- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2-146-183/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02235-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šėlas“
- Kategorijos
- 106.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šėlas“ (civilinė byla Nr. B2-6003-302/2014),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ 2014 m. spalio 16 dieną kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovu nurodytam UAB „Šėlas“, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankrotas “ (1-5 b. l.).
Pareiškime nurodė, kad 2013 m. balandžio 29 d. UAB „Skolų departamentas“ perėmė G. K. reikalavimą į UAB „Šėlas“ skolą pagal reikalavimo - perleidimo sutartį Nr. SP/13/04/29/1 (38-41 b. l.), todėl atsakovas yra skolingas UAB „Skolų departamentas“ 9528,31 Lt sumą. Pareiškėjo teigimu, vykdant ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus, atsakovui UAB „Šėlas“ buvo siunčiami pranešimai (2013 m. gegužės 7 d. pranešimas Nr. 13/05/07/1 ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 13/08/06/4) dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, atsakovas po minėtų pranešimų per 30 dienų nustatytą papildomą terminą savo įsipareigojimų UAB „Skolų departamentas“ naudai neįvykdė, skolos neapmokėjo, o 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjas išsiuntė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais atsakovo registracijos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi (7-8 b. l.) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Šėlas“.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris, teismo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, pakartotinai pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Šėlas“ iškėlimo, pateikė tuos pačius įrodymus, pareiškėjo manymu, patvirtinančius tinkamą skolininko informavimą apie galimą bankroto bylos iškėlimą, kuriuos buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. B2-2930-577/2014 ir kurie tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti, kaip nepagrindžiantys ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos tinkamumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2014). Teismas pažymėjo, kad prie pareiškimo nėra pridėta duomenų apie tai, kad atsakovui buvo įteikti 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimai dėl bankroto bylos kėlimo; be to, minėtų pranešimų turinys neatitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo kreditoriui nustatyti skolininkui ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos įsipareigojimams įvykdyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ atskirajame skunde (11-14 b. l.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Teismas, konstatuodamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą, teikiant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai įvertino kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus. Atsakovui du kartus – 2013 m. gegužės 7 d. bei 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo išsiųsti pranešimai dėl reikalavimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo, kurie laikytini įteiktais, praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo. Atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiskaityti, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pranešimų skolininkui turinys neatitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Skolininkui siųstuose pranešimuose nurodyta įvykdyti įsipareigojimus ir įspėjama, kad jei nebus įvykdyti įsipareigojimai per 31 dieną, tik tada kreditorius kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo; vadinasi, atsakovui buvo nustatytas 31 dienos terminas reikalavimui įvykdyti.
3. Teismui netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nebuvo atskleista bylos esmė. Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo nepavyksta įteikti, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.
Pagal teismų praktiką, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta aukščiau nurodyta tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas, nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą ir yra skirta skolininko (bendrovės), kuriam siekiama kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo. Išankstinis skolininko informavimas užtikrina, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2008, 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013, 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-844/2014).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai sprendė dėl išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepažeisdamas įstatyminio reglamentavimo nuostatų bei nenukrypdamas nuo teismų praktikos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pakartotinai siekia iškelti bankroto bylą UAB ,,Šėlas“ dėl nesumokėtos 9 528,31 Lt skolos, reikalavimo teisę įgijęs 2013 m. balandžio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bei patyręs išlaidų už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo surašymą (3, 37-41, 63-67 b. l.). Pareiškėjo teigimu, pranešimai skolininkui UAB ,,Šėlas“ dėl reikalavimo perleidimo sutartimi įgyto reikalavimo įvykdymo bei įspėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųsti skolininko registruotos buveinės adresu – Vilniaus g. 89 A, Ukmergė (42-45 b. l.; Juridinių asmenų registro duomenys) du kartus, t. y. 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Kaip įrodymai dėl atsakovo informavimo apie galimą bankroto bylos iškėlimą prie pareiškimo teismui pridėtos tik 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjo UAB „Vilpostus“ perduotų registruotų laiškų (siuntų) sąrašo kopijos (43, 45 b. l.), be to, 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. pranešimų „dėl reikalavimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo“, adresuotų skolininkui, kopijos. Byloje nepateikta objektyvių duomenų apie 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. pranešimų dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo įteikimą ar neįteikimą atsakovui.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kad tik nepavykus įmonei pranešti apie įspėjimą dėl įsipareigojimų įvykdymo bei ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pakartotinai išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu adresatui, praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.), bei į faktines bylos aplinkybes, jog nėra duomenų apie minėtų pranešimų tinkamą išsiuntimą bei (ne)įteikimą, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jis tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Pareiškėjo pateikti UAB „Vilpostus“ bei UAB „Greitasis kurjeris“ perduodamų registruotų laiškų (siuntų) sąrašai (kuriuose nenurodyta apie siunčiamą dokumentą; 43, 45 b. l.) tik patvirtina laiškų iš pareiškėjo priėmimo faktą, tačiau nesuponuoja išvados, kad registruoti laiškai (su tinkamais pranešimais) buvo tinkamai įteikti UAB „Šėlas“ arba, nepavykus įteikti pirmojo laiško, pateikto UAB „Vilpostus“ 2013 m. gegužės 7 d., pakartotinai buvo pateiktas tinkamas pranešimas 2013 m. rugpjūčio 6 dieną, laikant jį įteiktu, praėjus 5 dienoms nuo pranešimo išsiuntimo.
Pažymėtina, kad, išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. sausio 9 d. prašymą iškelti UAB „Šėlas“ bankroto bylą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2930-577/2014 priimtoje 2014 m. sausio 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2930-577/2014, 20-21 b. l.), kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2930-577/2014, 39-42 b. l.), buvo konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kad ydingas pranešimo turinys dėl keltinos bankroto bylos, nustačius trumpesnį nei 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Minėtoje byloje pareiškėjas buvo pateikęs tapačius įrodymus, tarp jų 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. pranešimų kopijas bei perduodamų registruotų laiškų UAB „Vilpostus“ ir UAB „Greitasis kurjeris“ sąrašus (civilinė byla Nr. B2-2930-577/2014, 9-13 b. l.), pareiškėjo nuomone, liudijančius pranešimų apie keltiną bankroto bylą išsiuntimą UAB „Šėlas“, kuriuos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai įvertino kaip nepagrindžius fakto, jog atsakovui UAB „Šėlas“ yra žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą.
Taigi pareiškėjo į bylą pateikti paminėti įrodymai, be to, 2014 m. spalio 14 d. UAB „Greitasis kurjeris“ perduotų siuntų sąrašo kopija (51 b. l.) bei pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta faktinė aplinkybė, kad skolininkui buvo išsiųstas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais, nepaneigia apygardos teismo išvadų, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikyti pranešimu dėl keltinos bankroto bylos, teikiamu po neįteikto 2013 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo registruotu laišku, tokia ikiteisminė tvarka nėra tinkama, kadangi, nesulaukęs duomenų apie procesinių dokumentų, perduotų 2014 m. spalio 14 d. UAB „Greitasis kurjeris“, įteikimą skolininkui ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, kitą dieną (2014 m. spalio 15 d.) išsiuntė ir teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (6 b. l.). Beje, tokių duomenų, kad skolininkui UAB ,,Šėlas“ buvo įteiktas registruotas laiškas, 2014 m. spalio 14 d. perduotas UAB „Greitasis kurjeris“, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.; 338 str.). Taigi nėra pagrindo manyti, kad skolininkui yra (arba laikoma, kad turi būti) žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą.
Apelianto skundo argumentas, kad jo nurodomų pranešimų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turinys (42, 44 b. l.) atitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisiškai reikšmingas, pripažinus, kad nebuvo laikytasi išankstinės neteisminio ginčo sprendimo tvarkos informuoti skolininką, remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad paminėtose Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2930-577/2014, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-580/2014) buvo konstatuota, jog nurodytų pranešimų turinys yra ydingas ir neatitinka įstatymo reglamentavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo nutartis nekliudo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo, tačiau tik pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo atsisakoma priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tarp jų, pateikiant tinkamus įrodymus apie pranešimo, atitinkančio ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, išsiuntimą skolininkui bei jo įteikimą (neįteikimą).
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį.