- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-177-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- V. G. G.
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8093-910/2013 pagal ieškovo V. G. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. G. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo S. G. 64072 Lt nuomos mokesčio skolos, 1609,58 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 65681,58 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-01 sudaryta Patalpų nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomotos 315,43 kv. m ploto negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Faktiškai atsakovui buvo išnuomotos 232 kv. m ploto patalpos. Atsakovas įsipareigojo mokėti 12 Lt už kv. m nuomos mokestį arba po 2784 Lt kas mėnesį, išskyrus pirmuosius du mėnesius, už kuriuos atsakovas įsipareigojo mokėti po 1160 Lt. Pagal 2010 m. spalio mėn. sudarytą sutarties priedą, ieškovas nuo 2010-11-15 išnuomojo atsakovui papildomus 500 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Už papildomai išsinuomotas patalpas atsakovas įsipareigojo mokėti 2 Lt už kv. m nuomos mokestį arba po 1000 Lt kas mėnesį. Už vėlavimą mokėti nuompinigius buvo nustatyti 0,06 % dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas vėluodavo mokėti nuomos mokestį, jo skola nuolat augo. 2012-10-26 pranešimu atsakovui buvo nurodyta per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti skolą, priešingu atveju, pasibaigus nurodytam 15 dienų terminui, sutartis bus laikoma nutraukta. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepadengė įsiskolinimo, taip pat neatlaisvino patalpų, pasibaigus sutarčiai, todėl ieškovas ir toliau skaičiavo nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi patalpomis. Pagal ieškovo atliktus skaičiavimus iki ieškinio padavimo dienos 2013-01-15 atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio pagal sutartį ir jos priedą suma sudaro 64072 Lt. Be pagrindinės skolos ieškovas taip pat prašo priteisti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, – 1609,58 Lt (LR CK 6.37 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas S. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovo ieškinys pareikštas neįgalioto asmens, todėl neturėtų būti tenkinamas; jeigu teismas nustatytų, kad ieškinys pareikštas tinkamai įgalioto asmens, prašoma priteisti suma turi būti sumažinta iki realios skolos sumos, apskaičiuotos pagal faktiškai išnuomotą patalpų plotą, t. y. iki 53147,44 Lt. Atsakovas teigia, kad ieškinys pareikštas neįgalioto asmens, todėl yra pagrindas palikti jį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas turi teisę reikalauti nuomos mokestį tik už tas patalpas, kurios buvo faktiškai išnuomotos atsakovui. Pagal ieškovo pateiktą patalpų planą atsakovui faktiškai išnuomotų patalpų plotas – 222,77 kv. m, todėl atsakovo sumokėtas nuomos mokestis ir nesumokėto nuomos mokesčio skola turi būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į faktiškai nuomotą patalpų plotą, t. y. vietoje 315,43 kv. m už 222,77 kv. m. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 77000 Lt nuomos mokesčio. S. G. sutinka sumokėti nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal faktiškai nuomotą patalpų plotą iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2012-11-15. Nutraukus sutartį, nei ieškovas, nei jo atstovai neatvyko priimti patalpų, kaip tai numatyta sutarties 5 straipsnio 3 punkte. Atsakovas pažymėjo, jog jis negalėjo palikti be priežiūros patalpų, nes buvo už jas atsakingas, todėl saugojo, tačiau dėl to ieškovas po sutarties nutraukimo neturi pagrindo skaičiuoti nuomos mokesčio už atsakovo saugomas ir ieškovo nepriimamas patalpas. Atsakovo teigimu, faktinis nuomos laikotarpis – nuo 2009-07-01 iki 2012-11-15, t. y. 40 mėnesių ir 15 dienų; nuomos mokestis už 2009 m. liepos ir rugpjūčio mėn. yra 2227,70 Lt (222,77 kv. m x 5 Lt = 1113,85 Lt per mėn.; 1113,85 Lt x 2 mėn. = 2227,70 Lt); nuo 2009-09-01 iki 2012-11-15 nuomos mokestis yra 102919,74 Lt (222,77 kv. m x 12 Lt = 2673,24 Lt per mėn.; 2673,24 Lt x 38,5 mėn. = 102919,74 Lt); nuomos mokestis už visą nuomos laikotarpį – 105147,44 Lt, pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovas yra sumokėjęs 77000 Lt, todėl atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio skola – 28147,44 Lt. Už papildomas patalpas nuomos mokestis taip pat turi būti skaičiuojamas nuo 2010-11-15 iki 2012-11-15, t. y. už 24 mėn. ir 15 dienų; už 2010 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti 500 Lt, už kitus mėnesius – po 1000 Lt, taigi nuomos mokesčio už papildomų patalpų nuomą – 25000 Lt (500 Lt + (24,5 mėn. x 1000 Lt). Pagal atsakovo atliktus skaičiavimus, visa jo skola ieškovui yra 53147,44 Lt. Atsakovas pripažįsta, jog už laiku neįvykdytas pinigines prievoles turi mokėti ieškovui delspinigius ir procesines palūkanas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.193 str. 1 d.).
2013-04-11 parengiamajame teismo posėdyje ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad iš atsakovo prašo priteisti iš viso 65681,58 Lt nuomos mokesčio skolos ir delspinigių, bei pareiškė prašymą atsiimti dalį ieškinio. Atsakovas sutiko, kad ieškovas atsiimtų ieškinio dalį (CPK 139 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-26 sprendimu nusprendė:
- patenkinti ieškovo V. G. G. prašymą atsiimti ieškinio atsakovui S. G. dalį dėl 17838,84 Lt skolos priteisimo ir šią ieškinio dalį dėl 17838,84 Lt skolos priteisimo ir šią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą;
- grąžinti ieškovui V. G. G. 535,19 Lt žyminio mokesčio iš 1689,25 Lt žyminio mokesčio sumos, sumokėtos pagal 2013-01-14 mokėjimo nurodymą Nr. 7760;
- nutraukti civilinės bylos dalį dėl 2013,73 Lt skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo S. G. V. G. G. naudai;
- grąžinti ieškovui V. G. G. 45,31 Lt žyminio mokesčio iš 1689,25 Lt žyminio mokesčio sumos, sumokėtos pagal 2013-01-14 mokėjimo nurodymą Nr. 7760;
- patenkinti ieškinį: priteisti iš atsakovo S. G. V. G. G. naudai 63667,85 Lt skolos ir delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 63667,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6310,04 Lt neteisminio skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų;
- priteisti iš atsakovo S. G. 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą;
- sumažinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo S. G. turtui mastą nuo 113275,54 Lt iki 63667,85 Lt, areštuojant už nurodytą sumą atsakovo nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat turtines teises, neviršijant nurodytos ieškinio sumos; leisti atsakovui areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu V. G. G., taip pat leisti iš areštuotų lėšų disponuoti 900 Lt sumą kas mėnesį. Teismas nurodė, jog vadovaudamasis CPK 139 straipsnio nuostatomis, leidžia ieškovui atsiimti ieškinio dalį dėl 17838,84 Lt. Ieškinio dalis dėl 17838,84 Lt skolos ir delspinigių paliekama nenagrinėta (CPK 139 str. 2 d.). Atsiėmus ieškinio dalį, ieškovui grąžintina atitinkama žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 2 p.). Pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas sumokėjo 816,36 Lt, teikdamas ieškinį, papildomai sumokėjo 1689,28 Lt žyminio mokesčio, iš viso ieškovas sumokėjo 2505,64 Lt žyminio mokesčio. Pagal ieškovo galutinai sutikslinto ieškinio sumą – 65681,58 Lt, mokėtinas 1970,45 Lt žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 535,19 Lt žyminio mokesčio iš 1689,25 Lt žyminio mokesčio sumos, sumokėtos pagal 2013-01-14 mokėjimo nurodymą Nr. 7760 (b. l. 32) (CPK 87 str.1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovo atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio dalies dėl papildomai atsakovo nuomotų 500 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-11-15 iki 2013-01-15, t. y. 2000 Lt nuomos mokesčio ir atitinkamos dalies delspinigių. LR CPK 140 str. 1 d. nustatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Teismas nurodė, kad ieškovo atsisakymas ieškinio dalies priimamas, bylos dalis dėl 2000 Lt ir 13,73 Lt delspinigių, t. y. dėl 2013,73 Lt sumos, nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.). Bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d., ieškovui grąžinama 75 procentai už atsisakyto ieškinio dalį (2013,73 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 45,31 Lt. Teismas nustatė, kad 2009-07-01 sudaryta Patalpų nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomota 315,43 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 12 Lt už kv. m nuomos mokestį arba 3785,16 Lt kas mėnesį, išskyrus pirmuosius du mėnesius, už kuriuos atsakovas turėjo mokėti po 1577,15 Lt. Šalys susitarė, kad atsakovas nuomos mokestį mokės avansu iki einamojo mėnesio trečios darbo dienos. Už pavėluotą mokesčių pagal sutartį mokėjimą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos (sutarties 6 str.) (b. l. 33-43). Ginčo šalys 2010 m. spalio mėn. pasirašė sutarties priedą, pagal kurį ieškovas nuo 2010-11-15 išnuomojo atsakovui papildomai 500 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), su teise pernuomoti. Už papildomai išsinuomotas patalpas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 2 Lt už kv. m nuomos mokestį arba 1000 Lt kas mėnesį (b. l. 43). Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nutraukta nuo 2012-11-15. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, teigdamas, kad faktiškai nuomotas plotas buvo 222,77 kv. m, rėmėsi tuo, kad, sudarant sutartį, į nuomojamų patalpų plotą buvo įskaičiuotos ne tik antrame aukšte esančios patalpos, kuriomis jis nesinaudojo, bet ir pirmame aukšte esančios sanitarinės paskirties patalpos, kurios, pasak atsakovo, jam nebuvo reikalingos, nebuvo naudojamos ir kurių plotas, atsakovo nuomone, turėtų būti išskaitytas iš ploto, už kurį skaičiuojamas nuomos mokestis. Teismas konstatavo, kad, būdamas atidus ir rūpestingas, atsakovas dar prieš sudarydamas patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, turėjo ir galėjo išsiaiškinti tikslų nuomos objektu esančių patalpų plotą, paprašydamas nuomotoją pateikti patalpų planą arba pats atlikdamas matavimus. To nepadarius, būtent atsakovui tenka rizika dėl neigiamų padarinių. Sudarydamas sutartį, atsakovas turėjo aiškiai susitarti su ieškovu, kokios patalpos jam išnuomojamos, už kokių patalpų plotą bus skaičiuojamas nuomos mokestis ir, matydamas, kad tam tikros patalpos jam nereikalingos, susitarti su ieškovu dėl nuomos mokesčio už šias patalpas arba atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu nuomotojo siūlomos sąlygos jam netinkamos. Išsinuomodamas pirmo aukšto patalpas (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo iš karto tartis su nuomotoju dėl jo nurodytų sanitarinės paskirties patalpų neįskaitymo į nuomojamą plotą arba mažesnio nuomos mokesčio už jų plotą skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šios sanitarinės paskirties patalpos negali būti savarankišku nuomos objektu, jų plotas gali būti neįskaitytas į nuomojamą plotą tik nuomotojo sutikimu. Ieškovui nesutikus išskaityti nurodytų sanitarinių patalpų ploto arba sumažinti už jų plotą skaičiuotiną nuomos mokestį, nuomos sutartis arba apskritai nebūtų sudaryta, šalims nepasiekus susitarimo, arba, atsakovui siekiant pirmojo aukšto patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos, jam būtų tekę prisiimti verslo riziką bei sutikti mokėti nuomos mokestį ir už tų sanitarinės paskirties patalpų, kurios jam iš esmės nereikalingos, plotą.
Teismas nurodė, jog teismo posėdyje ginčo šalys abipusių nuolaidų būdu galutinai suderino savo pozicijas dėl patalpų (duomenys neskelbtini), ploto ir susitarė, kad faktiškai atsakovui buvo išnuomotos 232 kv. m ploto patalpos. Neliko šalių ginčo dėl atsakovo nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), ploto, už kurį skaičiuojama nuomos mokesčio skola. Šalys nesutarė tik dėl laikotarpio, už kurį ieškovas turi teisę reikalauti nuomos mokesčio. Apklaustas liudytoju ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas prižiūrintis A. B. nurodė, kad po sutarties nutraukimo atsakovas neatlaisvino patalpų, nors ne kartą buvo prašytas, iš patalpų esančius daiktus veža iki šiol, nė kartą nesikreipė į ieškovo atstovus dėl patalpų perdavimo (CK 6.499 str. 1 d., 6.535 str. 2 d.). Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Įvertinęs abiejų ginčo šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas konstatavo, kad po sutarties nutraukimo 2012-11-15 ieškovas neturi galimybės laisvai naudotis ir disponuoti jam priklausančiomis pirmo aukšto patalpomis (duomenys neskelbtini), nes atsakovas nėra tinkamai jų atlaisvinęs ir perdavęs, dar bylos nagrinėjimo metu iš šių patalpų atsakovas gabeno daiktus, kurie tose patalpose buvo laikomi jo leidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas, pagal kurį laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi, šie nuostoliai laikomi minimaliais nuomotojo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Pasibaigus nuomos sutarčiai, perduoti nuomotojui patalpas yra nuomininko pareiga ir interesas, todėl pripažintini nepagrįstais atsakovo argumentai, jog ieškovas nesikreipė į jį dėl patalpų perdavimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad po 2012-11-15 sutarties nutraukimo iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovas tinkamai atlaisvino nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini), ir siekė jas perduoti ieškovui, tačiau šis sąmoningai vilkino priėmimą ar nepagrįstai atsisakė pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo nuomos mokesčio ir už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2011-11-15 iki ieškinio teismui padavimo dienos. Pagal byloje pateiktus įrodymus už patalpas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovas turi sumokėti ieškovui 38072 Lt skolos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pripažino pagrįsta atsakovo poziciją, kad nuomos mokestis už papildomai atsakovo nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini), turi būti skaičiuojamas iki šių patalpų nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo 2012-11-15, nes nuo šios datos patalpos išnuomotos kitam asmeniui. Teismas konstatavo, kad papildomai atsakovo nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2012-11-15 skola sudaro 24000 Lt. Bendra iš atsakovo ieškovui priteistinų delspinigių suma – 1595,85 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas S. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad į bylą turėjo būti patraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turi įtakos, t.y. A. G. bei L. G.. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal L. G. ieškinį S. G. dėl santuokos nutraukimo ir kt. Patalpų nuomos sutartis sudaryta 2009-07-01, t.y. santuokos metu. Kadangi kreditoriams pagal santuokos metu sudarytas sutartis abu sutuoktiniai yra atsakingi solidariai bei atsižvelgiant į tai, kad, vykstant teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo atsakovas ir jo sutuoktinė gyvena skyrium, į bylą, kaip šalis turėjo būti patraukta atsakovo sutuoktinė L. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų - patalpų bendrasavininkės A. G. teisės gauti nuomos mokestį, kurio ji nereikalavo, ir atsakovo sutuoktinės L. G. pareigos sumokėti priteistą nuomos mokesčio sumą, apie kurios priteisimą pastaroji nežinojo, sudaro pagrindą pripažinti skundžiamą sprendimą negaliojančiu dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantas teigia, jog jis negalėjo priverstine tvarka įpareigoti ieškovo atstovą priimti patalpas ir pasirašyti aktą. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas privalo apmokėti ir už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki ieškinio padavimo dienos, nepasisakė kokiu pagrindu padarė tokią išvadą (LR CPK 185 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas V. G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas niekaip neįtakoja ieškovo sutuoktinės A. G. teisių bei pareigų. Ieškovas teigia, jog jo sutuoktinė buvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi būti panaikintas vien tuo pagrindu, kad teisme sprendžiamas klausimas dėl atsakovo ir jo sutuoktinės turto padalinimo. Teismas nesiaiškino, kam priklauso nuosavybės teisė į tuo metu patalpose buvusius daiktus, nes tai neturėjo teisinės reikšmės. Už patalpas buvo atsakingas atsakovas, ieškovas nebuvo davęs leidimo jokiam kitam asmeniui naudotis patalpomis ir ten laikyti savo daiktus. Apeliantas nurodė, jog apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 5568 Lt, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais išeinama už apeliacijos ribų, turėtų būti atmesti (LR CK 3.92 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo S. G. ieškovo V. G. G. naudai 63667,85 Lt skolos ir delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 63667,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 2013,73 Lt skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo S. G. ieškovo V. G. G. naudai, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – nuomotojos A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su nuomos mokesčio gavimu, nes 2009-07-01 patalpų nuomos sutartį sudarė nuomotojai Viktoras G. G. ir A. G. ir nuomininkas S. G. (b.l. 33-42). Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiojo asmens A. G., kaip nuomotojos, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (CK 6.487 str.), turėjo procesinę pareigą šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl A. G. įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens, kaip nuomotojo, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kilęs ginčas yra susijęs su nuomotojos A. G. materialiosiomis teisėms ir pareigomis, dėl ko yra būtinas šio asmens įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, sprendžiant klausimą dėl skolos ir delspinigių pagal 2009-07-01 patalpų nuomos sutartį priteisimo (LR CPK 320 str.).
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą A. G., kaip nuomotojos, su kurios materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes atsakovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Ta aplinkybė, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta L. G., nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pagal 2009-07-01 patalpų nuomos sutartį nuomininku yra S. G. (b.l. 33-42), todėl nuomotojai turi teisę pareikšti reikalavimus dėl asmeninės prievolės įvykdymo ir skolos priteisimo iš nuomininko S. G., nereikšdami reikalavimų solidarios atsakomybės pagrindu abiems sutuoktiniams. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės formuluoti ieškinio reikalavimus už ieškovą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Nr. 2-88692-391/2013, 2013-12-31 sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka) pagal L. G. ieškinį S. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, nebuvo pareikšti reikalavimai pripažinti iš 2009-07-01 patalpų nuomos sutarties kylančias prievoles abiejų sutuoktinių S. G. ir L. G. solidariomis prievolėmis.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantas sumokėjo 167 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2013-05-27 nurodymą pervesti įmoką (b.l. 153, 153a) ir 2013-07-16 mokėjimo kvitą (b.l. 169). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui S. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 167 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.