Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos, Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. balandžio 6 d. buvo gautas nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio prašymas nuteistajam A. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos – sušvelninti ir skirti BK numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę; atsižvelgiant į tai, kad A. B. jau atliko 22 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti ir konstatuoti, kad jis atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir iš laisvės atėmimo įstaigos paleisti į laisvę. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo atmestas.

Skundu Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis prašo nuteistajam A. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos – sušvelninti ir skirti BK numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę; atsižvelgiant į tai, kad A. B. jau atliko virš 22 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti ir konstatuoti, kad jis atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir iš laisvės atėmimo įstaigos paleisti į laisvę; prašymui nagrinėti rengti teismo posėdį ir į teismo posėdį kviesti nuteistojo A. B. gynėją advokatą Kęstutį Betingį. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvil­giu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d., BK 3 str. reikalavimais, prieštarauja galiojančiai šalies ir EŽTT teismų praktikai, neišnagrinėjus ir net nepradėjus nagrinėti motyvuotame prašyme pateiktų faktinių duomenų bei argumentų, padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl turėtų būti panaikinta.

Pareiškėjai akcentuoja, kad šios veikos nusikalstamumą panaikinančios, bausmę švelninančios arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančios baudžiamojo įstatymo normos nebuvo nagrinėjamos bei vertinamos Kauno apygardos teisme 2004 m. gegužės 26 d. bei Lietuvos apeliaciniame teisme 2004 m. liepos 8 d., kur teismų nutartimis iš dalies buvo patenkintas A. B. prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas pagal atitinkamas tuo metu įsigaliojusias 2000 m. BK normas ir paskirti švelnesnes bausmes. Pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties turinį (T. 12 b.l. 52-53), apygardos teismas duomenis analizavo ir vertino ne pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. 8 p. ir 12 p. nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o pagal kitas - tiktai tariamai pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. viename - 8 p. numatytas nusikalstamas veikas, o tai yra visiškai skirtingos ir esminės aplinkybės, nes A. B. buvo nuteistas ir pripažintas kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. 8 p. ir 12 p.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų A. B. atžvilgiu priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, nutartyse bei aukštesniųjų teismų nutartyse yra užfiksuoti ir konstatuoti faktiniai duomenys, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimus, apie įvykių aplinkybes savarankiškai detaliai papasakojo parodymų patikrinimo metu ir parodė vietoje, kaip buvo įvykdyti nusikaltimai, o taip pat gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, ir šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismai šių svarbių aplinkybių, gailėjimosi padarius nusikaltimus nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis ir į jas neatsižvelgė priimdami apkaltinamąjį nuosprendį bei skirdami A. B. pačią griežčiausią bausmę. Naujasis, dabartiniu metu galiojantis BK 59 str. (atsakomybę lengvinančios aplinkybės) 1 dalies 2 punktas turi būti vertinamas kaip nuteistojo A. B. bausmę švelninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant, jog A. B. 1995 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėjai V. V. (pirmininkaujantis), V. A. ir A. P., o teisėjas A. P. vėl buvo paskirtas nagrinėti nurodytą baudžiamąją bylą ir pareiškėjų 2016-04-05 prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nuteistojo A. B. atžvilgiu taikymo, be to, šis teisėjas paskirtas pirmininkaujančiu teisėjų kolegijai, pareiškėjai 2016-04-18 pateikė motyvuotą pareiškimą, kad Kauno apygardos teismo teisėjas A. P. nusišalintų nuo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato pateikto prašymo nuteistojo A. B. atžvilgiu taikymo nagrinėjimo teisme, o to nepadarius - nušalinti Kauno apygardos teismo teisėją A. P. nuo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato 2016-04-05 pateikto prašymo nagrinėjimo teisme. Teisėjas A. P. nuo prašymo nagrinėjimo nenusišalino, o Kauno apygardos teismo teisėjai D. J. ir Viktoras Preikšas 2016-04-22 teismo nutartimi netenkino pareiškimo ir pareikštą nušalinimą teisėjui A. P. atmetė. Pareiškėjai mano, kad teisėjas A. P. nenusišalino nuo prašymo nagrinėjimo, o teisėjai D. J. ir Viktoras Preikšas nušalinimą teisėjui A. P. atmetė nepagrįstai, todėl 2016-04-05 pareiškėjų prašymą išnagrinėjo ir, priimdamas neigiamą sprendimą, jo netenkino šališkas teismas. Todėl Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nutartis turėtų būtų panaikinta ir dėl nurodytos priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ str. 4 d.).

Šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstamų veikų, už kurias A. B. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi, perkvalifikavimo pagal naujojo BK nuostatas klausimas buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi (t. 12, 52-53), kuria buvo iš dalies patenkintas nuteistojo A. B. prašymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, bausmės švelninimo. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi buvo palikta galioti. Aukštesnysis teismas šioje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis A. B. buvo paskirta maksimali bausmė, o už pasikėsinimą padaryti tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis – beveik maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Po mirties bausmės panaikinimo toliau keičiantis BK normoms, viršutinė terminuotos laisvės atėmimo bausmės, numatytos už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, riba padidėjo nuo 15 iki 20 metų. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 38 Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvil­giu ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, A. B. buvo paskirta maksimali ir artima maksimaliai bausmės, aukštesnysis teismas konstatavo, kad naujasis įstatymas, t. y. 2000 m. Lietuvos Respublikos BK, kaltininkui yra griežtesnis, taigi jis neturi grįžtamosios galios. Todėl teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo sprendimas A. B. veikas iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p., 16 str. ir 105 str. 8 ir 12 p. neperkvalifikuoti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK yra teisingas. Nesant pagrindo perkvalifikuoti veikas, neperžiūrėtos ir paskirtos bausmės (t. 12, b. l. 70-73). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. B. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, konstatuojant, kad perkvalifikavus 1961 m. BK 105 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pagal 2000 m. baudžiamojo kodekso normas, būtų apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Teismas padarė išvadą, kad minėtos A. B. veikos pagrįstai kvalifikuotos ir bausmės paskirtos pagal įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu (t. 12, b. l. 96-98). Taigi apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. B. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 m. BK nuostatas klausimas jau buvo išspręstas visų instancijų teismų, šie sprendimai yra įsiteisėję ir jų kvestionuoti nėra procesinio pagrindo.

Pareiškėjai skunde pagrįstai nurodo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiesiems įstatymais nėra taikomas lygtinis paleidimas (BVK 158 str. 1 d. 2 p.). Vienintelės šiuo metu galiojančių įstatymų paliktos galimybės nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos – BK 78 str. numatytas atleidimas nuo bausmės Seimo priimtu amnestijos aktu ir BK 79 str. numatytas atleidimas nuo dalies bausmės Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą. Pagal BK 51 str. 2 d., sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teismas neturi procesinių galimybių A. B. atžvilgiu taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų 2016 m. balandžio 5 d. prašymą išnagrinėjo ir, priimdamas neigiamą sprendimą, jo netenkino šališkas teismas, nes A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėjas A. P., kuris vėl buvo paskirtas nagrinėti nurodytą baudžiamąją bylą ir pareiškėjų 2016 m. balandžio 5 d. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nuteistojo A. B. atžvilgiu taikymo, be to, šis teisėjas paskirtas pirmininkaujančiu teisėjų kolegijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu (kasacinė nutartis Nr.2K-416/2007). Šališku visada pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų teisme tyrimo pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (kasacinė nutartis Nr.2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę, nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą, teismo šališkumo priimant šią nutartį, nenustatė. BPK 58 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis. Nors teisėjas A. P. buvo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijoje, priėmusioje 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį, tai nedraudžia jam spręsti klausimų, kylančių vykdymo procese ir nesudaro pagrindo abejoti jo nešališkumu.

Pareiškėjai skunde prašė prašymui nagrinėti rengti teismo posėdį ir į teismo posėdį kviesti nuteistojo A. B. gynėją advokatą Kęstutį Betingį. BPK 362¹ str. 5 d. numatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti. BPK 362¹ str. 6 d. numatyta, kad nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundą išnagrinėjusio teismo nutartis yra neskundžiama. BPK 364 str. 6 d. numatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju skundas paduotas ne nuteistojo A. B. padėtį bloginančiais pagrindais, bylos medžiaga ir pateiktas skundas yra pakankamai išsamūs, todėl aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.