- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1417-431/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- P. V., S. V., IĮ „Vainė“
- Ieškovas
- Z. V., L. V., E. V., R. V., IĮ „Vainė“
- Trečiasis asmuo
- notaras S
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. V. ir S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., L. V., E. V. ir R. V. ieškinį atsakovams IĮ „Vainė“, P. V., S. V. dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovų P. V., S. V. priešieškinį ieškovams R. V., L. V., E. V., IĮ „Vainė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – notaras S. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. V. prašė teismo papildomai priteisti iš atsakovų P. V. ir S. V. ieškovių naudai 2384,00 Lt dydžio nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų: L. V. – 300,00 Lt teismo iniciatyva skirtos ekspertizės išlaidų ir 500,00 Lt žyminio mokesčio, E. V. 150,00 Lt teismo iniciatyva skirtos ekspertizės išlaidų ir 300,00 Lt bei 1134,00 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi patenkino prašymą ir ieškovei L. V. lygiomis dalimis iš atsakovų P. V. ir S. V. priteisė 300,00 Lt dydžio ekspertizės išlaidas, ieškovės patirtas pagal 2013 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą Nr.533, ir 500,00 Lt dydžio žyminį mokestį, ieškovės sumokėtą už apeliacinį skundą pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovei E. V. lygiomis dalimis iš atsakovų P. V. ir S. V. priteisė 150,00 Lt dydžio ekspertizės išlaidas, ieškovės patirtas pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymą Nr.112, 300,00 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, ieškovės sumokėtą už proceso atnaujinimą pagal 2012 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą, ir 1134,00 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už proceso atnaujinimą pagal 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymą Nr.3701367.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. papildomu sprendimu liko neaptartos tokios bylinėjimosi išlaidos: L. V. – 300,00 Lt ekspertizės išlaidos pagal 2013 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą Nr.533 ir 500,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą; E. V. – 150,00 Lt ekspertizės išlaidos pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymą Nr.112 ir 300,00 Lt žyminio mokesčio dalis už proceso atnaujinimą pagal 2012 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą ir 1134,00 Lt žymimo mokesčio dalis už proceso atnaujinimą pagal 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymą Nr.3701367. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiu, kad minėtų išlaidų patyrimas nepriklausė nuo ieškovių valios – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2066-275/2013 paskirta ekspertizė ir dėl jos ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriklausė nuo ieškovių valios, todėl ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl teismo iniciatyva paskirtos ekspertizės skirstytinos pagal CPK 93 straipsnį. CPK 88 straipsnio l dalies l punkto nuostata numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir sumos, sumokėtos ekspertinėms įstaigoms. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai P. V. ir S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl iš atsakovų priteistų 300,00 Lt ekspertizės išlaidų pagal 2013-07-30 mokėjimo nurodymą Nr. 533 ir 150,00 Lt ekspertizės išlaidų pagal 2013-07-31 mokėjimo nurodymą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės L. V. prašymą dėl 300,00 Lt ekspertizės išlaidų priteisimo ir E. V. prašymą dėl 150,00 Lt dydžio ekspertizės išlaidų priteisimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovai taip pat nepageidavo Vilniaus apygardos teismo 2013-06-10 nutartimi paskirtos ekspertizės. Atsakovai 2013-07-08 pranešimu buvo nurodę klausimus, į kuriuos ekspertas turėtų atsakyti. Taip pat minėtu pranešimu nurodė, jog tokio pobūdžio ekspertizė jau buvo atlikta 2007-07-10 baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00689-05, kurioje buvo atsakyta į Vilniaus apygardos teismo keliamus klausimus. Atsakovas P. V., taip pat kaip ir ieškovė, 2013-07-23 pavedimu sumokėjo 300,00 Lt už šią ekspertizę. Todėl iš atsakovų negali būti priteisiamos išlaidos už teismo iniciatyva paskirtą ekspertizę, kurios išvadomis teismas visiškai nesivadovavo. Tokios ieškovių išlaidos negali būti skirstomos ir pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.
2) Ieškovė L. V. piktnaudžiauja procesu, kadangi dėl šių skundžiama nutartimi priteistų išlaidų už ekspertizės atlikimą jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2014-01-29 papildomame sprendime, kuriame nurodyta, kad ekspertizės, kurios išvadomis teismas nesiremia, išlaidos nepriteisiamos šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 2013-11-29 sprendimu tenkino ieškovių apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimą. Papildomai atliktos ekspertizės išvadomis apeliacinės instancijos teismas visiškai nesivadovavo ir apie jas 2013-11-29 sprendime net neužsiminė. Todėl iš atsakovų negali būti priteistos ieškovių išlaidos, kurios buvo sumokėtos už teismo iniciatyva paskirtą ekspertizę. Šiuo atveju taip pat turėtų būti taikoma analogija su CPK 90 straipsnio 4 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. V. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal šią taisyklę pralaimėjusios šalies valia dėl bylinėjimosi išlaidų neturi jokios reikšmės šias išlaidas priteisiant laimėjusios šalies naudai. Atsakovai, teismui paskyrus ekspertizę, ne tik sumokėjo dalį ekspertizės išlaidų, bet ir pateikė ekspertui klausimus, nors tokios procesinės pareigos neturėjo. Todėl tokiais veiksmais atsakovai išreiškė savo sutikimą su teismo paskirta ekspertize. Tuo tarpu ieškovė nesutiko su teismo paskirta ekspertize, tačiau pagal CPK nuostatas neturėjo jokių galimybių jos skųsti, todėl tik neteikė klausimų ekspertui. Šiuo atveju taip pat negali būti taikomas CPK 90 straipsnio 4 dalis, kadangi tai yra specialioji norma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už teismo iniciatyva paskirtą ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje priimto aukštesnės instancijos teismo papildomo sprendimo argumentus, todėl netinkamai taikė teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų dėl ekspertizės skyrimo priteisimu, priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį ir iš dalies patenkino atsakovų priešieškinį. Ieškovėms pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė šalims pateikti teismui klausimus, kuriais pageidautų gauti eksperto išvadas, o 2013 m. liepos 9 d. nutartimi savo iniciatyva paskyrė ekspertizę ir įpareigojo šalis sumokėti po 150,00 Lt avansą už ekspertizę. Atsakovas P. V. sumokėjo 300,00 Lt, ieškovė L. V. – 300,00 Lt ir ieškovė E. V. – 150,00 Lt (t. VIII, b.l. 35).
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovių L. V. ir E. V. ieškinys buvo patenkintas, pripažintas negaliojančiu 2004-04-14 paskolos raštas, kuriame nurodyta, kad V. V. pasiskolino iš P. V. ir S. V. 95.600 Lt grūdų sandėlio pirkimui. Minėtame sprendime teismas vertino bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu gautą eksperto išvadą ir nesirėmė 2013 m. rugpjūčio 27 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2215. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. papildomu sprendimu paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Minėta nutartimi buvo aptartos ir šalių bylinėjimosi išlaidos už bylos nagrinėjimo metu paskirtas teismo ekspertizes. Vilniaus apygardos teismas priteisė ieškovėms iš atsakovų 1983,00 Lt už dokumentų techninę ekspertizę, kadangi teismo sprendimo išvados rėmėsi šia ekspertize. Taip pat Vilniaus apygardos teismas aiškiai nurodė, jog ekspertizės, kurios išvadomis teismas nesiremia, išlaidos nepriteisiamos šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas (t. VIII, b.l. 67). Taigi, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo skirtų ekspertizių, klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. papildomu sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Todėl pripažintina, kad ieškovės nepagrįstai pateikė pirmos instancijos teismas pakartotinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertizės skyrimu, priteisimo iš atsakovų, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai šį ieškovių prašymą tenkino.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kai CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Ekspertizė pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. buvo skirta teismo iniciatyva. Šioje nutartyje teismas buvo šalims išaiškinęs, kad Vilniaus apygardos teismui nebuvo paskirta pakankamai lėšų apmokėjimui už ateityje paskirtas ekspertizes, todėl bylos šalys buvo įpareigotos sumokėti minimalias sumas po lygiai. Taip pat teismas nurodė, kad jei išlaidos ekspertams bus didesnės, jos bus priteistos į valstybės biudžetą iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, jau šia nutartimi šalims buvo išaiškinta, kad joms nebus atlygintos už paskirtą ekspertizę patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi paskirtos ekspertizės rezultatais Vilniaus apygardos teismas nesirėmė, jis turėto papildomą argumentą pagal CPK 90 straipsnio 4 dalį nepriteisti iš atsakovų dėl šios ekspertizės ieškovių patirtų išlaidų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, ieškovių prašymą tenkinant iš dalies ir priteisiant joms iš atsakovų tik ieškovių sumokėtą žyminį mokestį.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:
Ieškovių prašymą tenkinti iš dalies.
Ieškovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš atsakovų P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio žyminį mokestį, ieškovės sumokėtą už apeliacinį skundą pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą.
Ieškovės E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš atsakovų P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio žyminio mokesčio dalį, ieškovės sumokėtą už proceso atnaujinimą pagal 2012 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą, ir 1134 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt keturių litų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už proceso atnaujinimą pagal 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymą Nr.3701367.
Kitą ieškovių prašymo dalį atmesti.