Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje E. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2010 m. spalio 29 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, neturėdamas traktorininko pažymėjimo, suteikiančio teisės vairuoti SM kategorijos mašinas, vairavo ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį traktorių krautuvą JCB 535-95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasiskolino iš G. J., eksploatavo šią darbo priemonę pažeisdamas 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 16 straipsnio 3 dalį: „Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai...“, pažeisdamas darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, 1999-12-22 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 1 priedo 2.6 p. „Darbo įrenginys arba jo dalys, jei tai būtina darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, turi būti tinkamai pritvirtinti arba kitaip stabilizuoti“, kartu su nukentėjusiuoju J. V. atvažiavo į ūkininkei G. J. priklausančią ganyklą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, netoli fermos, iš kurios išvažiavo traktoriumi krautuvu, kur, nukentėjusiajam J. V. išlipus iš traktoriaus kabinos parodyti kur iš traktoriaus kaušo išpilti kuolus tvorai tverti, neįsitikinęs, kad krautuvo kaušas tinkamai pritvirtintas bei kurioje vietoje prie traktoriaus stovi J. V., pakėlęs kaušą į viršų, pradėjo versti kuolus, ir tuo metu, atsikabinus nuo strėlės traktoriaus kaušui ir užkritus ant po kaušu stovėjusio nukentėjusiojo J. V., dėl neatsargumo jį sunkiai sužalojo, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis lūžis su poslinkiu, stovis po osteosintezės, kraujas ir odos nubrozdinimas kairio kelio sąnaryje, sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011-12-27 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui padaręs išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir perduodamas bylą prokurorui, nenurodė, kokie konkretūs kaltinamojo akto tūrinio pažeidimai buvo padaryti, kodėl teisme negalima ištaisyti kaltinamojo akto turinio ir kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinime nurodyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, taip pat nurodyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnyje, t. y. darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas, nepagrįstai nutarė perduoti bylą prokurorui, nes šių straipsnių inkriminavimui E. P. nėra įstatyminio pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio dispozicija nereikalauja kaltinamajame akte ar pranešime apie įtarimą nurodyti neatsargumo rūšies, ši aplinkybė nustatinėjama nagrinėjant bylą teisme, todėl šis teismo teiginys negali būti laikytinas pagrįstu.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutartis naikintina. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nustatęs, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Kaltinamasis aktas – ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama ikiteisminio tyrimo stadija, išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalį byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).

Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio. Kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – E. P. anketiniai duomenys, pateiktas trumpas nusikalstamos veikos aprašymas, kuris sutampa su E. P. 2011-11-14 pareikštu įtarimu, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas E. P. bei kiti Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Tokiu būdu, kaltinamasis aktas atitinka visus Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje kaltinamajam akto keliamus tiek turinio, tiek ir formos reikalavimus. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti ir valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija.

Apylinkės teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, t. y., nėra nei nurodyta, nei atskleista neatsargumo rūšis, be to, nėra konkrečiai nurodyta, nuo ko turėtų gintis kaltinamasis, kadangi kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., yra nurodyti požymiai ir nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281 str. ir 176 str., nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Šioje byloje nenustatyti tokie kaltinamojo akto turinio trūkumai, kurių negalima ištaisyti teisme. Abejonės dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebūtų galima išsiaiškinti ar pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Visos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Pažymėtina, kad šioje byloje teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad nusikalstamos veikos aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos klaidingai arba kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esantiems duomenims ir tai trukdo priimti objektyvų sprendimą (nuosprendį), išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikšti kaltinimai gali būti koreguojami, tikslinami ar kitaip ištaisomos ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos ne tik teismo, bet ir prokuroro ar kitų proceso dalyvių iniciatyva (Lietuvos Respublikos BPK 256 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Nors apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad neaišku, nuo kokio kaltinimo turi gintis kaltinamasis, todėl jam yra apribota teisė į gynybą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismui pateiktame kaltinamajame akte, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės, iš kaltinimo formuluotės yra aiškus nusikalstamos veikos aprašymas, nėra pagrindo teigti, kad toks kaltinimas kaltinamajam yra nesuprantamas ir neaiškus, dėl ko tariamai buvo apribota jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, bei teisė į gynybą. Be to, kaltinamasis davė parodymus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai taip pat leidžia teigti, kad jo teisė į gynybą, žinojimą, kuo jis kaltinamas, nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija nemano, kad apylinkės teismo nutartyje įvardinti kaltinamojo akto trūkumai trukdo kaltinamajam tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą – žinoti kuo jis yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d.).

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamojo akto turinio trūkumus galima ištaisyti teisme, tai netrukdo nagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino baudžiamąją bylą prokurorui nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Esant šios aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje E. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.