Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-83-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. T. 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (Nr. 52-ANR_N-83-2022) pagal ANK 493 straipsnio ,,Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad 2021-06-24 neprisistatęs asmuo paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad nurodytu adresu yra vartojamas alkoholis, neprižiūrimi vaikai.

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog toks pranešimas buvo padarytas iš telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus minėti IMEI kontrolę nustatyta, kad telefone naudojama SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyta, kad šiuo telefono numeriu nuo 2012-11-23 naudojasi R. B..

R. B. buvo apklausta 2022-08-05 ir ji paaiškino, kad mobiliojo ryšio priemonės – telefono SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Nurodė, kad šia kortele dažniausiai naudojasi ji pati, kartais duoda ir savo dukrai J. B.. Ji taip pat parodė, kad naudojasi dar ir kitu turimu telefonu, tai būna, kad nurodytu telefono numeriu ji kartais ir nesinaudoja. Ji patvirtino, kad pati tikrai neskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kas skambino į Bendrąjį pagalbos centrą nežino.

N. B. 2022-08-13 paaiškinime nurodė, kad 2021-06-24 23:41 val. į Bendrąjį pagalbos centrą jis neskambino, paaiškinti nieko neturi.

A. B. buvo apklaustas 2021-09-17 ir nurodė, jog 2021-06-24 jis buvo išvykęs į Molėtų rajoną ir namuose tą dieną nebuvo. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jo žmona ir dukra. Kas skambino iš šio telefono į Bendrąjį pagalbos centrą, nežino, jam apie tai niekas nieko nesakė.

2022-03-15 N. B. nurodė, kad jis pats neskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nusižengimo nepadarė, bet jis nenorėjo išduoti savo brolio T. B., nes jis buvo šalia, kai brolis pranešė, kad neblaivūs tėvai neprižiūri savo vaikų. Nurodė, kad brolis atliko pilietinę pareigą.

T. B. 2022-08-05 paaiškino, kad 2021-06-24 jam būnant Vilniaus rajone ir švenčiant Jonines į mesenger susirašinėjimo platformą parašė žinutę asmuo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis yra L. kaimynas. L. pavardę sužinojo vėliau – L. J.. Nurodytas asmuo parašė, kad pas L. yra girtaujama, neprižiūrimi mažamečiai vaikai, garsiai grojo muzika. T. B. jam parašė, kad pats skambintų 112 ir praneštų, tačiau žmogus nurodė, kad jis bijo L. susidorojimo ir prašė, kad jis praneštų 112. T. B. nurodė, kad gautą žinutę jis parodė savo broliui N., kuris buvo toje pačioje kompanijoje ir šis jam liepė nesikišti, bet jis vis tik priėmė sprendimą pranešti bendrajam pagalbos centrui. Pranešdamas apie įvykį, mano pasielgęs pilietiškai, nes pats turi mažamečių vaikų. Susirašinėjimo su L. kaimynu neišsaugojo.

Pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad 2021-06-24 23:41 val. Bendrajame pagalbos centre gautas neprisistačiusio asmens pranešimas, nuo pietų tėvai su kompanija girtauja ir neprižiūri savo dviejų vaikų. Namuose didelis triukšmas, tėvo vardas L..

Gavus šią informaciją 2021-06-25 00:14 val. buvo nusiųsta policijos komanda nurodytu adresu ir patikrinus aplinkybes, pabendravus su mama S. J., tėvu L. J. nustatė, kad namų aplinka tvarkinga, pašalinių asmenų nebuvo, išgertuvės nevyko. Šeima atvykus pareigūnams miegojo. L. J. buvo neblaivus, bet elgėsi adekvačiai.

Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Pažymima, kad šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, o melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba.

Išanalizavus visą pateiktą medžiagą dėl skundo matyti, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, visus įrodymus įvertino jų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami melagingai, žinant, jog pagalba nereikalinga, o nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių T. B. tyčią pareiškėjo atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iškvietė policijos ar kitas specialiąsias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Kaip minėta, esminis veikos, numatytos ANK 493 str. 2 d., padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga, be to, ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, taip pat byloje esančius N. B. ir T. B. paaiškinimus, jog T. B. patikėjo jam paskambinusiu asmeniu ir pats priėmė sprendimą, kaip nurodė veikė ,,pilietiškai“, pranešti policijai apie neprižiūrimus vaikus, nes pats turi mažamečių vaikų, t. y. viską darė dėl vaikų saugumo. Taigi, darytina išvada, kad T. B. veiksmuose nebuvo subjektyviosios nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju, esant aptartoms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad T. B., bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. 2021 m. birželio 24 d., 23:41 val., skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas pagalbą, žinojo, jog praneša melagingą informaciją. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad T. B., kviesdamas pagalbą, galėjo netinkamai ir klaidingai įvertinti susiklosčiusią situaciją ar per jautriai reaguoti į gautą pažįstamo asmens pranešimą apie išgertuves ir neprižiūrimus vaikus. T. B. neturėjo galimybės pats įsitikinti šiomis aplinkybėmis, nes, kaip nurodė paaiškinime, tuo metu buvo Vilniaus rajone. Asmens baudimas už nurodytas galimai egzistuojančias aplinkybes sukeltų prielaidas bausti asmenis kaskart nepasitvirtinus jų nurodytai informacijai arba nustačius, kad pagalba nebuvo reikalinga, ir įpareigotų asmenis kreiptis pagalbos tik nesant jokių abejonių dėl pagalbos būtinumo, kas neabejotinai apsunkintų galimai reikiamos pagalbos suteikimą laiku ar nepavėluotą galimai neteisėtų veiksmų užkardymą, tuo tarpu draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-885/2020).

Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nors skundą pateikęs asmuo nurodo, kad iš garso įrašo jam nekyla abejonių, jog skambino N. B., tačiau tai nėra objektyvus įrodymas. Tik atlikus balso ekspertizę, būtų galima tvirtinti kuris asmuo tiksliai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Nesant objektyvaus įrodymo, tai yra tik spėlionės, o jokie kaltinimai negali būti grindžiami spėjimais ir abejonėmis. 2022 m. rugpjūčio 12 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo susietas su konkrečiu asmeniu. Tačiau motyvuojamojoje dalyje, kurioje analizuojama ANK 493 straipsnio 2 dalies sudėtis, kalbama apie T. B., apie jo suteiktą informaciją bendrajam pagalbos centrui. Nors administracinio nusižengimo teisena dėl vaikų nepriežiūros buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, tačiau kitos nustatytos aplinkybės, jog L. J. akivaizdžiai buvo neblaivus, jo parodymai, kad ,,sodybos kieme, name, terasoje buvo valgoma, vartojami alkoholiniai gėrimai – vynas“, ,,dienos metu ir vakare su svečiais buvo vaišinamasi tiek namo viduje, tiek lauke“, tai šios aplinkybės rodo, kad iš dalies pasitvirtino aplinkybės, kurias nenustatytas asmuo pasakė telefonu T. B.. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių subjektyviųjų požymių buvimą, kas leistų daryti neabejotiną išvadą dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, žinant, jog tokia pagalba nereikalinga, ir dėl T. B. kaltės padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių T. B. tyčią pareiškėjo atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra ir būtinojo subjektyviosios pusės požymio, todėl atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Išnagrinėjus L. J. pateikto skundo argumentus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo E. T. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21138416496 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.