Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Taip pat tenkintas civilinis ieškinys ir priteista ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 266,94 Eur žalai atlyginti iš nuteistojo P. V., o pastarajam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš jo tėvų O. V. ir A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

P. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2016 m. gruodžio 14 d., apie 21.06 val. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), šeštoje kameroje, tyčia visuotinai pavojingu būdu, panaudodamas savadarbį įrankį, padegė kameroje buvusį lovos čiužinį, dėl ko kilo gaisras ir gaisro metu sudegė lovos čiužinys, aprūko kameros sienos, grindys, lubos, bei metalinės kameros durys su grotomis, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 266,94 eurų turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys patvirtina P. V. kaltę dėl jo inkriminuoto nusikaltimo padarymo.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. prašo jį išteisinti.Skunde jis teigia, kad yra nekaltas, o jo kaltės nepatvirtino byloje esantys įrodymai. Tą dieną pas jį į areštinės kamerą atkėlė nepažįstamą M. P., kuris, būdamas piktas, sugalvojo turėtu žiebtuvėliu padegti popierius, kuriuos sudėjo ant čiužinio į krūvą, o kaltę susitarė prisiimti apeliantas, nes jau ne kartą buvo teistas, o M. P. nebuvo teistas. Nuteistasis teigia, kad jis buvo prie lango, kai M. P. uždegė popierius, nuo kurių užsidegė ir pastarojo čiužinys. Jis po įvykio prižiūrėtojui nieko nesakė ir neprisipažino, o jo su mama santykiai geri, todėl jos neapkalbinėjo. Kitą dieną pareigūnai jį apkaltino, kad jis padegimą įvykdė prietaisu, skirtu vandeniui pašildyti, su kuriuo padegti ką nors nėra galimybės, bet teismas tuo nepatikėjo. Taip pat jis nesutinka su priteistu iš jo ir nieko dėtų jo tėvų civiliniu ieškiniu, nurodydamas, kad jį turi padengti įvykio metu budėję pareigūnai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Dėl nuteistojo P. V. kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

Apeliaciniame skunde P. V. neigia savo kaltę teigdamas, kad gaisrą kameroje sukėlė ne jis, bet kameroje buvęs kitas sulaikytasis M. P., o kaltę susitarė prisiimti apeliantas. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje esantys duomenys.Nagrinėjant bylą apylinkės teisme P. V. savo kaltės iš esmės nepripažino, teigė, jog kaltę pripažįsta. Atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, jog atsakys į klausimus. P. V. nurodė, kad viską kartu su kameroje buvusiu jaunuoliu sumetė į krūvą ir padegė taip vadinamu ,,traktoriumi“, teigdamas, jog jis tik sumetė, tačiau nepadeginėjo, o kas padegė – nežino, kokius veiksmus atliko su juo kameroje buvęs asmuo – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, melavo, nes taip norėjo. Po padegimo bendravo su pareigūnais, ką jiems nurodė nepamena, čiužinys buvo padegtas to jaunuolio kuris buvo kameroje. Ikiteisminio tyrimo metu ant jo duoti parodymų nenorėjo. Nors teisiamojo posėdžio metu jis savo kaltę neigė, tačiau 2016 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. V. nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad sugalvojo ,,pirtį užkurti“, t. y. padegti kamerą, nes nepatiko pareigūnų elgesys su juo ir tokiais veiksmais jis norėjo išreikšti savo nepasitenkinimą. Pasiėmė nuo kameroje buvusio televizoriaus laidą, pasidarė vadinamą ,,traktorių“, t. y. prie televizoriaus laido prijungė du metaliukus, kuriuos gavo iš kameroje buvusios šluotos metalinio koto. Šiuos metaliukus suplojo ir prijungė prie laido. Žinojo, jog sujungus laidus su metalu ir įmetus į vandenį, gali gautis kibirkštis. Savos gamybos prietaisą įdėjo į lėkštę su vandeniu, vieną ,,traktoriaus“ laidą pajungė prie televizoriaus, o kitą laidą pridėjo prie tualetinio popieriaus. Kilo kibirkštys ir popierius užsidegė, gavosi liepsna, nuo jos užsidegė čiužinys. Pasirodė daug dūmų. Kameroje kartu buvęs jaunuolis prie padegimo neprisidėjo, tačiau P. V. nedrausmino. Kameroje buvo labai daug dūmų, dėl to atsidarė langą. P. V. buvo juokinga, kaip viskas bus toliau. Gailisi dėl savo poelgio (1 t., 170 – 171 b. l.).Netikėti šiais nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pagrindo nėra. Įtariamojo apklausa vyko dalyvaujant gynėjui, o byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamojo parodymai buvo gauti kokiu nors neteisėtu būdu ar neteisėtais pareigūnų veiksmais, siekiant pakenkti P. V.. Šiuos P. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš nepilnamečio liudytojo M. P. apklausos garso ir vaizdo įrašo matyti, kad būnant areštinėje kartu su P. V., pastarasis po kamerų patikrinimo pasakė, jog padegs kamerą, paėmė iš savo krepšio popieriaus lapus, juos suglamžė. Po kelių minučių M. P. atsisukus į P. V., pamatė, kad jis buvo pasidaręs kažkokį savadarbį prietaisą, ant stalo buvo dubuo su vandeniu. Tada P. V. su tuo savadarbiu įtaisu uždegė tualetinio popieriaus rulono likučius – popierius pradėjo smilkti, po truputį rusenti. Jis nebandė sustabdyti P. V.. Nuo popieriaus užsidegė lovos čiužinys. Tada jis greitai nulipo nuo lovos, pasiėmė savo striukę ir atsidarė kameros langą, kad neuždustų. Iš paskos prie lango atėjo ir P. V., kuris tiesiog juokėsi. Už kokios minutės atsidarė kameros langelis ir girdėjo policininko šauksmus, kad neštų gesintuvą. Po kokių 10 sekundžių užgesino kameroje ugnį ir juos abu išvedė iš kameros. Jis neprisidėjo prie padegimo, neskatino P. V. to daryti (1 t., 72-73 b. l.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka M. P. buvo apklaustas teismo posėdyje. Jis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir nurodė, jog gulėjo lovoje, kai P. V. prie durų susinešė turėtus popierius, ten nusitempė čiužinį, kurį padegė. Tiksliai padegimo momento nepamena. Čiužiniui užsidegus buvo labai daug dūmų. Priėjęs prie langelio stengėsi įkvėpti oro, kad neužtrokštų, rėkė, kad dega ir jautė, kaip jį ištempė iš kameros. Kiek pamena P. V. juokėsi. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, nes buvo apklaustas iš karto po įvykio.Šiuos M. P. ir ikiteisminio tyrimo metu duotus P. V. parodymus patvirtino ir A. B., kuris apklaustas apylinkės teisme liudytoju nurodė, jog jo (duomenys neskelbtini) darbo metu, po 21 val., t. y. po patikrinimo, kameroje išgirdo garsą, kaip bumtelėjimą, pamatė dūmus, suprato, kad gaisras, jį užgesino gesintuvu per langelį, nes neturi teisės įeiti į kamerą. Kameroje buvo P. V. ir dar vienas asmuo. Visa areštinė skendėjo dūmuose. Iškviestas budėtojas atrakino duris. Pats jis kameroje nebuvo, jos neapžiūrėjo. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog vėliau užėjęs į kamerą matė beveik sudegusį lovos čiužinį, ant grindų mėtėsi apdegę popieriai, buvo aprūkę kameros durys ir sienos. Po to teko bendrauti su kameroje buvusiu V. V., kuris nurodė, jog tai jis sukėlė kameroje gaisrą, aiškindamas, jog jį sunervino mama. Pasidarė kažkokį savadarbį prietaisą, kuriuo ir sukėlė gaisrą (1 t., 57-58 b. l.). Iš 2016 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje ant stalo rastas plastikinis indas, kuris dalinai užpildytas skaidriu skysčiu. Į indą įdėtas savadarbis, stačiakampio formos įtaisas, sudarytas iš baltos spalvos audinio, dviejų metalinių plokštelių ir dviejų pilkos spalvos nužievintų laidų. Apžiūrint šį įtaisą nustatyta, kad jis sudarytas iš baltos spalvos audinio, dviejų metalinių plokštelių ir dviejų pilkos spalvos laidų. Metalinės plokštelės prie audinio pritvirtintos baltu siūlu. Laidai pritvirtinti prie metalinių plokštelių iš vidinių pusių (1 t., 10-24 b. l.). 2016 m. gruodžio 14 d. Marijampolės apskrities gelbėjimo valdybos akte dėl kilusio gaisro nurodoma, jog gaisro kilimo priežastis – tyčinis padegimas (1 t., 31 b. l.). Iš 2016 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) inspektoriaus V. V. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad gaisro patikrinimo metu paklaustas P. V. prisipažino, jog jis padėjo kameroje prie durų popieriaus lapus bei čiužinį ir tyčia juos padegė (1 t., 32 b. l.).Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausus M. P., kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl P. V. kaltės. Nors bylą nagrinėjant teisme jis kaltės nepripažino, ją perkeldamas M. P., tačiau kolegija neturi pagrindo netikėti M. P. parodymais, kadangi jokių duomenų apie šio asmens galimą suinteresuotumą apkalbėti P. V. nenustatyta, savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, apklausoje dalyvaujant psichologei (1 t., 72, 73 b. l.), jis visiškai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, šie parodymai iš esmės sutapo su P. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybės, kurias patvirtino ir liudytojas A. B.. Be to, P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie savadarbio įtaiso gamybą patvirtina kameroje rasto įtaiso apžiūros metu gauti duomenys, kurie iš esmės sutampa su nuteistojo nurodytomis šio įtaiso gaminimo aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog P. V. tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. panaudodamas savadarbį įrankį, tyčia padegė areštinės kameroje, buvusį lovos čiužinį. Todėl P. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Tuo pagrindu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo kaltės nepatvirtina byloje esantys įrodymai, o gaisrą sukėlė kameroje buvęs M. P. yra atmetami kaip paneigti byloje esančiais įrodymais ir kitais duomenimis.Apeliantas nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, nurodydamas, kad jį turi padengti įvykio metu budėję pareigūnai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad P. V. kaltė sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu yra įrodyta, o (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad buvo padaryta 266,94 eurų turtinė žala dėl įvykio metu sugadinto (apgadinto) turto. Be to, yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: nustatyti P. V. neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado žala (jos dydžio nuteistasis neginčija), tarp neteisėtų P. V. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl nuteistojo skundo motyvai, jog už jo veiksmais padarytą žalą jis neatsakingas – nepagrįsti. Tačiau skunde keliamas ir nuteistojo tėvų materialinės atsakomybės klausimas – P. V. nurodo, jog dėl jo veiksmais padarytos žalos tėvai neturi atsakyti, nes žalą jis padarė būdamas įkalinimo įstaigoje. Su šiuo skundo argumentu kolegija sutinka ir daro išvadą, kad šioje byloje nuteistojo tėvai yra netinkami atsakovai. Civilinio kodekso 6.276 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą, nurodant, jog nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, taip pat numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė įstatymo nustatyta tvarka būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini), todėl nuteistojo tėvai šiuo atveju yra netinkami atsakovai, kadangi taikyti auklėjimo priemones ar daryti kokią nors įtaką įstatymo numatyta tvarka sulaikytam ir esančiam areštinėje savo sūnui – jie neturėjo jokios galimybės. Kadangi civilinis ieškinys subsidiariai priteistas iš netinkamų atsakovų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktu).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

N. P. V. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kur nurodyta, jog nuteistajam P. V. neturint turto ir pajamų, žalą priteisti subsidiariai iš jo tėvų O. V. ir A. B..

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.