Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

išnagrinėjusi S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gimusios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2014 m. birželio 14 d., 20.43 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama A. Š. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu A. M. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, eismo įvykio metu apgadindama abu automobilius ir J. R. tvorą,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

S. S. tiriant įvykio aplinkybes ir teisme paaiškino, kad važiuodama dešine kelio puse tik įvažiavusi į kalniuką pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio jau nebegalėjo išvengti. Ji bandė stabdyti ir suko vairą į dešinę pusę, tačiau jos automobilis priekine dalimi vis tiek kliudė priešpriešiais važiavusio automobilio galinę dalį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keliu važiavo per plačiai. Prieš važiuodama ji išgėrė du butelius alaus. Dėl pažeidimo labai gailisi, tačiau mano, kad dėl eismo įvykio kalta yra ir nukentėjusioji, nes vairuodama savo automobilį važiavo kelio viduriu. Ji nors ir buvo išgėrusi, tačiau ne tiek, kad nesusivoktų situacijoje. Po smūgio ją bloškė ir ji dar tvorą apgadino. Dėl tvoros žalą atlygins, o dėl automobilio – tai draudimo pareiga. Prašo teismo atsižvelgti į jos sunkias gyvenimo sąlygas: jauna vaikutį pasigimdė, ilgai neturėjo darbo, šiuo metu dirba, atlyginimas nėra didelis, tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, ir prašo griežtai nebausti bei skirti mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: nukentėjusiosios J. R. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad ji būdama kieme pamatė, kaip dideliu greičiu važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jos tvorą, prieš tai sukėlęs avariją. Žala jai iki šiol neatlyginta. Kelias, kuriuo važiavo S. S., yra labai siauras; nukentėjusiosios A. M. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad jai važiuojant automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešine kelio puse, kylant į kalną ji pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kurio bandydama išvengti suko į dešinę, tačiau automobilis vis tiek kliudė jos automobilio galinę dalį. Kelias yra siauras – 3 m., kelkraštis apie 50 cm. Nors ji pati važiavo pačiu dešiniausiu kraštu, visgi susidūrimo nepavyko išvengti, nes S. S. greitis buvo apie 80 km/h. Ji pati važiavo 30 km/h greičiu. Nuo susidūrimo S. S. automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą; liudytojo M. M. paaiškinimu teisme, kad važiavo sesers vairuojamu automobiliu, sėdėjo priekyje, o gale sėdėjo jos sūnus ir motina. Kelias, kuriuo važiavo yra siauras, kai kur yra, kai kur nėra vietos kitam automobiliui prasilenkti. Jie važiavo į kalną, ten yra šlaitas, todėl nesimatė, kas atvažiuoja, taip pat ir atvažiuojančiam nesimatė kas važiuoja priešais. Važiavo 20-30 km/h greičiu. Beveik ant kalno pamatė kaip S. S. mašina ,, (duomenys neskelbtini)“ atvažiuodama net pašoko. Jiems nebuvo kur pabėgti, S. S. pradėjo stabdyti ir čiuožti į jų mašiną, sesei jis liepė stabdyti ir pajuto smūgį į kairės mašinos pusės vidurį. Jie važiavo savo judėjimo kryptimi dešine puse. Kelio juostų nėra ir nėra galimybės prasilenkti 2 mašinoms. Greitis - apie 20 km, nes ten gyvenamoji zona, taip numato kelių eismo taisyklės. S. S. greitis buvo apie 70-80 km.

Nors liudytojas R. A. teisme paaiškino, kad važiavo S. S. vairuojamu automobiliu, važiuodami į kalną pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kuris važiavo kelio viduriu, jie pasislinko į šlaitą, bet automobiliai vis vien susidūrė, teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų kitų įrodymų visumai: nukentėjusiųjų parodymams, rašytinei bylos medžiagai.

Pažeidimas taip įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu; tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kurie patvirtina, kad S. S. nesilaikė KET 14, 9, 125 p. reikalavimų, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio dangą, kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, nesugebėjo saugiai apvažiuoti automobilio, dėl ko susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, nuvažiavo nuo kelio ir abu automobilius bei tvorą apgadino. Nustatyta, kad S. S. vairavo automobilį būdama neblaivi. Jai nustatytas 0,71 promilės neblaivumas.

Nors S. S. posėdžio metu tvirtino, kad ji važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, tačiau susidūrimo mechanizmas, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę kėbulo dalį, patvirtina, kad būtent automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stengėsi išvengti susidūrimo. S. S. pripažino, kad vairavo neblaivi, todėl darytina išvada, kad būtent ši aplinkybė sutrukdė jai įvertinti kelio, kuriuo važiavo ypatumus, o būtent, kad jis yra labai siauras, ir pasirinkti saugų greitį tokioje situacijoje, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Juo labiau, kad S. S. pati pripažino, kad kai pastebėjo kitą automobilį, jau buvo per vėlu stabdyti, kas patvirtina, kad pastaroji važiavo per greitai, neįvertinusi visų kelio aplinkybių – siaurumo ir įkalnės.

S. S. prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl jo gailisi ir tai lengvina jos atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, bei pavojingumą visuomenei, kad vairavo būdama neblaivi, į S. S. asmenybę, turtinę padėtį (augina vaiką, dirba, tačiau pajamos per mėnesį nėra labai didelės), administracine tvarka nebausta, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikui.

S. S. prašė jai skirti mažesnę piniginę nuobaudą.

ATPK 30¹ str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. S. S. prašyme nurodo, kad įvykis įvyko dėl jos sunkių gyvenimo sąlygų ir kitų aplinkybių (ankstyvos motinystės, skyrybų, tėvo alkoholizmo). Teismo vertinimu, S. S. apie galinčias kilti jai ir jos šeimos nariams neigiamas pasekmes padarius administracinį teisės pažeidimą, žinojo, tačiau šios aplinkybės jos nuo pažeidimo darymo nesustabdė, juolab, kad pažeidimas padarytas jai esant neblaiviai. Be to jos nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, ypatingomis, kurių pagrindu galima būtų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. S. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų (1158 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti A. M. ir J. R., kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjos neteisėtų veiksmų jų patirti turtiniai nuostoliai nebus savanoriškai atlyginti ar pašalinti,- jos turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.