Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, K. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno iki 2024 m. gruodžio 7 d., 13.17 val., kol vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką maršrutiniu autobusu Yutong, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte (toliau – ir PKP), esančiame Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., jį panaudojo – dokumentų patikrinimo metu pateikė Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevartoja, priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, psichikos sutrikimų neturi. Rimtų galvos traumų neturėjęs, parodymus duoti sutinka. Lietuvoje jis dirba nuo maždaug 2016 metų, dirba vairuotoju įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą Lietuvoje turi, šiuo metu adreso neatsimena, tai butas, kurį jis su įmonės direktoriumi nuomojasi, tačiau jame lankosi labai retai, kartą į pusę metų. Į Lietuvą atvyksta, kai laikas išvažiuoti į darbo kadenciją, kadencijos trukmė 6-8 savaitės, kadencijos metu vairuoja sunkvežimį po Europos Sąjungos šalis. Lietuvoje draugų, kurie būtų Lietuvos piliečiai neturi, Lietuvoje jo draugai irgi vairuotojai, kurie atvyksta kadencijoms, giminaičių Lietuvoje neturi. Su Lietuva jį sieja tik darbo santykiai. Apie vakar dienos įvykį gali parodyti, kad jis 2024 m. gruodžio 7 d. apie 12 val. įsėdo į maršrutinį autobusą, Vilniaus autobusų stotyje, kuris turėjo vykti į (duomenys neskelbtini). Autobuse taip pat vyko kiti jam nepažįstami asmenys. Jiems važiuojant per Lietuvos ir Baltarusijos pasienį, dokumentų patikrinimui Lietuvos pusėje buvo sustabdytas autobusas, kuriuo jis važiavo. Pasienio pareigūnai jo paprašė pateikti pasą ir leidimą gyventi Lietuvoje, jis šiuos dokumentus jiems pateikė, tada jie jo paklausė, kuom jis dirba, jis nurodė, kad vairuotoju, ir jie jo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jiems davė su savimi turėtą vairuotojo pažymėjimą. Jo pateiktas dokumentas jiems sukėlė įtarimą, todėl jie jį nusivedė į tarnybines patalpas. Ten pareigūnai liepė jam rašyti pasiaiškinimą, po ko, jis buvo pristatytas į Vilniaus pasienio rinktinę. Apie suklastotą dokumentą jis gali parodyti, kad šį dokumentą prieš maždaug du metus, tikslaus laiko neatsimena, užsisakė per jo pažįstamą A. K. Baltarusijoje, jis surado, kas jam pagamins šį dokumentą greičiau, kadangi jis savo dokumentą prarado Prancūzijoje, jį tikriausiai iš jo pavogė. Už šį dokumentą jis sumokėjo 350 Eur, šiuos pinigus perduodamas A. K. grynais pinigais. Po maždaug dviejų savaičių po užsakymo, A. K. jam atsiuntė šį dokumentą autobuso siunta iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Į A. K. jis kreipėsi skambindamas iš savo mobilaus ryšio telefono, skambučių garso įrašų išsisaugojęs neturi. Į ką kreipėsi A. K., jis nežino, jam atrodo į GAI (valstybinę automobilių inspekciją), tiksliai pasakyti negali. Jis pats nesikreipė dėl naujo dokumento pagaminimo į oficialias įstaigas. Pas juos teises išduoda GAI (valstybinė automobilių inspekcija), į juos asmeniškai nesikreipė. Jis supranta, kad šis dokumentas yra klastotas, kadangi jis nesikreipė į oficialią įstaigą, kad gauti šį dokumentą, o kreipėsi į draugą, kad jam greičiau pagamintų šį dokumentą. Dėl šio poelgio labai gailisi (el. b. t. 1, b. l. 98–103).

Kaltinamojo K. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos specialisto Luko Duchnevičius tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 7 d., 13.17 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, išvykstant iš Lietuvos Respublikos patikrinta (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vyko Vilnius – Minskas maršrutiniu autobusu Yutong, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivis. Užsienietis paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje dirba krovininio automobilio vairuotoju ir paprašius papildomo dokumento, pateikė jo vardu išduotą Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. lapkričio 8 d., kuris sukėlė įtarimų. Užsienietis palydėtas į PKP esančias administracines patalpas, 2-os linijos patikrinimui. Tikrinant pateiktą Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama, kad pateiktas dokumentas galimai yra visiška klastotė. Dokumento apsauginis tinklelis, mikrotekstas, rekvizitai, bei jų užpildymas atspausdinti rašaliniu spausdintuvu, nuotrauka ir fono apsauga (BLR vėliava) – termosublimaciniu būdu, Ultravioletinių spindulių (toliau – ir UV) apsauga neatitinka nustatyto pavyzdžio, dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato. Minėtas pilietis žodžiu paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą pasigamino skubos tvarka, už tai sumokėjo 350 Eur, skelbimą rado internete. Vairuotojo pažymėjimas buvo reikalingas tam, kad galėtų įsidarbinti Lietuvos Respublikos įmonėje ir dirbti krovinio automobilio vairuotoju. Užsienietis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2025 m. birželio 20 d. 16 val. galimai klastotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išimtas ir kartu su užsieniečių perduotas į Vilniaus pasienio rinktinę, dėl tolimesnių procesinių veiksmų ir perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams (el. b. t. 1, b. l. 12–22).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS- V- 3491346-24 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pateiktas tirti Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas ne poligrafiniu būdu, ne pagal Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Dokumentas pagamintas iš baltos plastikinės kortelės, termografiniu spausdintuvu, išspausdinant asmens atvaizdą, apsauginį tinklelį, rekvizitus ir rekvizitų užpildymus. Imituotos UV-365 nm spinduliuose švytinčios blanko apsaugos priemonės. Dokumentas iš abiejų pusių padengtas skaidriomis plastikinėmis plėvelėmis su imituotais optiškai kintančiais ornamentais (el. b. t. 1, b. l. 153–158).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėti 2024 m. gruodžio 7 d. K. S. asmens kratos metu paimti objektai – mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“, planšetinis kompiuteris „Samsung“ ir nešiojamas kompiuteris „Lenovo Y520-15IKBM“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (el. b. t. 2, b. l. 29–31).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamoje byloje K. S. inkriminuojami žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo, gabenimo ir panaudojimo alternatyvieji požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad K. S. kaltė pagal šį jam pareikštą kaltinimą byloje yra įrodyta, t. y. byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad K. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, laikė ir gabeno žinomai suklastotą dokumentą – Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, ir jį panaudojo, pateikdamas pasienio užkardos pareigūnui.

Be paties K. S. parodymų, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, patvirtina pasienio užkardos specialisto L. Duchnevičius tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kur nurodoma, kad patikrinus K. S. pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatyta, jog jis galimai yra visiška klastotė, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, gabeno ir panaudojo. Taigi K. S. neteisėti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

K. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 48–50).

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. S. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau Lietuvoje neteistas (el. b. t. 1, b. l. 59–60), administracine tvarka nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 61–62), dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (el. b. t. 1, b. l. 110–124). Byloje nėra duomenų apie K. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. S. už BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 69 (šešiasdešimt devynių) parų areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

K. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Byloje nustačius, kad kaltinamasis sąmoningai žinodamas, kad daro nusikalstamą veiką, įsigijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir juo disponavo, tą darė, pasak paties kaltinamojo, todėl, kad jis savo vairuotojo pažymėjimą prarado Prancūzijoje, siekdamas įsidarbinti Lietuvoje vairuotoju, nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

Į K. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 7 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (el. b. t. 1, b. l. 41–45).

2024 m. gruodžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 7 d., t. y. nuo kaltinamojo laikino sulaikymo dienos (el. b. t. 2, b. l. 9–11). Nagrinėjamoje byloje K. S. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, su Lietuvos Respublika nesaistomas tampriais socialiniais ir (ar) šeimyniniais ryšiais, yra užsienio valstybės pilietis, taigi būdamas laisvėje gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir vengti bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis), tad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina kaltinamajam atlikus šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, kaip metodinės priemonės naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į K. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 7 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti K. S. atlikus jam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, kaip metodinės priemonės naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.