Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo S. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., nubausta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. pagal ATPK 127 str. 3 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2014 m. birželio 14 d., 20.43 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vairuodama A. Š. vardu registruotą automobilį „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu A. M. vairuojamu automobiliu „Chrysler“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, eismo įvykio metu apgadindama abu automobilius ir J. R. tvorą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

S. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. ATPK 127 str. 3 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarime pripažinta, kad S. S. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 125 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 133 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 3 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Tiek paaiškinime policijai, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. M. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2014 m. birželio 14 d., maždaug 20.30 val., ji automobiliu „Chrysler“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo Kaštonų gatve link Rastinėnų. Važiuojamosios dalies plotas buvo apie 3 m, kelkraštis apie 50 cm, juostos nepažymėtos, gatvė siaura, vingiuota ir kalvota. Nukentėjusioji važiavo dešine kelio puse, važiavimo greitis apie 30 km/h. Kelio ženklų ir kelio ženklinimo linijų šioje kelio atkarpoje nėra. Važiuojant Kaštonų gatve, kylant į kalną nukentėjusioji pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Nukentėjusioji stengdamasi išvengti susidūrimo vairą suko į dešinę pusę, stengiantis išvažiuoti kuo toliau į kelkraštį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes atvažiuojančio automobilio „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) greitis buvo per didelis ir vairuotojas jo nesuvaldė, atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio kairiąją pusę (b. l. 12, 30). A. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiosios brolis M. M., kuris įvykio metu važiavo kartu su nukentėjusiąja. Liudytojas paaiškino, kad jis važiavo sesers vairuojamu automobiliu, sėdėjo priekyje, o gale sėdėjo sesers sūnus ir jų motina. Kelias, kuriuo važiavo, yra siauras, kai kur yra, kai kur nėra vietos kitam automobiliui prasilenkti. Jie važiavo į kalną, ten yra šlaitas, todėl nesimatė, kas atvažiuoja, taip pat ir atvažiuojančiam nesimatė, kas važiuoja priešais. Jie važiavo 20-30 km/h greičiu. Beveik ant kalno liudytojas pamatė, kaip S. S. mašina ,,Audi“ atvažiuodama net pašoko. Jiems nebuvo kur pabėgti, S. S. pradėjo stabdyti ir čiuožti į jų mašiną, sesei jis liepė stabdyti ir pajuto smūgį į kairės mašinos pusės vidurį. Jie važiavo savo judėjimo kryptimi dešine puse. Kelio juostų ir kelio ženklų tame ruože nėra ir nėra galimybės prasilenkti 2 mašinoms. Liudytojas taip pat paaiškino, kad S. S. greitis buvo apie 70-80 km, ji nepasirinko saugaus greičio, važiavo kelio viduriu (b. l. 37). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. S. pripažino, jog Kaštonų g., kur įvyko eismo įvykis, ji pažįsta nuo vaikystės, žino, kad ten yra kalnas, iš kurio niekada nesimato, ar atvažiuoja automobilis, t. y. apeliantė žinojo kelio, kuriuo važiavo ypatumus, tačiau nepasirinko esamai situacijai saugaus greičio. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. S. ne viršijo KET numatytą leistiną greitį, o tai, jog ji nepasirinko saugaus greičio. Pažymėtina, kad apeliantė skunde pati pripažįsta, kad saugus greitis įvykio vietoje jos nebuvo pasirinktas. S. S., būdama transporto priemonės vairuotoja, privalėjo elgtis apdairiai, įsitikinti, jog jos pasirinktas greitis yra saugus atsižvelgiant į vietovės reljefą, kelio dangą ir jo ypatumus, tačiau turėdama tokią galimybę, ja nepasinaudojo, taip pat nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko 2014 m. birželio 14 d. ir įvyko eismo įvykis. Jeigu S. S. nebūtų pažeidusi KET reikalavimų (o tokias technines galimybes ji turėjo), nebūtų kilęs eismo įvykis. Šie KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad S. S. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra visiškai įrodytas.

Apeliantė skunde taip pat pažymi, jog KET 139 punkte yra aiškiai numatyta, kad nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas, todėl nukentėjusioji turėjo duoti kelią apeliantei. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji A. M., liudytojas M. M., administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. patvirtino, kad kelio ženklų ir kelio ženklinimo linijų kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra, todėl KET 139 p. reikalavimai šiuo atveju netaikomi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų pažeidusi KET reikalavimus ir dėl to būtų kilęs eismo įvykęs.

Dėl nuobaudos švelninimo.

ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliantei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta minimali administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantės nurodyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, yra jauna mama, neturinti gerai apmokamo darbo, kuriai yra būtinos lėšos vaikui išlaikyti bei rūpintis juo (vairavimo teisės atėmimas sąlygotų pareigos tinkamai rūpintis vaiku aplinkybes - esant reikalui negalėtų pasiekti ligoninės ir pan.), reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apeliantė taip pat pažymi, kad nukentėjusioji J. R. pretenzijų dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, neturi - tvora yra atstatyta, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

S. S. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, t. y. būdama neblaivi vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai. Pažeidėja privalėjo suprasti, kad toks jos elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjos nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad S. S. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.