- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-30-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00435-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo, „Judrė“
- Atsakovas
- A. B.
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-00435-2015-1)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 724,06 Eur negrąžintos skolos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-27 iniciatyvinės grupės paskirtas asmuo A. B., veikdamas asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ vardu, sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. 12/0927 su UAB „Audito gairės“ ir 2013-03-15 sumokėjo UAB „Audito gairės“ 724,05 Eur (2 500,00 Lt). 2013-04-25 visuotinio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių susirinkimo nutarimu nuspręsta apmokėti A. B. audito išlaidas ir 2013-06-11 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ A. B. išmokėjo 724,05 Eur. Nurodė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-642/2014 teismas pripažino negaliojančiais ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 sprendimus (nutarimus) visais klausimais, taip pat ir dėl audito atlikimo, dėl ko taikytina restitucija ir A. B. privalo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ grąžinti jam išmokėtus 724,05 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas, apmokėdamas atsakovo išlaidas, turėtas už atliktas audito paslaugas, iš esmės pripažino audito išvadas. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-246-642/2014, prejudicinės galios šios bylos nagrinėjimui neturi. Atkreipė dėmesį, kad auditas buvo atliktas, nusprendus klubo narių daugumai, todėl atliktas teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-09-01 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas savo paties valiniu veiksmu, grąžindamas atsakovui pinigus už ieškovui atliktą audito išvadą, tuo patvirtino, kad priima audito išvadą ir tai patvirtindamas sumoka pinigus. Teismas padarė išvadą, kad nors 2014-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų sprendimus (nutarimus), taip pat ir audito skyrimo, tačiau šiuo atveju atsakovas veikė pagal tuo metu, jo manymu, galiojusį sprendimą skirti auditą, ypač, kai anksčiau tam buvo priešinamasi. Atsakovui sumokėjus pinigus audito įmonei ir nustačius pažeidimus, jam buvo grąžinti jo sumokėti pinigai. Teismas sprendė, kad atsakovas veikė ne savavališkai, audito metu buvo nustatyti trūkumai, todėl šiuo atveju restitucijos taikymas negalimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokios kategorijos bylose, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo padarytos išvados neatitinka ankstesnėse išnagrinėtose bylose nustatytų faktų ir šių teismų padarytų išvadų dėl kilusio ginčo. Pažymi, kad atsakovas neturėjo jokios teisės veikti ieškovo vardu, todėl atsakovas savo vardu sudarė paslaugų sutartį dėl audito atlikimo, dėl to minėtą sutartį privalo vykdyti pats.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nustatyta, kad atsakovas įrodinėjamos žalos padarymo laikotarpiu buvo ieškovės narys. Be to, šalių nurodomą datą 2012-08-10 ieškovės, kaip juridinio asmens asociacijos, veikloje įvyko neeilinis narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į audito įmonę dėl asociacijos finansinės veiklos patikrinimo, ir vykdant šią veiklą atsakovas sumokėjo savo asmenines lėšas, t. y. ginčo sumą, kurias vėliau ieškovės visuotinis 2013-04-25 narių susirinkimas nusprendė sumokėti (b. l. 13–16). Ieškovė kaip neteisėtą veiksmą, t. y. pagrindą priteisti žalos atlyginimą, nurodo aplinkybę, jog šis asociacijos nutarimas 2014-02-04 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas ir konstatuota, kad atsakovas iniciatyvinės grupės vardu neturėjo teisės sudaryti sandorio su UAB ,,Audito gairės“ ir sumokėti jai ginčo sumą. Tačiau paminėtos aplinkybės neįrodo, kad yra įrodyti visi pagrindai atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246–6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeidė teisinę pareigą ar sutartinius įsipareigojimus su ieškove. Visų pirma, ieškovės nurodomos aplinkybės konstatuoja neteisėtus asociacijos narių susirinkimo sprendimus, t. y. kaip juridinio asmens aukščiausio valdymo organo, o ne atsakovo, kaip fizinio asmens.
Ieškovė yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, jog juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris, inter alia, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Ieškovė savo reikalavimą grindžia asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimo, dėl kurio buvo nagrinėjamas ginčas teisme, pripažinimu negaliojančiu. Lietuvos Respublikos CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, tačiau byloje nėra įrodymų, jog šio nutarimo panaikinimas yra susijęs teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsakovo kaip fizinio asmens, asociacijos nario veiksmais. Ieškovės cituojami teismo sprendimo motyvai dėl to, kad atsakovas kaip iniciatyvinės grupės sudarė sandorį su audito kompanija ir sumokėjo už jos paslaugas, neįrodo teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nes byloje įrodyta, kad šie atsakovo veiksmai buvo analizuojami ieškovės aukščiausiame valdymo organe – visuotiniame narių susirinkime, jiems buvo pritarta. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad 2012-08-10 įvyko ieškovės narių neeilinis susirinkimas, kuriame buvo nutarta samdyti audito kompaniją. Ši aplinkybė įrodo, jog atsakovas vienvaldiškai tokio sprendimo nepriėmė ir byloje neįrodyta, jog jis turėjo teisę tokį sprendimą priimti kaip ieškovės vadovas. Šalių teisinių santykių kvalifikavimas yra itin svarbus nustatant, kokios rūšies – civilinę, kaip juridinio asmens vadovui ar kitam ieškovės valdymo organo nariui, ar materialinę, kaip darbuotojui, atsakomybę reikia taikyti esant ieškovės iškeltam ginčui. Įvertinus bylos įrodymus negalima padaryti išvados, kad atsakovas buvo ieškovės vadovas, samdomas darbuotojas ar įstatuose numatyto valdymo organo narys. Paminėtų įrodymų analizė leidžia padaryti išvadą, jog jis vykdė ieškovės narių ar jos grupės (iniciatyvinė grupė) valią, net aplinkybė, jog iniciatyvinės grupės veikla nebuvo numatyta ieškovės įstatuose, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmus neteisėtais, nes byloje įrodyta, kad tokiems veiksmams pritarė ieškovės aukščiausias valdymo organas. Žalos teisinis santykis analizuojamas pagal žalos atsiradimo metu, t. y. pinigų išmokėjimo metu, 2013-06-11 (b. l. 23), buvusius šalių teisinius santykius. Kadangi byloje nebuvo nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), apeliacinio skundo tenkinti jo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei nustatoma, kad juridinio asmens vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas tik vadovo civilinei atsakomybei kilti. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus, kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-124-2014). Tačiau šioje byloje nėra įrodyta, jog atsakovas ėjo paminėtas vadovo pareigas ar kitaip buvo atsakingas už asociacijos veiklą.
Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.