Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, R. Š. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. Š. per šį laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš nuteistojo R. Š. ir D. S. solidariai priteista 10 049,39 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Iš nuteistojo R. Š. taip pat priteista 18,99 Eur proceso išlaidų valstybei.

R. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. S. ir A. V., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pirmiausia teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad priimtas dėl R. Š. skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas R. Š. pagal BK BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O R. Š. su kitu nuteistuoju padarytą kitą nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 187 straipsnio 1 dalį. Jokių kitų nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, byloje nėra. Todėl teismas in dubio pro reo principo nepažeidė, taip pat surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį nepažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų.

8. Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais R. Š. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos nei šios nusikalstamos veikos nustatytos aplinkybės, nei neteisėtai augintų kanapių, o būtent 46 vienetų, skaičius, nei tai, jog šią veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Priešingai, apeliaciniame skunde kaip tik nurodoma, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog jis ir D. S. neteisėtam kanapių auginimui pastatė šiltnamį ir jame pasodino kanapes. Į pagalbą D. S. pakvietė ir A. V.. Kanapes šiltnamyje jie laistė, ravėjo ir augino. Jų tikslas buvo sulaukti, kol kanapės pradės žydėti ir surinkus žiedus rūkyti. Tačiau apeliaciniame skunde abejojama, ar visos augintos kanapės buvo narkotinės, taip pat nesutinkama su tuo, kad augintų kanapių skaičių teismas įvertino kaip didelį kiekį.

8.3.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. S. savanoriškai nurodė vietą, kurioje buvo išmesti kanapių stiebai su lapais, nupjauti šiltnamyje (1 t., 153-154, 155 b.l.). Iš apžiūros protokolo matosi, kad iš upelio buvo ištraukti 46 vienetai (1 t., 157-160, 161-164 b.l.). D. S. parodė, kad pareigūnai šias kanapes skaičiavo net kelis kartus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad visus 46 stiebus, kuriuos pateikė D. S., pareigūnai supakavo į tris dėžes Nr. 276886, 276887, 276888 (2 t., 66 b.l.). Šios dėžės su 46 augalo stiebais buvo perduotos specialistui kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą (2 t., 69-71 b.l.). Iš specialisto išvados Nr. 140-(4307)-IS1-4931 matosi, kad specialistui buvo pateiktos visos šios dėžės, o tai reiškia, kad tyrimui buvo pateikti visi 46 vienetai kanapių, augintų R. Š. ir kitų nuteistųjų. Specialisto išvadoje detaliai nurodyti tyrimai, kurie buvo atlikti tiriant šiuos augalus. Pirmiausia buvo atliktas objektų paruošimas pagal KTC SVP – 4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“. Nustatyta, kad antžeminių dalių, supakuotų dėžėse Nr. 276887, 276886, 276888, masės atitinkami yra 4941,0 g, 2099,0 g ir 4413,0 g, o bendroji augalų antžeminių dalių masė yra 11 453,0 g (11, 453 kg). Po to buvo atliktas mikroskopinis augalinės kilmės medžiagų tyrimas pagal KTC SVP – 4/1-3 „Mikroskopinis aguonų ir jų dalių bei kanapių ir jų dalių tyrimas“, kurio metu pastebėta, kad iš visų įpakavimų, tame tarpe ir dėžių Nr. 276887, 276886, 276888, augalinės kilmės medžiagoms būdingi kanapėms (antžeminėms dalims) požymiai. Tada buvo atlikti kokybiniai augalinės kilmės medžiagų tyrimai pagal KTC SVP – 4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujinės chromatografijos metodu (GC/MS)“. Sulyginus tiriamųjų medžiagų smailes ir jų masės spektrus su narkotinių ir kitų medžiagų masės spektrais, esančiais KTC bibliotekose, nustatyta, kad augalinės kilmės medžiagų, esančių dėžėse Nr. 276886, 276887, 276888, sudėtyse yra kanabinoidas – 9-tetrahidrokanabinolis. Nustatyta, kad šios medžiagos yra kanapės (antžeminės dalys). O atlikus kiekybinį 9-tetrahidrokanabinolio tyrimą, panaudojus dujinį chromatografą su liepsnos jonizaciniu detektoriumi, nustatyta, kad kanapių antžeminėse dalyse, kurios buvo supakuotos į tris dėžes Nr. 276886, 276887, 276888, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 1,7 proc. Todėl, vadovaujantis teisės aktais, šios kanapės yra narkotinės.

8.3.2. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad specialisto tyrimo metu specialistas tyrė būtent R. Š. ir kitų nuteistųjų augintas kanapes. Jau išdėstyti duomenis patvirtina ir tai, kad tyrimui buvo pateiktos visos 46 kanapės. Tai, kad specialistas, atlikdamas tyrimus, neskaičiavo šių pateiktų kanapių vienetų, nepaneigia aplinkybės, jog jam buvo pateikti visi 46 kanapių vienetai. Pažymėtina, kad specialistui net nebuvo pateiktas klausimas, susijęs su šių kanapių skaičiumi, jam neprireikė jų skaičiuoti. Specialistui buvo užduotas konkretus klausimas – ar augalų antžeminės dalys, supakuotos į dėžes Nr. 276886, 276887, 276888, yra narkotinė medžiaga, jei taip, tai kokia ir koks jos kiekis. Į šį klausimą jau nurodytais metodais atlikdamas tyrimus specialistas ir atsakė. Specialistas padarė išvadą, kad augalų antžeminės dalys, kurias savanoriškai pateikė D. S. ir kurios buvo supakuotos į dėžes Nr. 276887, 276886, 276888, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 11 453,0 g, o 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7 proc. Atliekant tyrimus iš šių trijų dėžių iš tikrųjų buvo sunaudotos ne visos kanapės, o tik jų (15,0 g) dalis. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nei to, kad tyrimui buvo pateikti visi 46 vienetai kanapių, nei to, jog šios kanapės yra narkotinės, juo labiau nepaneigia pačios specialisto išvados. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialisto kvalifikaciją ir 25 metų objektų tyrimo stažą, kompetencija ir jo atliktais tyrimai bei pateikta išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos 46 kanapės išaugo iš sėklų, kurias, kaip patys nuteistieji D. S. ir R. Š. parodė, D. S. rasdavo rūkant „žolę“, t. y. narkotines kanapes. Be to, iš bylos matosi, kad nuteistieji atidžiai rūpinosi, kad šiltnamyje augtų tik narkotinės kanapės, o kitus augalus atrinkdavo ir išraudavo. Pats R. Š. parodė, kad jo tikslas buvo užauginti kanapes, kurias galėtų rūkyti. Jis buvo suinteresuotas auginti tik narkotines kanapes, todėl šiltnamyje buvo paliekamos tik šios rūšies kanapės. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad, nors ir specialisto tyrimo metu ne visos kanapės buvo sunaudotos ir konkrečiai nenurodyta koks kiekis buvo tirtas iš kiekvienos dėžės, tačiau akivaizdu, jog visi kanapių 46 vienetai yra iš tų pačių sėklų, t. y. iš narkotinių kanapių, visos augintos kanapės buvo peržiūrėtos ir atrinktos, paliktos augti tik narkotinės kanapės, todėl nėra pagrindo abejoti, kad visos R. Š. su kitais nuteistaisiais šiltnamyje augintos 46 kanapės yra narkotinės kanapės, jose yra 1,7 proc. 9-tetrahidrokanabinolio kiekio.

8.3.3. Iš tos pačios specialisto išvados matosi, kad nuteistojo D. S. gyvenamojoje sodyboje paimtų augalų antžeminės dalys yra pluoštinės kanapės. Ir ši aplinkybė nepaneigia to, kad šiltnamyje rastos kanapės yra narkotinės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad trys vienetai sudžiūvusių pluoštinių kanapių buvo paimti visai kitoje vietoje, šios kanapės buvo paimtos iš D. S. sodybos ūkinio pastato (1 t., 139-143 b.l.), todėl paaiškinama, jog šios kanapės yra kitos rūšies, be to, neatmetama galimybė, kad šie ūkiniame pastate palikti trys stiebai galėjo būti išrauti kaip netinkami iš šiltnamio, kuriame buvo auginamos išskirtinai tik narkotinės kanapės. R. Š. parodė, kad D. S. kitus augalus, ne narkotines kanapes, išraudavo, pasidėdavo ūkiniame pastate. Byloje nėra duomenų, kad R. Š. siekė auginti pluoštines kanapes, kurios neturi narkotinėms medžiagoms būdingų savybių. Kaip minėta, jo tikslas buvo auginti ne kokios nors kitos rūšies, o būtent narkotines kanapes.

8.4. Pirmosios instancijos teismas R. Š. su kitais nuteistaisiais augintų kanapių skaičių įvertino kaip didelį kiekį. Nors nuteistasis su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau tokią išvadą patvirtina bylos aplinkybės.

8.4.1. Iš jau išdėstytų aplinkybių, kurių iš esmės neginčija ir pats R. Š., akivaizdu, kad būtent narkotinių kanapių auginimui nuteistieji R. Š. ir D. S. specialiai pastatė šiltnamį. Nors, kaip skunde nurodoma, šiltnamis nebuvo pastatytas kažkur užmaskuotai, tačiau apžiūros protokolas (1 t., 176-179, 180-183 b.l.) patvirtina, jog šis buvo pastatytas pakankamai nuošalioje vietoje – X rajono Y kaime. Šiltnamis buvo pastatytas už pastato, todėl nuo pagrindinio kelio matėsi tik nedidelė jo dalis. R. Š. su kitais nuteistaisiais dėjo pastangas ne tik įrengiant vietą kanapių auginimui, o ir jų priežiūrai. Pats R. Š. sodino kanapių sodinukus, pirko trąšas bei ravėjo kanapes. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, augintos kanapės išaugo iš narkotinių kanapių sėklų. Juk šios sėklos buvo surinktos rūkant būtent narkotines kanapes. Tą patvirtino ir specialisto išvada Nr. Nr. 140-(4307)-IS1-4931. Be to, nuteistasis siekė auginti tik narkotines kanapes, todėl atidžiai buvo peržiūrima, kad šiltnamyje augtų tik šios rūšies kanapės. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šios kanapės buvo auginamos nesilaikant tam tikrų parametrų, tačiau iš prie apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų (1 t., 161-164 b.l.) akivaizdu, kad ir tokios sąlygos buvo tinkamos narkotinėms kanapėms augti. Per trumpą laiką (ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d.) specialiai pastatytame 3x6 m dydžio ir 1,90 m aukščio šiltnamyje 46 vienetai kanapių sparčiai augo ir vešėjo.

8.4.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 46 augintų kanapių kiekį kaip didelį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Teismas nurodė, kad pagal BK 265 straipsnio 1 dalį asmuo buvo nuteistas už tai, kad augino didelį kiekį – 21 vienetą kanapių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011 iš tikrųjų vertino, kad nuteistasis pagrįstai buvo nuteistas už didelio kiekio – 21 vieneto – kanapių augalų auginimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Iš šios kasacinės nutarties ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nustatytos aplinkybės yra iš esmės tapačios – veikdami kartu trys asmenys augino kanapes šiltnamyje. Kasacinėje nutartyje buvo atkreiptas dėmesys ir į kanapių svorį. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad augintų 21 vieneto kanapių masė išdžiovinus 9 615,50 g., o skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistieji augino 46 vienetus kanapių, kurių masė – 11 453,0 g. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, vertindamas kanapių kiekį kaip didelį, pagrįstai vadovavosi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir formuojama praktika.

8.5. Atsižvelgiant į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką R. Š. su kitais nuteistaisiais augino didelį kiekį (būtent 46 vienetus) kanapių. Atsižvelgiant į didelį augintų kanapių skaičių, kas ir yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus, R. Š. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl jo ne baudžiamosios, o administracinės atsakomybės.

8.6. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad į sodybą atvykęs apžiūrėti auginamų kanapių R. Š. surado policijos komisariatui priklausančią vaizdo įrašymo įrangą, kurią nuošalioje vietoje kartu su D. S. sudegino. D. S. paėmė iš sodybos jų anksčiau surastą aparatūrą, paėmė benzino bakelį ir, nuvažiavus į tolimesnę vietą, R. Š. plaktuku sudaužė ir sudegino. D. S. stovėjo šalia.

8.6.1. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos šios nustatytos faktinės aplinkybės ir nuteistojo R. Š. atlikti veiksmai. Nuteistasis nurodo, kad jis su D. S. svarstė kam priklauso ši įranga. Jie galvojo, kad D. S. sodybos teritorijoje prie šiltnamio, kuriame augino kanapes, vaizdo įrašymo įrangą sumontavo „konkurentai“, kurie norėjo šias kanapes pasisavinti, galvojo, jog tai geodezininkų įranga, nes D. S. pardavinėjo žemes, taip pat neatmetė ir to, kad šia įranga juos stebi policija. Suprasdami, kad jų veiksmai, susiję su kanapių auginimu, šia įranga yra stebimi ir fiksuojami, nuteistieji nusprendė sukauptus duomenis sunaikinti. Jie buvo įsitikę, kad vaizdo stebėjimo įranga sumontuota neteisėtai, nes ji buvo privačioje teritorijoje, taip pat sumontuota neprofesionaliai. Šios aplinkybės suteikė pagrindą abejonei, kad ši įranga priklauso policijai. Pasak nuteistojo, įrangą sunaikino, nes siekė paslėpti padarytą nusikaltimą ir jo įkalčius, todėl prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 237 straipsnio 1 dalį.

8.6.2. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys, o subjektyvieji požymiai – kaltė. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Pagal teismų praktiką svetimo turto tyčinio sunaikinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuomet, kai sunaikinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL dydžio suma, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnis). Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

8.6.3. BPK 160 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. To paties BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įrašą arba filmuoti, tai taip pat turi būti numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarime. Iš bylos matosi, kad tyrėja kreipėsi į prokurorą su prašymu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl slapto sekimo sankcionavimo (1 t., 27-28 b.l.). Prokuroras pateikė prašymą dėl slapto sekimo, o ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. liepos 24 d. priėmė nutartį, kuria paskirtas R. Š. ir jo automobilio bei D. S. slaptas sekimas. Šia nutartimi leista slapto sekimo metu naudoti technines priemones: garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis fiksuojant asmenų pokalbius, filmuojant, darant garso ir vaizdo įrašus (1 t., 30-31, 33-34 b.l.). Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus vyriausias specialistas D. C. sumontavo vaizdo įrašymo įrangą vadovybės nurodytoje vietoje D. S. sodyboje. Specialistas negalėjo atskleisti, kaip turi būti sumontuojama įranga, kad ji nebūtų surasta, nes tokia informacija yra riboto turinio. Byloje yra pateikti duomenys, kad šiam specialistui buvo pateikta pažyma, kurioje nurodyta įrangos montavimo vieta – (duomenys neskelbtini), t. y. D. S. sodyba (5 t., 82-83 b.l.). Vėliau R. Š. buvo pranešta apie taikytą procesinę prievartos priemonę (1 t., 114 b.l.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti apie neteisėtą vaizdo įrašymo priemonės sumontavimą D. S. sodyboje. Be to, nėra pagrindo teigti ir tai, kad ši įranga buvo sumontuota neprofesionaliai. Šios sumontuotos vaizdo įrašymo įrangos pagalba buvo gauti reikšmingi duomenys, užfiksuoti slapto sekimo protokole ir tarnybiniame pranešime (1 t., 36-37, 42-51, 53-75 b.l.).

8.6.4. Iš šių duomenų bei pačių nuteistųjų R. Š. ir D. S. parodymų matosi, kad pastebėję vaizdo įrašymo įrangą, jie bendrais veiksmais šią įrangą sunaikino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. S. paėmė iš sodybos jų anksčiau surastą aparatūrą, paėmė benzino bakelį ir, nuvažiavus į tolimesnę vietą, R. Š. plaktuku ją sudaužė ir sudegino. D. S. stovėjo šalia. Vaizdo įrašymo įrangos sunaikinimą patvirtina ir apžiūros protokolai. Iš apžiūros ir daiktų apžiūros protokolų matosi, kad ant vieškelio rasti juodos spalvos į išsilydžiusį plastiką panaši degėsių krūva, jos viduryje matosi apdegusių laidų galai. Apžiūrint šiuos degėsius nesimatė jokių identifikacinių skaičių ar raidžių (1 t., 165-168, 169-171, 172, 174 b.l.). Skundžiamame nuosprendyje jau buvo atmesti argumentai, kad nuteistieji sunaikino tik dalį įrangos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jau aptarti protokolai patvirtina, kad D. S. paėmė ne tik plastmasinę dėžę su mikroschema, bet ir prie dėžutės prijungtus laidus bei viskas buvo sunaikinta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio (D. S. sodybos) vietos apžiūros protokole nėra nurodyta apie jokius rastus laidus ar kitas įrangos detales, o tuo tarpu iš daiktų (degėsių) apžiūros protokolo nuotraukų akivaizdu, kad sudeginti buvo ir laidai. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. S. sodyboje būtų rastos kažkokios detalės, panašios į vaizdo įrašymo įrangos, kurios nebūtų sunaikintos, todėl akivaizdu, kad visa įranga buvo išvežta į nuošalią vietą ir sudeginta. Liudytojas D. C. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo sumontuota visos sudėties įranga. Iš policijos komisariato pateiktų dokumentų matosi šio įrašymo įrangos komplekto su priedais techninė specifikacija ir jo įsigijimo kaina – 14 999,16 Eur, taip pat matosi, kad šios įrangos vertė sunaikinimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 12 d., buvo 10 049,39 Eur (5 t., 79, 85, 86 b.l.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistieji neigė sunaikinę ir prie dėžės prijungtą akumuliatorių, tačiau policijos komisariato pateikti dokumentai patvirtina, kad šio akumuliatoriaus vertė ir nebuvo įskaičiuota reiškiant civilinį ieškinį, pagal pateiktus dokumentus ieškinio sumą sudaro tik įrangos „Y“ sudėties kaina.

8.6.5. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad būtent dėl R. Š. ir kito nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų (daužymo plaktuku ir po to padegimo) vaizdo įrašymo įranga buvo sudeginta, t. y. sunaikinta. Ši sunaikinta vaizdo įrašymo įranga „Y“ priklausė X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris pateikė duomenis, patvirtinančius nusikaltimo padarymo metu sunaikinto turto vertę, t. y. 10 049,39 Eur. Akivaizdu, kad ši vaizdo įrašymo įranga R. Š. nepriklausė, jam tai buvo svetimas turtas. Tiek duodamas parodymus, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad su D. S. svarstė kam priklauso ši įranga, spėliojo, jog ji gali būti konkurentų, geodezininkų ar policijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Bet kuriuo atveju iš išvardintų nuteistųjų spėjimų šis turtas R. Š. buvo svetimas. Nėra svarbu, kad nusikalstamos veikos darymo metu nuteistasis nežinojo tikslaus vaizdo įrašymo įrangos savininko, tačiau aiškiai suvokė, kad šis turtas jam nepriklauso ir yra svetimas. Nėra jokios abejonės, kad R. Š. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad sudaužius, o po to ir padegus svetimą įrašymo įrangą „Y“, šis turtas bus sunaikintas ir to norėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Š. pripažino kaltu sunaikinus svetimą turtą ir teisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

8.6.6. Apeliaciniame skunde R. Š. nurodo, kad naikindamas vaizdo įrašymo įrangą norėjo sunaikinti joje užfiksuotus kanapių auginimo duomenis. Pasak nuteistojo, jis slėpė padarytą nusikaltimą, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 237 straipsnio 1 dalį.

8.6.6.1. Pagal 237 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. Š. neva slėpė savo, o ne jokio kito asmens padarytą nusikaltimą, t. y. didelio kiekio kanapių auginimą (BK 265 straipsnio 1 dalis), kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vien dėl šių aplinkybių nebūtų galimybės nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 237 straipsnio 1 dalį. Tą nurodo ir pats R. Š. apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, policijos sumontuota vaizdo įrašymo įranga šiuo atveju apskritai negalėjo būti vertinama nei kito nusikaltimo padarymo įrankiu, nei priemone, nei kitu dalyku, už kurio slėpimą atsakomybę numato BK 237 straipsnio 1 dalis. Todėl argumentus dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo teisėjų kolegija atmeta.

8.7. Jau buvo pasisakyta, kad tarp nuteistojo R. Š. neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl nuteistasis turi atlyginti padarytą žalą. Būtent R. Š. su kitu nuteistuoju sunaikino visą įrašymo įrangą „Y“, kuri priklausė X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Iš bylos matosi, kad X apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį 14 999,16 Eur turtinės žalos atlyginimui (2 t., 129 b.l.). Prie šio civilinio ieškinio pridėjo dokumentus, iš kurių matosi, kad policijos komisariatas įrašymo įrangą „Y“ pirko už 14 999,16 Eur (2 t., 131-134 b.l.). Civilinio ieškovo atstovė teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys apie įrašymo įrangos „Y“ vertę nusikaltimo padarymo dieną (5 t., 86 b.l.). Šioje pažymoje nurodyta, kad šios įrangos vertė 2018 m. rugpjūčio 12 d. buvo 10 049,39 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas iš tikrųjų nurodė, kad tokio pobūdžio specialios technikos įrangos sudėtis, jos sumontavimo vietos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra priskiriamos įslaptintai informacijai, todėl detalesnės aparatūros sudėties negalima atskleisti, tačiau būtent įrangos vertę patvirtinantys dokumentai byloje buvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų R. Š. ir D. S. solidariai priteisė 10 049,39 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas iš nuteistųjų solidariai priteisti nusikaltimo padarymo metu buvusią įrangos vertę yra teisingas ir pagrįstas jau nurodytais duomenimis.

8.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei R. Š. kaltės sunaikinus svetimą turtą, nei šio turto vertės nepaneigia tokie skundo argumentai, jog nuteistieji neturėjo supratimo apie sekimo įrangą, surandant šią įrangą jie nenaudojo jokių specialių įrenginių, taip pat ir argumentai, susiję su neva pačių pareigūnų aplaidaus elgesio, dėl kurio ir atsirado žala. Atsiliepime civilinio ieškovo atstovas teisingai pažymėjo, kad policijos komisariatas patyrė turtinę žalą ne dėl pareigūnų, o dėl nuteistųjų veiksmų, todėl jie ir turi šią žalą atlyginti.

8.9. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas M. Š. bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

8.9.1. Teismas nustatė R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. R. Š. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino, kad nuteistasis buvo kanapių auginimo iniciatorius ir finansuotojas, be to, jis į tai įtraukė ir kitą nuteistąjį. Taip pat buvo įvertinta ir nuteistojo R. Š. asmenybė. Nuteistasis nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., 190, 191 b.l.). Teismas nurodė, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė neteistas, bet administracine tvarka baustas net 16 kartų (3 t., 177-188 b.l.). BK 187 straipsnio 1 dalies ir BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos ir kitos bausmės rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštu), tačiau įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas R. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams. Prie šios bausmės teismas pridėjo dalį bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimas 3 metams. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas teismas bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir paskyrė atitinkamus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek galutinė subendrinta bausmė, tiek už atskirus nusikaltimus R. Š. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. To neprašo ir nuteistasis apeliaciniame skunde.

8.10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Š. pagrįstai nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį kanapių ir sunaikino svetimą X apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtą. Jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Taip pat pagrįstai ir teisingai iš nuteistųjų R. Š. ir D. S. solidariai priteista turtinės žalos atlyginimo X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.