Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, gavusi rengti nagrinėti teisme baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2010 metų spalio 29 dieną, apie 20 valandą, (duomenys neskelbtini), neturėdamas traktorininko pažymėjimo suteikiančio teisės vairuoti SM kategorijos mašinas, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį traktorių krautuvą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasiskolino iš G. J., eksploatavo šią darbo priemonę pažeisdamas 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 16 str. 3 d.: „Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai...“, pažeisdamas darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, 1999-12-22 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 1 priedo 2.6 p. „Darbo įrenginys arba jo dalys, jei tai būtina darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, turi būti tinkamai pritvirtinti arba kitaip stabilizuoti“, kartu su nukentėjusiuoju J. V. atvažiavo į ūkininkei G. J. priklausančią ganyklą, esančią (duomenys neskelbtini), netoli fermos, iš kurios išvažiavo traktoriumi krautuvu, kur, nukentėjusiajam J. V. išlipus iš traktoriaus kabinos parodyti kur iš traktoriaus kaušo išpilti kuolus tvorai tverti, neįsitikinęs, kad krautuvo kaušas tinkamai pritvirtintas bei kurioje vietoje prie traktoriaus stovi J. V., pakėlęs kaušą į viršų, pradėjo versti kuolus, ir tuo metu, atsikabinus nuo strėlės traktoriaus kaušui ir užkritus ant po kaušu stovėjusio nukentėjusiojo J. V., dėl neatsargumo jį sunkiai sužalojo, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis lūžis su poslinkiu, stovis po osteosintezės, kraujas ir odos nubrozdinimas kairio kelio sąnaryje, sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punktas). Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006 yra pasisakiusi, jog byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

E. P. kaltinamas dėl neatsargumo sunkiai sužalojęs žmogų.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (asmuo numatė kad <...gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) arba nusikalstamo nerūpestingumo ( asmuo nenumatė, kad gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors <...galėjo ir turėjo tai numatyti) (BK 14, 16 str.).

Neatsargumo rūšies nustatymas yra svarbi aplinkybė, nes tik ją nustačius, analizuojant kaltininko psichinį santykį su objektyviomis faktinėmis veikos aplinkybėmis, galima spręsti, ar kaltininkui taikytina atsakomybė už veikos padarymą neatsargiai, ar jam netaikytina atsakomybė todėl, kad susidariusi situacija yra kazusas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartis Nr. 2K-809/2001).

Kadangi pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nėra nei nurodyta, nei atskleista neatsargumo rūšis, be to, tiek pranešime apie įtarimą, tiek kaltinamajame akte nėra konkrečiai nurodyta, nuo ko turėtų gintis kaltinamasis, kadangi kaltinime nurodyti požymiai nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 straipsnyje, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, taip pat nurodyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 straipsnyje, tai yra darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas, todėl kaltinamajam yra apribota teisė į gynybą, nes neaišku, nuo kokio kaltinimo jis turi gintis, ir teisėja negali konstatuoti, jog nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 str. 1 d.). Teisme nagrinėjant bylą šio kaltinamojo akto trūkumo pašalinti nėra galimybės, nes negalima analizuoti to, kas nėra nurodyta, ir šis trūkumas trukdo bylą nagrinėti teisme (BPK 234 str. 2 d.).

Perduodant bylą prokurorui Baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, ikiteisminio tyrimo papildymo terminas nenustatomas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 232, 234 str. 2 d., 440 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąja bylą, kurioje E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui.

Nutarties nuorašus išsiųsti prokurorui, nukentėjusiajam, kaltinamajam.

Nutartis gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos paduodant skundą Mažeikių rajono apylinkės teismui.