Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-14 · Administracinė byla Nr. I-4825-208/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
I-4825-208/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02721-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4825-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02721-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 22.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,dalyvaujant pareiškėjos atstovei N. A. ir atsakovo atstovei Mildai Sokolovskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. T. skundu (b. 1. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo jis patvirtino Vertinimo komisijos siūlymą, įvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „gerai“; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „labai gerai“, nustatant pareiškėjai nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį nuo 2017 m. kovo 29 d. taikant nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2017 m. kovo 29 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) panaikinti Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 8 punkto nutariamąją dalį dėl nutarimo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad dirba Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigose. Vilniaus AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija Vilniaus AVPK viršininkui pateikė siūlymą, kuris įtvirtintas Vertinimo komisijos posėdžio 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, nepritarti pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertinimui tarnybinę veiklą už 2016 m. įvertinti „labai gerai“, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, paliekant esamą pareiginės algos koeficientą. Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu parašu patvirtino šį Komisijos siūlymą, įtvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija 2017 m. liepos 17 d. protokolu Nr. 10-IL-17153 pareiškėjos skundą dėl Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimo atmetė. Nesutikdama su tokiu sprendimu, paaiškina, kad Vidaus tarnybos statutas įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, yra saistomas reikalavimų jo veiklą vertinti pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 priede nurodytus kriterijus ir tarnybinių užduočių rezultatus. Priešingu atveju, yra pažeidžiami minėti tarnybinės veiklos vertinimo principai – visapusiškumas ir objektyvumas. Pabrėžė, kad jai nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių Vertinimo komisijos išvada pakeista iš „labai gerai“ į „gerai“, nes jokių motyvų jos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“. Pareiškėja daro prielaidą, kad galbūt tai galėjo įtakoti aplinkybė, kad 2016 m. ji nelaikė fizinio pasirengimo testo. Vertinimo komisija, priimdama siūlymą pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą pakeisti iš „labai gerai“ į „gerai“, nesilaikė teisės aktais nustatytos tarnybinės veiklos įvertinimo tvarkos reikalavimų, kas laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

Nesutinka su tuo, kad nėra atlikusi fizinio pasirengimo testo, nes buvo nedarbinga ilgiau nei mėnesį, o aktyviai sportuoti negalėjo dar ilgiau. 2016 m. neturėjo galimybės atlikti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių (nuo jos valios nepriklausančių) priežasčių. Tokiu atveju, jeigu pareigūnas dėl objektyvių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį nebuvo testuotas dėl atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams, galioja paskutiniai jo testavimo rezultatai. Skundžiamas Vilniaus AVPK sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta apskundimo tvarka. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija pažeidė Taisyklių 245 ir 248 punktų reikalavimus, kurie laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, taip pat neparengė sprendimo, atitinkančio Taisyklių 249 punkte numatytiems reikalavimams bei neatsižvelgė į oficialų teisės aktą priėmusios institucijos išaiškinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–54).

Nurodo, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 m. negali būti vertinama „labai gerai“, nes pareiškėja 2016 m. nėra išlaikiusi atitikties bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitos. Toks vertinimas pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių, nes jos pareiginės algos koeficientas lieka toks pat, koks buvo iki vertinimo. Per 2016 m. buvo laikotarpių, kada pareiškėja nesirgo, neatostogavo ir galėjo atlikti testą. Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „labai gerai“ yra išeinantis už bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų, todėl negali būti tenkinamas. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija atsižvelgė į oficialų aktą priėmusios institucijos 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. 1D-3258 pateiktą Taisyklių išaiškinimą ir įvertino visas aplinkybes, tačiau pagrindo priimti kitokį sprendimą nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kuris pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Pagal šio straipsnio 9 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (t. y. nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą; perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; skirti pareigūnui vienkartinę piniginę išmoką). Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 14 ir 15 dalis vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą; perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; skirti pareigūnui vienkartinę piniginę išmoką. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 22 dalis numato, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Taisyklės, kurių 111 punktas numato, kad pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 113 punktas numato, kad pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (6 priedas). Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui <...>. Remiantis Taisyklių 114 punktu, atlikus <...> nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos <...>. Pagal Taisyklių 115 punktą tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis <...>; nustato pareigūno einamųjų metų užduotis <...>; aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Remiantis Taisyklių 116 punktu, po <...> pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (7 priedas) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (12 priedas).

Taisyklių 117 punktas nustato, kad vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant <...> užduotis, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją. Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis <...> vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus.

Taisyklių 132 punktas numato, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Pagal Taisyklių 133 punktą pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pagal Taisyklių 134 punktą pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 136–137 punktus pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Remiantis Taisyklių 138 punktu, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo. Taisyklių 139 punktas numato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (8 priedas).

Taisyklių 157, 158 punktai numato, kad pareigūną į pareigas skiriantis asmuo per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priėmęs sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos pasiūlymo, vertinimo komisijos išvadoje nurodo tokio sprendimo motyvus.

Taisyklių 5 priede numatyti pareigūnų tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Tinkamumas einamoms pareigoms vertinamas pagal tokius kriterijus – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; organizuotumą ir veiklos planavimą; veiklos kokybę, o pareigūnų kvalifikacijos vertinimo kriterijai – gebėjimai tobulėti; kūrybingumas; bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; atsakingumas; lojalumas tarnybai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus AVPK eina Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas. Tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai buvo nustatyti 2016 m. vasario 27 d. pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-8393 (b. l. 9). Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-8393, vertindamas pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, įvertino, kad pareiškėjas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius (4 balais), o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados 1 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ (b. l. 9–10). Tiesioginis vadovas iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos gautus balus vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją pažymėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir joje pateikė bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą 4 (labai gerai) balais bei pateikė pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 11). Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. kovo 22 d. išvadoje Nr. 10-IL-6872 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikė pasiūlymą palikti esamą pareiginės algos koeficientą (b. l. 13). Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje rezoliucija sutiko su Vertinimo komisijos siūlymu pareiškėjos veiklą vertinti „gerai“ (b. l. 13).

Pareiškėjas nesutinka su tokiu Vilniaus AVPK viršininko sprendimu, manydamas, kad toks sprendimas neatitinka Vidaus tarnybos statute įtvirtintų tarnybinės veiklos vertinimo principų – visapusiškumo ir objektyvumo.

Pažymėtina, kad aptarta pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka siekiama kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis). Toks tikslas siejamas su vidaus tarnyboje taikomu karjeros principu (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1, 6 dalys). Pareigūnų kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms vertinami pagal minėtus Taisyklėse numatytus kriterijus, o tarnybinės veiklos rezultatai – pagal tiesioginio vadovo nustatytas konkrečias pareigūno einamųjų metų užduotis ir aiškiai apibrėžtus pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius. Visapusiško ir objektyvaus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo siekiama į šį procesą įtraukiant patį pareigūną (jis užpildo vertinimo anketą), jo tiesioginį vadovą (jis pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, užpildo vertinimo anketą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą), tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla vertinama labai gerai – ir vertinimo komisiją, kuri dar kartą įvertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Iš Vidaus tarnybos statute ir Taisyklėse numatytos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos matyti, kad įgaliojimai pareigūno veiklą vertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai suteikti būtent tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai.

Iš Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 16 dalies matyti, kad vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“. Taisyklių 157, 158 punktai pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui suteikia įgaliojimus priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Kadangi, kaip minėta, pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo, tai darytina išvada, kad Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo jis patvirtino Vertinimo komisijos siūlymą, įvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „gerai“, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos teigimu, tokį jos vertinimą lėmė tai, jog ji nėra atlikusi fizinio pasirengimo testo, tačiau šio testo 2016 m. neturėjo galimybės atlikti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių (nuo jos valios nepriklausančių) priežasčių. Pažymėtina tai, jog ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad vertinimo komisija netinkamai atliko pareiškėjos veiklos vertinimą.

Tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu nebuvo tikrinta pareigūno atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams ir papildomiems reikalavimams, taikomiems tai pareigybei, kurią užimti paskelbta atranka, pretendentas iki atrankos komisijos posėdžio dienos turi būti patikrintas dėl atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams ir papildomiems reikalavimams, nustatytiems pareigybės, kurią užimti paskelbta atranka, aprašyme. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – Tobulinimo tvarkos aprašas) 117 punkte numatyta, kad pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo. Testuojamasis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, nedarbingumas ar kt.) nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą (Tobulinimo tvarkos aprašo 127 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja nėra išlaikiusi atitikties bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitos 2016 m. Vertinimo komisija šią aplinkybę įvertino ir nusprendė, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 m. negali būti vertinama „labai gerai“. Minėtose teisės aktų nuostatose aiškiai nurodyta pareiškėjos pareiga kreiptis į Vertinimo komisiją, nurodant pateisinamas priežastis, dėl kurių ji negalėjo atlikti bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitos nustatytu laiku. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kaip ji pati teigia dėl pateisinamų (objektyvių) priežasčių nedalyvavusi tikrinant jos atitiktį bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo būtų pasikreipusi į Vertinimo komisiją ir suderinusi kitą patikrinimo laiką ir vietą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko sprendimas negali būti panaikinamas. Atitinkamai, negali būti naikintinas Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 8 punktas, kuriuo pareiškėjos prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai yra išvestiniai, todėl netenkinus pirmųjų reikalavimų negali būti tenkinami reikalavimai dėl įpareigojimo Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „labai gerai“ ir perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos E. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius