose nuosekliai buvo fiksuojamos atsakovės S. M. ir trečiojo asmens A. P. bendro gyvenimo aplinkybės (duomenys neskelbtini), jiems buvo nustatomos rekomendacijos dėl bendro šeimos gyvenimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, o ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nefiksuota, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), po 2016 m. birželio 2 d. gyveno atsakovė S. M., trečiasis asmuo A. P. ar minėtame bute buvo likę jų daiktai.

22. Šiuo atveju byloje pateikti ir nutarties 19–21 punktuose analizuoti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė S. M. ir trečiasis asmuo A. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 2 d. nebegyveno, rašytiniai įrodymai iš esmės nėra prieštraujantys atsakovės S. M. ir trečiojo asmens A. P. paaiškinimams , o ir be to, šią aplinkybę taip pat pagrindžia ir tai, jog atsakovė S. M. nuo išsikraustymo momento nebemokėjo nuomos mokesčio nuomotojui S. T., todėl šiuo atveju apeliantui, teigiančiam, jog būstu ir toliau naudojosi atsakovė S. M. ir (ar) jos sugyventinis trečiasis asmuo A. P., tai yra ten gyveno ar laikė savo daiktus, tenka pareiga tokias aplinkybes ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis) leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog šiuo atveju atsakovė S. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 2 d. nebegyveno ir šis laikotarpis laikytinas faktiniu nuomos sutarties pasibaigimo momentu, apie kurį būsto nuomotojui, labiau tikėtina, buvo žinoma, ši išvada darytina remiantis toliau nurodytais motyvais.

23. Apeliantas teigia, jog ta aplinkybė, kad nuomininkė - atsakovė S. M. iš buto išsikraustė, nekeičia fakto, jog ji turi pareigą mokėti skolą ieškovei. Pažymi, jog nuomotojas S. T. apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvo įspėtas nei žodžiu, nei raštu, todėl sudaryta nuomos sutartis liko galioti.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Tarp šalių nėra ginčo, jog nuomotojo S. T. ir nuomininkės atsakovės S. M. 2015 m. liepos 28 d. sudaryta rašytinė gyvenamojo būsto nuomos sutartis nebuvo nutraukta atsakovei S. M. prieš mėnesį informuojant būsto nuomotoją raštu. Kaip minėta, šiuo atveju atsakovė S. M. iš būsto išsikėlė 2016 m. birželio 2 d. (nutarties 22 punktas), nurodydama, jog apie nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas buvo informuotas ir nuomotojas, kuris nurodė „įmesti raktą į pašto dėžutę“ (pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min. – 25 min.). Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo A. P. nurodydamas, kad butą užrakino, raktą įdėjo į pašto dėžutę, apie tai informuodamas nuomotoją SMS žinute (pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 42 min. – 43 min.).

25. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju nuomos sutartis negali būti laikoma nutrūkusia dėl to, jog būsto nuomininkas nebuvo tinkami informuotas (raštu), tačiau atsižvelgiant į tai, jog po išsikraustymo (2016 m. birželio 2 d.) atsakovė S. M. nuomos mokesčio nuomotojui ir būsto administravimo paslaugų ieškovei nebemokėjo, į tai, kad tiek atsakovės S. M., tiek trečiojo asmens A. P. paaiškinimais S. T. buvo informuotas apie nuomos nutraukimą ir jie minėtame bute nebegyveno, į tai, kad pats buvęs būsto nuomotojas ir savininkas S. T. ketverius metus po nuomininkų išsikėlimo nebereikalavo nuomos mokesčio, nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, daroma labiau tikėtina išvada, kad šiuo atveju faktiškai nuomos santykiai buvo nutrūkę nuo 2016 m. birželio 2 d. nuomininkams išsikeliant (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir apie tai žodžiu informuojant buvusį buto savininką – S. T.. Šiuo atveju paties buvusio nuomotojo ir turto savininko S. T. nerūpestingas elgesys lėmė ir skolos susidarymą ieškovei. Tokia išvada daroma remiantis toliau nurodytais motyvais.

26. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog 2016 m. liepos 18 d. uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama iš S. T. priteisti 240,04 Eur skolą, susidariusią už komunalines paslaugas, tiektas butui (duomenys neskelbtini), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-11801-965/2016 nutarė išieškoti iš skolininko S. T. 240,04 Eur skolos, 3,78 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą (243,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 3 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“. Minėtoje byloje S. T. 2016 m. rugpjūčio 24 d. teikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ir taip pat 2017 m. vasario 27 d. teikė apeliacinį skundą dėl priimto teismo sprendimo byloje.

27. Būtent po apeliacinio skundo pateikimo minėtoje byloje (2017 m. vasario 27 d.) S. T. po kelių savaičių, tai yra 2017 m. kovo 13 d., įregistravo nuomos sutartį ir vėliau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iki pat nuomos sutarties išregistravimo (2021 m. gegužės 17 d.), tai yra ketverius metus nesikreipė į nuomininkę nei dėl nuomos mokesčio mokėjimo, nei reiškė jai pretenzijas dėl nuomos sutarties netinkamo vykdymo. Šiuo atveju S. T., būdamas buto savininkas, žinodamas, jog tiek būsto administravimo, tiek būsto nuomos mokestis nėra mokamas, labiau tikėtina ir žinodamas, jog atsakovė S. M. bute ilgą laiką negyvena ir faktiškai nuomos santykiai yra nutrukę, sąmoningai sudarė prielaidas ginčo skolos atsiradimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovė S. M. bute negyvena nuo 2016 m. birželio 2 d., tačiau būsto savininkas žinodamas apie tai, jog kaupiasi būsto administracinių mokesčių įsiskolinimas, žinodamas, jog S. M. nemoka nuomos mokesčio ir bute negyvena, žinodamas apie pradėtus teisminius procesus (nutarties 25 punktas), vietoje nuomos sutarties nutraukimo įregistravo sudarytą nuomos sutartį viešajame registre, tokiu būdu formaliai perkeldamas būsto išlaikymo naštą buvusiai nuomininkei S. M..

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buto nuomotojo veiksmai registruojant sutartį, neveikimas siekiant gauti nuomos mokestį ir ar raštu įforminti nuomos santykių pasibaigimą po faktinio jų nutrukimo, šioje situacijoje nesudaro pagrindo abejoti aplinkybėmis, kad nuomos santykiai nutrūko nuomininkei išsikėlus iš buto (CK 6.609 straipsnis) ir skola priežastinio ryšio aspektu ieškovei susidarė už S. T. butui tiektas būsto administravimo paslaugas ne dėl atsakovės S. M. netinkamo pareigų pagal nuomos sutartį vykdymo, kadangi nuomos santykiai apskritai buvo nutrukę, o dėl paties buto savininko nerūpestingumo, dėl ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė civilinę atsakomybę S. T. teisių ir pareigų perėmėjui – apeliantui (CK 6.245 straipsnis).

Dėl 2021 m. balandžio 19 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nuomotojo S. T. ir nuomininkės S. M. 2021 m. balandžio 19 d. sudarytą susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinti negaliojančiu, yra tinkamai nemotyvuota, teismas nenustatė, jog atsakovė S. M. susitarimą pasirašė suklydusi, nurodydamas, kad atsakovė S. M. pasinaudojusi socialine pagalba tokio sandorio nebūtų sudariusi, teismo sprendimą grindė prielaidomis. Pažymi, jog neaišku ir tai, kokiu pagrindu teismas taikė restituciją, kadangi šiuo atveju atsakovė S. M. susitarimo pagrindu mokėjo nuomos mokesčio įsiskolinimą, o ir be to, teismas nenustatė, jog atsakovė S. M. buvo suklaidinta nuomotojo S. T., kas ir sudarytų pagrindą taikyti restituciją.

30. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. nuomotojas S. T., atstovaujamas advokato, ir atsakovė S. M. susitarė nutraukti 2015 m. liepos 28 d. nuomos sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė S. M. įsipareigoja iki 2021 m. balandžio 19 d. atlaisvinti ir perduoti nuomotojui patalpas (sutarties 2 punktas), sumokėti 2 400 Eur iki 2022 m. gegužės 1 d. įsiskolinimą nuomotojui (sutarties 3 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė S. M. vykdydama 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą dėl sutarties nutraukimo pervedė S. T. iš viso 320 Eur.

31. Atsakovė pareiškusi priešieškinį (patikslintą) ir prašydama šalių 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu nurodė, kad dėl suklydimo pasirašė ginčijamą susitarimą, kadangi dėl savo išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos nesugeba suprasti ir įvertinti nesudėtingų civilinių sandorių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsakovės S. M. paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos pateiktą informaciją, konstatavo kad atsakovė S. M. dėl socialinių įgūdžių trūkumo galėjo suklysti dėl paties sudaromo sandorio esmės ir pasinaudojusi socialinių darbuotojų pagalba kitomis aplinkybėmis atsakovė tokio sandorio nebūtų sudariusi. Pažymėjo, jog atsakovė bute negyveno nuo 2016 metų, o ginčijamu susitarimu atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už ketverius metus.

32. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). CK 1.90 straipsnis numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2021 m. balandžio 19 d. susitarimo turinį, spręsdamas klausimą, ar šiuo atveju atsakovė galėjo suklysti dėl sudaromo susitarimo esmės, pirmiausia pažymi, kad atsakovei S. M. yra teikiama socialinė pagalba, atsakovė S. M. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovė 2023 m. liepos 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė S. M. turi socialinių įgūdžių stoką, ne visada supranta skaitomo teksto prasmę, ji viena be socialinių darbuotojų pagalbos negalėtų sudaryti sandorių (pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 90 min. – 91 min.) . Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, išvadą duodančios institucijos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovei S. M. sudėtinga sudarinėti sandorius, ji sunkiai geba suvokti teisinių santykių ir sandorių esmę, o šiuo atveju atsakovė sudarydama sandorį buvo suklaidinta nuomotojo S. T., atstovaujamo profesionalaus teisininko, dėl nuomos sutarties nutraukimo momento ir pareigos mokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, kai pats nuomotojas keturis metus jokių pretenzijų nei dėl nuomos mokesčio, nei dėl būsto administravimo mokesčių, nuomininkei nereiškė, nors neabejotinai žinojo apie susidarančius įsiskolinimus.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju yra pakankamas teisinis pagrindas vertinti, kad analogišku atveju normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje tokio ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs. Pirmiausia, kaip nustatyta, šalių faktiniai nuomos santykiai buvo nutrūkę nuo 2016 m. birželio 2 d., nei atsakovė S. M., nei jos sugyventinis ginčo bute negyveno, juo nesinaudojo, tačiau sudarytu ginčijamu susitarimu atsakovė S. M. įsipareigojo sumokėti S. T. 2 400 Eur sumą, kas visiškai atitinka ketverių metų nuomos mokesčio pagal sutartį (50 Eur) mokėjimo laikotarpį, antra, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuomotojas visą laikotarpį (2016–2021 metai) nereikalavo iš apeliantės nei nuomos mokesčio, nei tinkamai vykdyti nuomos sutartį, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pačiam nuomotojui apie nuomos pasibaigimą buvo žinoma ir šalys nuomos santykius nutraukė (CPK 185 straipsnis), o šiuo atveju atsakovė pasirašydama susitarimą buvo suklaidinta S. T., jog nuomos sutartis yra nenutraukta ir yra galiojanti, trečia, ginčijamu 2021 m. balandžio 19 d. susitarimu atsakovė įsipareigojo tą pačią dieną, o tiksliau „iki 2021 m. balandžio 19 d.“, atlaisvinti butą, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo atveju atsakovė buvo klaidinama dėl nuomos nutraukimo susitarimo esmės, o pasirašydama susitarimą įsipareigojo mokėti ne tik sumokėti 2 400 Eur sumą S. T., tačiau pasirašydama susitarimą įsipareigojo jau būti išsikėlusia iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra nenustatant jokio protingo termino išsikėlimui iš būsto, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nurodyta susitarimo sąlyga yra formali ir neatitiko tikrosios atsakovės valios, kai ji keturis metus minėtame bute negyveno, ketvirta, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog socialinę pagalbą teikiančių institucijų atstovų paaiškinimais atsakovė ne visada supranta skaitomą tekstą, o ir taip pat sudarant sutartis reikalinga socialinių darbuotojų pagalba, kurie šiuo atveju pasirašant susitarimą nedalyvavo, kas, teismo vertinimu, šiuo atveju ir lėmė ginčijamo ir akivaizdžiai atsakovei nenaudingo susitarimo pasirašymą.

36. CK 1.90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomi šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė restituciją, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti, kadangi S. T., atstovaujamas profesionalaus teisininko, ne tik suklaidino atsakovę S. M. dėl sudaromo sandorio esmės, tačiau elgėsi nesąžiningai buvusios nuomininkės atžvilgiu, žinodamas, jog atsakovė S. M. bute negyvena nuo 2016 m. birželio 2 d., žinodamas apie teisminius procesus dėl nemokamų būsto administravimo išlaidų, nemokamo nuomos mokesčio, įregistravo sudarytą nuomos sutartį 2017 m. kovo 13 d. ir iki pat sutarties nutraukimo didino tiek būsto administravimo, tiek nuomos mokesčio skolą, nors šiuo atveju byloje analizuotų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė S. M. išsikeldama iš nuomojamo būsto apie tai informavo nuomotoją, paliko būsto raktus pašto dėžutėje ir minėtame bute daugiau nesilankė ir S. T. šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau šiuo atveju atsakovės socialinių įgūdžių stoka lėmė ginčijamo susitarimo pasirašymą, kurio pagrindu atsakovė sumokėjo S. T. 320 Eur sumą. Byloje nustačius, kad pagal pagrįstai negaliojančiu pripažintą susitarimą atsakovė S. M. S. T. iš viso pervedė 320 Eur, 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą pripažinus negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją ir S. M. naudai priteisė pagal ginčijamą susitarimą pervestas pinigines lėšas iš S. T. teisių ir pareigų perėmėjo apelianto Z. T..

Dėl procesinės bylos baigties

37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pažymėtina, kad apeliantas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atleistas 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, nutariama ieškovei iš apelianto priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Z. T. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Civinity namai vakarai“.