Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisiant iš atsakovo R. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. P., kas mėnesį mokamomis po 278,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant R. P..

5. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo nustatytu terminu išvadoje nurodė, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų kasdienius L. poreikius. Nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas.

7. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.169 straipsnio nuostatos numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Išvada teikianti institucija nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko faktinę gyvenamąją vietą, amžių, nuomone, geriausius L. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

10. Iš byloje esančių įrodymų (VšĮ „Mažieji šnekučiai“ paslaugų teikimo sutarties, VšĮ „Mažieji šnekučiai“ sąskaitos faktūros TES Nr. 0172045, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės epikrizės, esveikata.lt duomenų, BĮ „Skaitlis“ kvito, mokėjimo pavedimų, ERGO Life Insurance SE universalaus gyvybės draudimo liudijimo Nr. 71-550-541073, mokėjimo išrašų, Cgates PVM sąskaitos faktūros Serija AA Nr. 11771758, UAB „Eurovaistinė“ kvitų, VšĮ „VU ligoninės Žalgirio klinikos“ kvitų, UAB „Nemuno vaistinė“ kvitų, UAB „Deichmann Avalynė“ kvito, UAB „Vandens parkas“ kvitų) matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, užtikrina tinkamą gyvenimo aplinką, poilsį, rūpinasi sūnaus sveikata, ugdymu ir lavinimu. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

11. Remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs glaudus ryšys, o atsakovas su vaiku nebendrauja ir jo neišlaiko.

12. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė galės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ir suteikti jam saugias bei tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl nepilnamečio L. P. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina ieškove R. P..

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

14. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų porei-kiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

15. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra apie 709,00 Eur atskaičius mokesčius.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, minusavusi iš valstybės gaunamus vaiko pinigus, prašo priteisti iš atsakovo po 278,00 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. P.. Ieškovė nurodė, kad vaiko būtiniesiems minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį skiria apie 709 Eur, kuriuos sudaro: maistas – 220,00 Eur, pusė komunalinių išlaidų už būstą – 92,25 Eur, transporto išlaidos – 30,00 Eur, apranga – 80,00 Eur, sveikatos priežiūra – 50,00 Eur, higienos prekės – 10,00 Eur, buitinės prekės – 15,00 Eur, kirpyklos paslaugos – 10,00 Eur, priešmokyklinio ugdymo grupės užsiėmimai ir maitinimas – 40,75 Eur, prekės ugdymui – 30,00 Eur, anglų kalbos ugdymo programa – 30,00 Eur, šokių būrelis – 30,00 Eur, pramogoms – 50,00 Eur, laisvalaikiui namuose – 20,00 Eur, ryšio paslaugos – 5,00 Eur, didesnės vertės daiktai (baldai, kompiuteris, planšetė, judėjimo priemonės ir pan.) – 20,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji moka gyvybės draudimo įmokas, kam išleidžiama po 50 Eur per mėnesį, tačiau pastarųjų išlaidų į vaiko poreikių lentelę neįtraukia.

18. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos vaiko patiriamos išlaidos poreikiams tenkinti yra protingos ir pagrįstos. Pažymėtina, kad nors byloje nėra pateiktų įrodymų apie kai kurias patiriamas išlaidas (maistui, transportui, aprangai, higienos ir buitinėms prekėms, kirpyklos paslaugoms, didesnės vertėms daiktams, prekėms ugdymui, ryšio paslaugoms), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi teismas pripažįsta, kad minėtos išlaidos yra būtinos ir realios. Akivaizdu, jog augančiam vaikui reikia nupirkti drabužius, kad vaikas valgo, taip pat nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikui reikalingos išlaidos higienos, buitinėms prekėms, ugdymo reikmenims, telefono ryšiui, transportui, kirpyklos paslaugoms bei didesnės vertės daiktams, tokiems kaip baldai, kompiuteris, planšetė, judėjimo priemonės ir pan. Pasisakant dėl išlaidų vaiko lankomiems būreliams, papildomam ugdymui, pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienas vaikas taip pat turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams.

19. Atsakovas prieštaravimų dėl lėšų dydžio, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti, nereiškė.

20. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir galimybių dėl vaiko išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad bylos duomenimis, ieškovė turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Kilnojamojo turto - automobilių ieškovė neturi (VĮ Regitra išrašas). Bylos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 912,43 Eur ((duomenys neskelbtini)pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Ieškovė taip pat gauna „vaiko pinigus“, kurie nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 152,90 Eur.

21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centras išrašas). Patikrinus duomenis, gautus iš valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, matyti, kad atsakovas nedirba, tačiau nuo 2024 m. sausio 14 d. iki 2024 m. spalio 13 d. numatyta mokėti jam išmoka – 421,38 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pajamos ieškovei nėra žinomos. Kaip nurodė ieškovė, atsakovo vardu registruoto turto nėra. Ieškovės žiniomis, atsakovas nedirba arba dirba neoficialiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų praradęs darbingumą dėl sveikatos problemų (CPK 178, 185 straipsniai).

22. 2024 m. balandžio 5 d. VVTĮT darbuotojos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant teismo įpareigojimą 2024 m. rugpjūčio 6 d. su atsakovu buvo bendrauta telefonu. Atsakovas nurodė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Teigė, kad su ieškiniu nesusipažino ir apie jį net nežino, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2024 m. balandžio 11 d. atsiėmė procesinius dokumentus raštinėje. Atsakovas nurodė prieštaraujantis ieškovės prašomam priteisti 278 Eur išlaikymo dydžiui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, nes neturi darbo ir lėšų pragyvenimui, teigė, kad yra registruotas darbo biržoje ir nuolat ieško darbo, tačiau jį surasti sunkiai sekasi. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie darbo paieškas bei apskritai jokių duomenų, kokia šiuo metu yra jo turtinė padėtis, iš kokių lėšų jis pragyvena (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė, kaip paaiškino jos atstovė teismo posėdyje, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, prašomą priteisti minimalios mėnesinės algos dydį sumažino gaunamų vaiko išmokų suma.

23. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad nors, bylos duomenimis, atsakovas nedirba, neturi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje duomenų apie netektą darbingumą nėra), atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos, taip atsižvelgiant į tai, jog atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė ir ieškinio reikalavimų neginčijo, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 278 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

24. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

25. CK 3.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 036,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d., paskaičiuotą tokiu būdu: (MMA – „vaiko pinigai“) : 2 x 12 mėn., t. y. ((633,00 Eur – 136,22 Eur) : 2 x 10 mėn.) + ((709,00 Eur – 152,90 Eur) : 2 x 2 mėn.).

27. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio įsiskolinimo priteisimo nereiškė ir ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į vaiko poreikius įsiskolinimo susidarymo metu (t. y. vaiko amžių, sveikatos būklę, kitus vaiko poreikius) taip pat tuo metu vyravusias prekių ir paslaugų rinkos kainas, įvertinus aplinkybę, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą kuris tuo metu buvo mažesnis nei pusė MMA (t. y. atskaičiavo vaiko pinigus), taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl įsiskolinimo fakto ar jo dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 3 036 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

31. Ieškovė patyrė 1 200 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Taip pat patyrė 109,00 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

32. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, skaičių ir trukmę bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisine pagalba, pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

33. Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio apmokėjimu, taip pat pagrįstos (CPK 79 straipsnis).

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 1 309 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Valstybei iš atsakovo priteistina 143,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (278 Eur x 12 mėn. + 3 036 Eur = 6 372 Eur; 6 372 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Teismas byloje patyrė 39,65 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

37. Sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi, nustoja galioti (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 278,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną, ieškovę R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 036,00 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 309,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 143,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) bei 39,65 Eur (trisdešimt devyni Eur, 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi, nustoja galioti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.