Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, atsakingu už teisingų duomenų apie apdraustuosius asmenis pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. 3 d., Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, 28.3, 28.5 papunkčius, neįvykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisėto 2015-12-14 reikalavimo Nr. (7.2)SI-66352, tai yra per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nepateikė atitinkamai patikslintų R. M. duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2015-04-10 įsitesėjusį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais T. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2016-02-09 nutarimu Nr. (1.53)-7-33-5 T. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ str. 1 d., paskyrė administracinę nuobaudą – 506 Eur baudą.

Šį nutarimą T. B. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-25 nutartimi T. B. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-02-09 nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pripažino, kad T. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ str. 1 d., tai yra nevykdė teisėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimo.

T. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant pažeidimo fakto ir sudėties. Skundą prašo nagrinėti žodine tvarka.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimta nutartis neatskleidė ginčo esmės, nes jis neįrodinėjo, ar turėjo teisę Klaipėdos skyrius reikalauti patikslinti duomenis ta apimtimi, kuria reikalavo. Jis neginčijo ir neginčija Klaipėdos skyriaus teisių, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų.

Pažymi, kad šios bylos dalykas – ar Klaipėdos skyrius turėjo teisę pakartotinai priimti administracinį aktą tuo pačiu klausimu, dėl tų pačių subjektų ir dėl to paties dalyko, kai jo ankstesnis administracinis aktas jau pradėtas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Pasak apelianto, Klaipėdos skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti reikalavimai dėl socialinio draudimo pranešimų pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį pateikimo, tai yra Klaipėdos skyriaus 2015-07-17 raštas Nr. (7.2)SI-37019, 2015-09-24 raštas Nr. (7.2)SI-4956, 2015-12-14 sprendimas Nr. (7.2)SI-66352), visi vertinti kaip individualūs administraciniai teisės aktai, nes jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatomas įpareigojimas, už kurio nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė įmonės vadovui. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Klaipėdos skyriaus 2015-09-24 rašto Nr. (7.2)SI-4956 nuginčijimo, jau pripažino šį dokumentą (pavadintą raštu) individualiu administraciniu teisės aktu.

Apelianto manymu, vertinant paminėtus individualius administracinius teisės aktus jų turinio prasme, akivaizdu, kad juose visuose yra teikiamas tas pats įpareigojimas – reikalavimas pateikti patikslintus socialinio draudimo pranešimus pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, nurodant tikslinimo apimtį. Visi trys paminėti individualūs administraciniai teisės aktai turinio prasme iš esmės yra identiški. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas šios reikšmingos aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje apskritai nevertino ir dėl šių administracinių teisės aktų (raštų) statuso vertinimo nutartyje nepasisakė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik abstrakčiai nurodė, kad Klaipėdos skyrius turėjo teisę reikalauti teikti patikslintus socialinio draudimo pranešimus. Atkreipia dėmesį, jog teisės reikalauti teikti patikslintus socialinio draudimo pranešimus jis ir neginčija. Jis Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ginčija ar Klaipėdos skyrius turėjo teisę teikti reikalavimą ta apimtimi, kuria pateikė.

Pažymi, kad nors SODROS Klaipėdos skyrius savo 2016-01-21 sprendimu Nr. 7.1.DK-279 patikslino R. M. duomenis ir dėl šios priežasties, išnykus ginčo dalykui, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, tačiau šalių ginčas dėl duomenų tikslinimo Klaipėdos skyriaus reikalaujama apimtimi nesibaigė, nes Klaipėdos skyriaus 2016-01-21 sprendimą Nr. 7.1.DK-279 apskundė tiek R. M., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčas nagrinėjamas ikiteisminio jo nagrinėjimo stadijoje.

Pasak apelianto, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Klaipėdos skyriaus teisės pateikti reikalavimus visa apimtimi, iš esmės be jokio pagrindo išsprendė ginčą, kuris teismingas administraciniams teismams ir kuris iki ginčijamo teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme savarankiškoje administracinėje byloje, o šiuo metu pradėtas naujas administracinis procesas, kuris taip pat teismingas administraciniams teismams.

Akcentuoja, kad jis savo skunde dėl administracinės nuobaudos paskyrimo nurodė, jog Klaipėdos skyrius pakartotinai priėmė individualų administracinį teisės aktą, įpareigojantį jį patikslinti socialinio draudimo pranešimus pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, po to, kai analogiškas sprendimas jau buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka.

T. B. nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, neįvertinęs individualių administracinių teisės aktų teisinio statuso, nevertinęs šių teisės aktų tapatumo turinio prasme, nesprendė esminio klausimo, ar gali viešojo administravimo subjektas priimti pakartotinį sprendimą tuo pačiu klausimu, ta pačia apimtimi, dėl tų pačių subjektų, kai dėl pirminio sprendimo teisėtumo jau yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas teisme. Neišsprendęs šių esminių klausimų, Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai vertino, ar pareiškėjo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar apskritai yra administracinio teisės pažeidimo faktas.

Apeliantas pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymas nenustato viešojo administravimo subjektams teisės, nesibaigus teisiniams ginčams dėl jų kompetencijai priskirto priimto sprendimo teisėtumo, priimti pakartotinį sprendimą tuo pačiu klausimu, dėl to paties dalyko, dėl tų pačių subjektų. Todėl Klaipėdos skyrius 2015-12-14 priimdamas pakartotinį sprendimą Nr. (7.2)SI-66352), esant ginčui dėl 2015-09-24 sprendimo Nr. (7.2)SI-4956 teisėtumo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Klaipėdos skyriaus 2015-12-14 pakartotinis sprendimas Nr. (7.2)SI-66352) neatitinka šio reikalavimo, nes dėl Klaipėdos skyriaus reikalavimo apimties teisėtumo nebuvo užbaigtas teisminis ginčas. Mano, kad Klaipėdos skyriaus 2015-12-14 pakartotinis sprendimas Nr. (7.2)SI-66352) negali būti laikomas teisėtu pagrindu administracinei nuobaudai skirti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo fakto.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis tiksliai žinojo ir įvertino ankščiau nurodytas aplinkybes, jog Klaipėdos skyriaus 2015-12-14 sprendimu Nr. (7.2)SI-66352) jis pakartotinai įpareigojamas atlikti veiksmus, dėl kurių teisėtumo ir teisingumo yra pradėtas teisminis ginčas. Todėl, T. B. manymu, negalima konstatuoti, kad jo veika, šiuo atveju – neveikimas, buvo padarytas dėl tyčios ar neatsargumo. Jo veikoje apskritai nėra subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės požymių. Nėra nei administracinio teisės pažeidimo fakto, nei sudėties.

Taip pat nurodo, kad paskirtoji nuobauda yra didesnė už numatytą nuobaudos vidurkį, o tai reiškia, kad jis laikomas piktybišku administracinės teisės pažeidėju, nors jis tik aktyviai ir teisėtais būdais gynė savo pažeistą teisę.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktorius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

T. B. prašo jo skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau, teismo nuomone, šį prašymą tenkinti pagrindo nėra, nes administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai rašytinių duomenų, kurių pagrindu galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti pateiktą apeliacinį skundą, ir papildomai išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų netikslinga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad. T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, atsakingu už teisingų duomenų apie apdraustuosius asmenis pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. 3 d., Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, 28.3, 28.5 papunkčius, neįvykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisėto 2015-12-14 reikalavimo Nr. (7.2)SI-66352, tai yra per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nepateikė atitinkamai patikslintų R. M. duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), pagal įsitesėjusį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1(duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ str. 1 d.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar T. B. padarė ATPK 188⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neįvykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisėto 2015-12-14 reikalavimo Nr. (7.2)SI-66352, tai yra per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nepateikė atitinkamai patikslintų R. M. duomenų pagal 2015-04-10 įsitesėjusį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius fiktyvų R. M. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės vadovas T. B. turėjo vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo jam nustatytą pareigą patikslinti ir pateikti Registrų duomenų bazei R. M. duomenis, kadangi R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai įdarbinta nebuvo. Teismas pripažino, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-12-14 reikalavimas Nr. (7.2)S1-66352 „Dėl duomenų tikslinimo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį“ yra teisėtas ir T. B. privalomas vykdyti. Šiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas pritaria. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog T. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 188⁶ str. 1 d. yra įrodyta. Be to, iš esmės motyvuotai atsakė į T. B. skundo dėl Institucijos priimto 2016-02-09 nutarimo argumentus, kurie iš esmės yra identiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas jų nebekartoja, nes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Pažymėtina, kad apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė. Tai, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ATPK 256 str. nuostatų.

Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu ir įrodymų vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nuosprendžiu, 2015-12-14 reikalavimu pagrįstai reikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti patikslintus R. M. duomenis. Baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad R. M. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tai yra tarp R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta fiktyvi darbo sutartis, todėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre negalėjo likti duomenys, atsiradę suklastotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-19 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. T. B. neįvykdžius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-12-14 reikalavimo per nustatyta terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-02-09 nutarimu Nr. (1.53)-7-33-5 už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ str. 1 d., pastarajam buvo paskirta administracinė nuobauda. T. B. nepateikė duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, kad dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priimto 2015-12-14 reikalavimo teisėtumo būtų pradėti teisminiai procesai, todėl teigti, kad šis reikalavimas negali būti vykdomas, nes pradėti administraciniai procesai, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 188⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą teismo 2016-03-25 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti T. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. B. apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.