- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- II-978-1223/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01094-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Pažeidėjas
- B. Č.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14311-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu B. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 8 d. 17.52 val. Vilniuje, V. A. Graičiūno g. 4, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 3 priedo 1.1 papunktis), išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir lenkė automobilius, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.7 papunktį; už šio administracinio nusižengimo padarymą B. Č. paskirta 190 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Č. skundu prašo iš esmės pakeisti nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad siauros ištisinės linijos nekirto, nes ji buvo nusitrynusi nuo važiuojamosios kelio dalies paviršiaus. Lenkimo manevrą pradėjo punktyrais pažymėtoje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje. Matomumas buvo geras, priešpriešais atvažiuojančių automobilių nebuvo. Po įvykio kelio ženklinimas toje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje buvo atnaujintas. Jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Turi du vaikus, dirba (duomenys neskelbtini) ir dar dvejose darbovietėse, yra profesionalus automobilių sportininkas, atstovauja Lietuvai Europos ir pasaulio renginiuose bei garsina Lietuvos vardą šonaslydžio varžybose, visos jo veiklos yra susijusios su automobiliais. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, neteks Lietuvos automobilių sporto federacijos licencijos, negalės dalyvauti varžybose, už kurias jau sumokėta ir atlikti darbo funkcijų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tuo, kad administracinėn atsakomybės patraukto B. Č. kaltė yra įrodyta bylos duomenimis. B. Č. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra individualizuotos tinkamai. Skunde nurodytos aplinkybės pagrindo jas švelninti nesudaro.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad pasuko iš Fermentų į Graičiūno g., siauros ištisinės linijos nesimatė. Lenkimo manevrą pradėjo ties įvažiavimo į pastatą Nr. 6 pradžia, gal ties pastato viduriu, ten, kur ištisinės linijos nesimatė, kaip matyti iš nuotraukos – iki įvažiavimo į pastatą. Pradėdamas lenkimo manevrą prasidedančios siauros ištisinės linijos nematė – ją pastebėjo įpusėjęs lenkimą, pravažiavęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, susilyginęs su mokomuoju furgonu su priekaba, bet nusprendė užbaigti manevrą. Pradedant lenkimo manevrą, greitis buvo nedidelis, toks pats, kaip lenkiamų transporto priemonių. Aplenkė mokomąjį furgoną su priekaba, kuris važiavo 10–15 km/val. greičiu. Lenkimo greitis buvo panašus, manevras truko neilgai, užėmė 100 m. Iki tol, kol buvo pastebėtas policijos pareigūnų, į priešpriešinio eismo juostą buvo išvažiavęs apie 5–6 sekundes. Įsitikino, kad tai daryti saugu. Lenkimo manevrą užbaigė iš karto už antro įvažiavimo, tarp pastatų Nr. 6 ir 4. Fermentų ir Graičiūno g. sankryžoje kelio ženklo, nurodančio eismo kryptis eismo juostose (Kelių eismo taisyklių 1 priedo 517 punktas), nepamatė, nes jis įrengtas nepatogioje vietoje. Siauros ištisinės linijos nekirto. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga sportui, turi Lietuvos automobilių sporto federacijos licenciją. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ši licencija bus atimta, todėl negalės garsinti Lietuvos vardo. Be to, turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į darželį ir mokyklą. Automobilis taip pat reikalingas dvejose darbovietėse, važinėti pas partnerius, nusivežti sportinį automobilį. Sutinka su paskirta bauda, nes padarė administracinį nusižengimą, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimą prašo panaikinti. Dėl savo elgesio gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Kelių eismo taisyklių 140.7 papunkčio pagrindu lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria šių taisyklių 3 priede, be kita ko, 1.1 papunktyje, nustatytas horizontalusis ženklinimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktį siaura ištisinė linija, be kita ko, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Nagrinėjamu atveju B. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad lenkė kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, ją kirsdamas. Skunde su tuo nesutinkama, teigiama, kad siauros ištisinės linijos B. Č. nekirto, nes jos nebuvo – ji buvo nusitrynusi nuo važiuojamosios kelio dalies paviršiaus (jos nesimatė). Vis dėlto, teismo vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų sudaro pagrindą priešingai išvadai, kad siaurą ištisinę liniją B. Č. kirto.
Pirmiausia pastebėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Č. buvo nenuoseklus dėl to, kirto ar ne siaurą ištisinę liniją. Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai rodo, kad policijos pareigūnams sustabdžius B. Č. vairuojamą automobilį, to, jog kirto siaurą ištisinę liniją, jis neneigė, apie tai, kad siaura ištisinė linija buvo nusitrynusi nuo važiuojamosios kelio dalies paviršiaus, jog lenkimo manevrą pradėjo būtent toje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje ar pan., nieko nenurodė; atvirkščiai, B. Č. sutiko su policijos pareigūno paaiškinimu dėl lenkimo kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, ją kertant; vienintelis klausimas, kurį B. Č. kėlė, buvo susijęs su gresiančia administracine atsakomybe. Savo sutikimą su padarytu administraciniu nusižengimu B. Č. taip pat patvirtino atitinkamu rankraštiniu įrašu administracinio nusižengimo protokole. Vėliau, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tiek skunde, tiek iš pradžių ir apklausiamas teismo posėdžio metu B. Č. situaciją bandė pateikti taip, tarsi horizontalusis kelio ženklinimas visoje ar didžiojoje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje buvo nusitrynęs, fragmentiškas ir pan., todėl siauros ištisinės linijos B. Č. nekirto. Galiausiai, bylos nagrinėjimo teisme metu išsiaiškinus, kad horizontalusis kelio ženklinimas buvo nusidėvėjęs tik nedidelėje, pradinėje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje, apklausiamas teismo posėdžio metu B. Č. mėgino prie to derinti savo parodymus dėl lenkimo manevro pradžios, trukmės, važiavimo greičio ir kitų aplinkybių. Toks nenuoseklumas mažina B. Č. parodymų patikimumą. Bet kuriuo atveju, juos paneigia visuma kitų byloje esančių įrodymų.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės raštų, prie jų pridėtų žemėlapio Google Maps nuotraukų, padarytų 2024 m. gegužės mėnesį (tą patį galima rasti ir internete adresu https://maps.app.goo.gl/rgvoyMGjs7vA7BG26, pasirinkus 2024 m. gegužės mėnesio vaizdą) ir schemos matyti, kad nuo Fermentų ir Graičiūno g. sankryžos Abiejų Tautų Respublikos pl. kryptimi yra du įvažiavimai į pastatą Nr. 6: pirmasis – ties pastato Nr. 6 pradžia, ir antrasis – toliau, tarp pastatų Nr. 6 ir 4, – ten, kur stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis; nuo sankryžos iki pirmo įvažiavimo apie 30 m siaura ištisinė linija, iš tiesų, buvo nusitrynusi nuo važiuojamosios kelio dalies paviršiaus, todėl jos nesimatė; tačiau toliau, nuo šio, pirmo įvažiavimo iki antro įvažiavimo apie 90 m siaura ištisinė linija aiškiai matoma, jos nusidėvėjimas buvo nežymus. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto B. Č. pateiktas vaizdo įrašas, kaip skunde nurodyta, padarytas 2024 m. gegužės 24 d., kuriame užfiksuota ta pati važiuojamosios kelio dalies atkarpa, tik po remonto darbų atlikimo, leidžia spręsti, jog nuotraukose ji yra užfiksuota dar iki tol, t. y. tokia, kokia buvo nagrinėjamo įvykio metu (2024 m. balandžio 8 d.), nes šios važiuojamosios kelio dalies atkarpos vaizdas nuotraukose ir vaizdo įraše akivaizdžiai skiriasi. Kitas dalykas, policijos pareigūnų tarybinio automobilio kameros vaizdo įraše, priartinus ir sulėtinus, už tvoros matomas važiuojantis baltos spalvos mokomasis furgonas su priekaba, už jo – tamsios spalvos automobilis, o, pabrėžtina, už pastarojo – B. Č. vairuojamas automobilis (apie 3.50–3.51 min. matomas jo automobilio priekis), kuris toliau juos aplenkia. Nurodytų įrodymų sugretinimas tarpusavyje leidžia spręsti, kad lenkimo manevrą B. Č. pradėjo ne pradinėje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje iki pirmo įvažiavimo, ties pastato Nr. 6 pradžia, kur siauros ištisinis linijos nesimatė, kaip tai bando pateikti B. Č., o kur kas toliau, beveik ties antru įvažiavimu, tarp pastatų Nr. 6 ir 4, kur stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, nes vaizdo įraše užfiksuota, jog šioje vietoje B. Č. automobilis dar nebuvo aplenkęs pirmojo, tamsios spalvos automobilio (buvo už jo), – tai rodo pradinį lenkimo manevro etapą. Minėta, nuo pirmo iki antro įvažiavimų į pastatą Nr. 6 apie 90 m siaura ištisinė linija aiškiai matoma, todėl darytina išvada, kad ties antru įvažiavimu B. Č. ją kirto. Priešingas šių įrodymų vertinimas, kad į priešpriešinę eismo juostą B. Č. išvažiavo ties pirmu įvažiavimu į pastatą Nr. 6, ten, kur siauros ištisinės linijos nesimatė, yra neįtikinamas, nes tai reikštų, jog apie 90 m važiuodamas priešpriešine eismo juosta jis taip ir nepradėjo lenkti pirmojo, tamsios spalvos automobilio. Tokią galimybę paneigia ir vizualiai didelis B. Č. vairuojamo automobilio važiavimo greitis, nes iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašo matyti, kad jis važiavo kur kas greičiau, negu lenkiamos transporto priemonės ir iš karto po to vos nedingo iš policijos pareigūnų akiračio, buvo sustabdytas toli nuo įvykio vietos. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad B. Č. lenkė kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, ją kirsdamas ir tai aiškiai suvokė, nes siaura ištisinė linija toje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje buvo aiškiai matoma.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat akcentavo nedidelį, apie 10–15 km/val. lenkiamų transporto priemonių važiavimo greitį, tai akivaizdžiai siedamas su Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 ir 327 punktuose numatyta išimtimi, leidžiančia lenkti pavienes transporto priemones (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu. Tačiau pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse tokia išimtis numatyta tik prie dviejų kelio ženklų: „lenkti draudžiama“ (1 priedo 325 punktas) ir „krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (1 priedo 327 punktas). Nagrinėjamu atveju aktualioje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje tokių ženklų nebuvo. Tai patvirtina tiek prie atsiliepimo į skundą pridėtos šios važiuojamosios kelio dalies schemos, tiek ir prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės rašto pridėtos jos nuotraukos. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktyje prie siauros ištisinės linijos tokia išimtis nenumatyta, atvirkščiai, čia nurodyta, kad šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios kelio dalies kraštą arba stovėjimo vietą, kurie nagrinėjamu atveju neaktualūs. Be to, pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įraše užfiksuota, jog B. Č. aplenkė dvi atskiras transporto priemones. Atsižvelgiant į visa tai, aptariama išimtis nagrinėjamu atveju netaikytina.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad B. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 170 iki 230 Eur. Šio straipsnio 6 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam B. Č. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį (200 Eur), 190 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam trijų mėnesių terminui. B. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu sutiko su jam paskirta bauda, tačiau prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam reikalinga darbui, sportui ir rūpinantis vaikais. Teismas neranda tam pagrindo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024 12 punktą).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Č. padarė šiurkštų, dažnai skaudžias pasekmes sukeliantį Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, už kurį numatyta griežta administracinė atsakomybė, prilyginama tokiems administraciniams nusižengimams, kaip transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurie visi reglamentuojami toje pačioje ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kad tokiu elgesiu B. Č. sukėlė pavojų ne tik kelių transporto eismo saugumui, turtui ar sau pačiam, bet ir kartu važiavusiems dviem keleiviams, iš kurių vienas – vaikas, taip pat dviejų transporto priemonių, kuria aplenkė, vairuotojams ir (ar) keleiviams. Atsižvelgiant į tai, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas vertintinas, kaip nemažesnis, negu rūšinis. Kalbant apie B. Č. asmenybę, ji taip pat nėra apibūdinama išskirtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis per pastaruosius penkerius metus B. Č. padarė aštuoniolika administracinių nusižengimų, susijusių su transportu, tarp kurių yra ir šiurkščių nustatyto greičio viršijimų 39, 41, 41 ir 45 km/val. Kaip profesionalus automobilių sportininkas, B. Č., kaip tik, turėtų aiškiai suvokti didelį tokio elgesio pavojingumą ir jo netoleruoti, tačiau duomenys apie padarytus administracinius nusižengimus jį patį apibūdina priešingai, kaip nedrausmingą, linkusį pažeisti kelių transporto eismo saugumo reikalavimus vairuotoją. Tai turi esminę reikšmę, nes nagrinėjamas administracinis nusižengimas taip pat yra susijęs su transportu. Visa tai nagrinėjamą administracinį nusižengimą leidžia vertinti, kaip ne atsitiktinį, o dėsningą ankstesnio B. Č. neteisėto elgesio padarinį.
Pabrėžtina, kad tokios aplinkybės, kaip teigiamas asmenybės apibūdinimas, didelis vairavimo stažas, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, taip pat tam, jog būtų galima pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, ir pan., iš esmės kurios ir nurodytos skunde, teismų praktikoje nepripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-788/2024 17 punktą; 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 18 punktą). Be to, pagrindo tam nesudaro ir skunde minimos administracinėn atsakomybėn patrauktam B. Č. dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024 14 punktą). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad netoli B. Č. gyvenamosios vietos yra viešojo transporto sustojimo stotelė, todėl susisiekimas įmanomas ir be automobilio.
Dėl skunde nurodyto teismo sprendimo, kuriuo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, pažymėtina, kad, individualizuojant administracinę atsakomybę, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl kitų asmenų atžvilgiu priimti teismų sprendimai precedento tam nesudaro.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Č. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir B. Č., kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) B. Č. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant šią administracinio poveikio priemonę arba jos netaikant. Todėl pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir B. Č. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje, arba jos apskritai neskirti nėra. Teismo vertinimu, B. Č. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra individualizuotos tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14311-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. Č. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.