Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-07 · Administracinė byla Nr. eI2-1742-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-07
Bylos Nr.
eI2-1742-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02167-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Andrius Baranskis
Administracinė byla Nr. eI2-1742-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 7 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Baranskiui,atsakovės atstovei Rasai Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau – pareiškėjas arba Teatras) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė arba Administracija) 2024 m. balandžio 11 d. atsakymą (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 27 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Administraciją su prašymu dėl informacijos pateikimo (toliau – ir Prašymas), kuriame paaiškino, kad patikėjimo teise valdo patalpas, esančias mišrios paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisės pagrindais valdo su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu besiribojantį (duomenys neskelbtini) valstybinį žemės sklypą. Prašyme taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi tenkino Teatro ieškinį ir panaikino Administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460, kuriuo buvo leista atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Teatras Prašyme atsakovę prašė pateikti: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą (kai tik jis bus pateiktas savivaldybės administracijai); 2023 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-278-(14.49.50 E.); valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikėtinio sutikimą dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimą dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Atsakovė, pateikdama Teatrui atsakymą, visiškai neatsakė į Prašymą.

Pažymi, kad Prašymą pateikė per savo įgaliotą atstovą – advokatą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas. Prašyme buvo pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir paaiškinta, kad pareiškėjas yra laimėjęs bylą dėl neteisėtų statybų, o šiuo metu yra duomenų, kad rengiamasi išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tam pačiam pastatui, kuriam ankstesnis statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas, rekonstruoti. Prašomi dokumentai vis tiek nebuvo pateikti, niekaip nepaaiškinant tokio elgesio motyvų.

Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. Nors Prašymu pareiškėjas prašė viešojo administravimo subjektą pateikti informaciją, kuri yra jo žinioje, tačiau, pažeisdama aukščiau nurodytas VAĮ normas, atsakovė turimos informacijos nepateikė, į Prašymą atsakė itin formaliai, nepaaiškino, dėl ko atsisako pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjo manymu, šioje situacijoje buvo pažeistas ir skaidrumo principas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Atsakovė savo atsakyme nenurodė jokio šiame ar kituose įstatymuose nustatyto atvejo, dėl kurio galėtų būti taikoma išimtis, ir pareiškėjo prašomi dokumentai galėtų būti neteikiami.

Mano, kad skundžiamas atsakymas (Raštas) neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, kad individualaus administracinio akto motyvai būtų nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamame atsakyme savarankiški atsisakymo pateikti prašomus dokumentus motyvai nenurodyti, o teiginys, kad statybą leidžiantis dokumentas yra neišduotas, niekaip nepaneigia galimybės pateikti dokumentus, kurie nurodyti Prašyme. Nors pareiškėjas paprašė atsakovės – viešojo administravimo subjekto – pateikti konkrečią informaciją (dokumentus), tačiau jie nebuvo pateikti. Pareiškėjui nėra suprantama, dėl ko prašoma informacija neteikiama, nes atsakovė to nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad skundžiamas Raštas yra laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu. Šiuo Raštu nebuvo atsisakyta pateikti aktualų rekonstrukcijos projektą su projektine dokumentacija, o nurodyta, kad 2023 m. birželio 28 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotas prašymas Nr. SRA-01-230628-03693 statybą leidžiančiam dokumentui gauti „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui” (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymas SRA-01-230628-03693 buvo nepatenkintas, statybą leidžiantis dokumentas pagal pateiktą prašymą nebuvo išduotas. Daugiau prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. balandžio 10 d. (Rašto rengimo diena) nebuvo pateikta.

Šalies argumentai

Teigia, kad pareiškėjas Prašyme nurodo, kad jam yra žinoma, jog 2023 m. gruodžio 8 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 49SŽN-278 (14.49.50 E.), kuria išnuomota 0,0035 ha ploto žemės sklypo dalis bei yra rengiamasi išduoti statybos leidimą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Rekonstrukcijos projekto su projektine dokumentacija (nuomos sutartis, sutikimai ir kt.) prašoma dabar arba kai rekonstrukcijos projektas bus gautas Administracijoje. Nagrinėjamu atveju Administracijai neturint projekto, nėra galimybės įvertinti jo turinio, tuo pačiu nustatyti subjektų rato, kuriam jis galės būti pateiktas. Iš Rašto turinio taip pat akivaizdu, jog rekonstrukcijos projektas po 2023 m. gruodžio 8 d. nebuvo teiktas.

Pažymi, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41 punktą projektuotojas statytojui projektą perduoda pagal perdavimo–priėmimo aktą, kai atlikta projekto ekspertizė ir gautas projekto ekspertizės aktas su išvada, kad projektą galima tvirtinti (kai privaloma) arba projektui pritariama (kai projekto ekspertizė atlikta statytojo iniciatyva). Statytojui perduodamas elektroniniais parašais pasirašytas projektas (jei numatyta projektavimo darbų rangos sutartyje), projektavimo darbų rangos sutartyje numatytas kompiuterinių laikmenų su įrašyta elektroniniu parašu pasirašyta projekto kopija skaičius, projekto dalių sprendinių skaičiavimų, pastato energinio naudingumo skaičiavimų, įrašytų į kompiuterinę laikmeną, skaičius. Projektuotojas turi savo parengto projekto autorines teises. Statytojas be projektuotojo sutikimo projektą gali naudoti tik tam tikslui, kuriam skirtas projektas. Taigi mano, kad projekto kopijos gali būti teikiamos tik statytojui. Tuo atveju, jei teisminio ginčo metu prašomą informaciją būtų pripažinta išreikalauti iš Administracijos, dokumentai būtų teikiami ginčą nagrinėjančiam teismui.

Administracijos įsitikinimu, skundžiamas Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, nes jis yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, juo pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės ir jis yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, o panaikinus šį Raštą, jokie teisiniai tikslai nebūtų pasiekti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Teatro Prašymą.

Rašytiniais bylos įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją, prašydamas atsiųsti: 1) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą (kai tik jis bus pateiktas savivaldybės administracijai); 2) 2023 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-278-(14.49.50 E.); 3) valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikėtinio sutikimą dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos; 4) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimą dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos.

Administracijos Architektūros skyrius, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, pateikė skundžiamą Raštą, kuriame nurodė, jog 2023 m. birželio 28 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotas prašymas Nr. SRA-01-230628-03693 statybą leidžiančiam dokumentui gauti „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui” (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymas Nr. SRA-01-230628-03693 buvo nepatenkintas, kadangi pateikto projekto sprendiniams nepritarė pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį privalančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrinti tikrinančios institucijos. Statybą leidžiantis dokumentas pagal pateiktą prašymą Nr. SRA- 01-230628-03693 nebuvo išduotas. Daugiau prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. balandžio 10 d. nebuvo pateikta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Viešojo administravimo įstatymu.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris numato, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Svarbu ir tai, jog institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su Raštu, teigdamas, jog jis neatitinka viešojo administravimo principų, nes pareiškėjas kreipėsi į Administraciją ir prašė viešojo administravimo subjektą pateikti informaciją, kuri yra jo žinioje, tačiau pažeisdama aukščiau nurodytas VAĮ normas, atsakovė turimos informacijos nepateikė, į prašymą atsakė itin formaliai, nepaaiškino, dėl ko atsisako pateikti prašomus dokumentus

Kaip minėta, pareiškėja, kreipdamasi į atsakovę su Prašymu, prašė pateikti jai (atsiųsti) keturis konkrečius dokumentus, kuriuos detaliai išvardijo. Kaip matyti iš byloje ginčijamo atsakovės Rašto turinio, pareiškėjai buvo atsakyta, jog Administracijai pateiktas prašymas Nr. SRA-01-230628-03693 buvo nepatenkintas, kadangi pateikto projekto sprendiniams nepritarė pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį privalančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrinti tikrinančios institucijos, o statybą leidžiantis dokumentas pagal pateiktą prašymą Nr. SRA-01-230628-03693 nebuvo išduotas. Taip pat jame, be kita ko, nurodoma, kad daugiau prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą adresu: (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 10 d. nebuvo pateikta.

Teismas, vertindamas tokio turinio priimtą atsakovės Raštą, sutinka su pareiškėju, jog jis iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Vertintina, jog iš tokio Sprendimo turinio negalima suprasti, ar pareiškėjo pateiktas Prašymas tenkinamas ar netenkinamas. Administracija Rašte net nevertino pareiškėjos Prašyme nurodytų tikslų ir galimumo pateikti prašomus dokumentus bei nenurodė jokių argumentų. Nepateikdama nė vieno iš pareiškėjo Prašyme nurodytų (prašomų) dokumentų, Administracija tik formaliai atsakė informacinio pobūdžio Raštu, nurodydama, kad statybos leidimas neišduotas ir daugiau panašaus pobūdžio prašymų nepateikta. Kadangi pareiškėjas savo Prašyme labai konkrečiai nurodė, kokius dokumentus prašo pateikti ir kokiam tikslui, spręstina, kad šiuo atveju atsakovė pateikė pareiškėjai formalų atsakymą, visiškai nesigilindama į Prašymo esmę, bei nurodė informaciją, kurios pareiškėjas net neprašė, todėl sutiktina su pareiškėju, kad toks Raštas (jame pateiktas atsakymas) nėra motyvuotas.

Svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėjas savo Prašyme nurodė, dėl ko jam prašomi dokumentai yra aktualūs, t. y. kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. sausio 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjo ieškinį ir panaikino Administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460, kuriuo buvo leista atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, o realiai rekonstrukciją. Nutartyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad formuojant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir išduodant leidimą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybai Teatras su pastato statytoju sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį buvo paliktas konkretaus dydžio tarpas tarp namų (duomenys neskelbtini) ir 11, ir tai buvo šių pastatų pastatymo sąlyga. Kaip patvirtina iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismui panaikinus Administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui, teismo sprendimas įsiteisėjo, bet yra neįvykdytas, nes jo vykdymas vis atidedamas.

Atsakovė pateiktame atsiliepimą į pareiškėjo skundą iš esmės pripažįsta, jog Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir juo nebuvo atsisakyta pateikti aktualų rekonstrukcijos projektą su projektine dokumentacija, o tik nurodyta tam tikra informacija, kuri tuo metu atsakovei buvo žinoma dėl prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą išdavimo / neišdavimo. Nepaisant to, kad atsakovė tvirtina, jog pateiktas Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, teismas nagrinėjamu atveju pabrėžia, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

Teismas pritaria pareiškėjo argumentui, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Tuo tarpu Administracija Rašte nenurodė jokio šiame (ar kituose) įstatymuose nustatyto atvejo, dėl kurio galėtų būti taikoma išimtis, ir pareiškėjo prašomi dokumentai galėtų būti neteikiami. Juolab, kad, kaip minėta, pagrįsti administracinį sprendimą yra viešojo administravimo subjekto, o ne teismo pareiga. Spręsdamas administracinį ginčą ir priimdamas teismo baigiamąjį aktą, teismas tik vertina ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, taip pat ir viešojo administravimo subjekto pareigos pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis. Teismo vertinimu, kadangi Raštas neargumentuotas ir juo nepateikti pareiškėjo prašomi dokumentai, nepaaiškinant, dėl ko to padaryti negalima, laikytina, kad skundžiamas Raštas priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks Raštas naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 27 d. Prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 11 d. atsakymą Nr. A51-53398/24(3.3.2.26E-ARC).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2024 m. kovo 27 d. prašymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė