Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-894-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-13Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-31Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2S-894-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07730-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-894-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07730-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB‑382‑776/2014 pagal R. K. pareiškimą skirti baudą bankrutavusios UAB „Jaunatva“ vadovui Ž. Š., kaip asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimų vykdymo procese, kuriame skolininkas bankrutavusios UAB „Jaunatva“, išieškotojas bankroto administratorius – UAB „Tytus“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis R. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą pareiškimu, prašydamas už jo reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje skirti bankrutuojančios UAB „Jaunatva“ vadovui Ž. Š. baudą. Nurodė, kad vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-718/2013 pagal Šiaulių apygardos teismo 2013-06-28 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. B2-846-210/2013, įpareigojant UAB „Jaunatva“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB „Tytus“ įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. 2013-07-09 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir BUAB „Jaunatva“ vadovas Ž. Š. įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, taip pat visus dokumentus, vykdymo procese įmonės vadovas 2013-09-09 perėmimo – perdavimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 dalį įpareigojime nurodytų dokumentų bankroto administratoriui perdavė, likusius pažadėjo perduoti vėliau, bet to nepadarė, todėl už antstolio įpareigojimo nevykdymą vadovui prašė skirti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-16 nutartimi antstolio pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolio pareiškimas nėra pagrįstas duomenimis, kurie leistų teigti, kad bankrutavusios įmonės vadovas yra atsakingas antstoliui už likusių, konkrečiai neįvardintų dokumentų neperdavimą pagal priimtą 2014-02-21 reikalavimą atvykti pas antstolį, nes toks reikalavimas šiam asmeniui net nebuvo įteiktas registruota siunta. Be to, konstatavo, kad įmonės bankroto byloje išduotas vykdomasis raštas dėl teismo nustatyto įpareigojimo priverstinio įvykdymo ir juridinio asmens vadovo atsakomybė antstoliui sietina su atitinkamu bankroto įstatymu, kuriame reglamentuota įmonės bankroto atlikimo procedūra, tuo pačiu ir įmonės valdymo organų (vadovo) atsakomybė už įmonės turto, buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų nepateikimą nustatytu terminu bankroto administratoriui. Nurodė, kad būtent CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas, todėl būtent bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas tokiu atveju sprendžia dėl bankrutavusios įmonės valdymo organų (vadovo) atsakomybės ir taiko teismo nuobaudą atitinkama nutartimi toje pačioje bankroto byloje (pvz., 2013-08-27 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-776-386/2013). Todėl padarė išvadą, kad nurodytas įpareigojimas BUAB „Jaunatva“ valdymo organui yra teismo nutarties dalykas ir vykdymo procese jis neturėtų būti siejamas dar ir su antstolio duoto analogiško įpareigojimo nevykdymu CPK 585 str. tvarka, t. y. bankrutuojančios įmonės vadovas neturėtų atsakyti dvejopai už tuos pačius veiksmus bankroto procedūros vykdymo metu, juo labiau, kad CPK 585 str. reglamentuoja baudos skyrimą iki 1000 Lt už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, ir tai žymiai sunkesnė atsakomybė, nei numatyta įmonės vadovo ar kito atsakingo asmens atsakomybė įmonės bankroto įstatyme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad įmonių bankroto procedūros ir vykdymo procesas civilinėje teisėje yra reglamentuojami skirtingų teisės normų, baudos buvusiam įmonės vadovui už teismo įpareigojimo nevykdymą ir antstolio reikalavimų nevykdymą skiriamos skirtingais pagrindais; vienu atveju taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, kitu atveju – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 ir 3 dalys. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sutapatino skirtingas teisės normas ir pagrindus, kuriems esant, bankrutuojančios bendrovės vadovui gali būti skiriama bauda už įpareigojimo ar reikalavimo nevykdymą, todėl teismo priimtos nutarties nėra pagrindo laikyti teisėta ir pagrįsta.Pagal suformuotą teismų praktiką baudos paskyrimas netrukdo bankroto administratoriui pateikti vykdomąjį raštą antstoliui dėl įpareigojimo, kuriuo nurodoma bankrutuojančios įmonės vadovui perduoti įmonės bankroto administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnis reglamentuoja baudos skyrimą skolininkui už antstolio reikalavimų nevykdymą. Vykdomojoje byloje Nr. 98-718/2013 esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad skolininkas antstolio reikalavimą perduoti įmonės bankroto administratoriui UAB „Tytus“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus 2013-09-09 įvykdė tik iš dalies. Beveik vienerius metus skolininkas likusių duomenų bankroto administratoriui neperduoda ir antstoliui neteikia jokios informacijos dėl kokių svarbių priežasčių antstolio reikalavimo negali įvykdyti ilgą laiką.Apelianto manymu, teismo išvada, kad bankrutavusios įmonės vadovas nėra atsakingas už likusių dokumentų perdavimą, niekuo nepagrįsta. Antstolio reikalavimas skolininkui įvykdyti sprendimą yra teisėtas ir privalo būti vykdomas. Pareiškimai vykdymo procese (CPK 593 str.), tuo pačiu ir dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo skolininkui, paduodami apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkinto antstolio prašymo skirti baudą buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui už antstolio įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus nevykdymą. Apelianto manymu, teismas, atmesdamas prašymą, nepagrįstai sutapatino skirtingas CPK ir bankroto įstatymo teisės normas ir pagrindus.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

CPK 585 str. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus taip pat yra privalomi ir turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Asmeniui, kuris tokių reikalavimų nevykdo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Taigi šia sankcija taip pat siekiama priversti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą. Sutiktina su antstolio atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis nepagrįstai kreipėsi į teismą CPK 585 straipsnyje numatytu pagrindu, nes baudos valdymo organams už įmonių turto ir duomenų neperdavimą taikomos ĮBĮ nustatyta tvarka ir tokį klausimą turėtų spręsti bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nėra teisinga. Pažymėtina, kad ĮBĮ nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei bendrovės administracijos vadovas per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ar dokumentų (CPK 1 str.). Taip teismo nutartis yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu CPK nustatyta tvarka, todėl, atitinkamai, ir bauda yra skiriama CPK 585 str. 2 d. pagrindu, prašant antstoliui (CPK 587 str. 1 p.). Kadangi teismo nutartį antstolis priverstinai vyko CPK nustatyta vykdymo tvarka, įpareigojančia antstolį vykdymo procese būti aktyviu, savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), ja vadovaudamasis antstolis turi teisę inicijuoti procesinių teisinių sankcijų skyrimą už teismo sprendimo (nutarties) bei antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, nepriklausomai nuo kitų subjektų jų diskrecijoje esančių veiksmų atlikimo). Be to, konkrečiu nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą neprieštarauja dvigubo nubaudimo principui. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apygardos teismas BUAB ‚Jaunatva“ bankroto byloje Nr. B2-376-210/2014 dar 2013-08-19 skyrė 1000 Lt baudą BUAB „Jaunatva“ buvusiam vadovui Ž. Š. už BUAB „Jaunatva“ dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui UAB „Tytus“. Iš vykdomosios bylos Nr. 98-718/13 duomenų matyti, kad po minėtos baudos skyrimo buvęs įmonės vadovas 2013-09-01 bei 2013-09-02 perdavė administratoriui dalį įmonės dokumentų ir turto. Bauda, kurią nagrinėjamu atveju prašo skirti antstolis, yra antstolio įpareigojimų nuo 2014-02-21 nevykdymo pasekmė, t. y. neperdavimas bankroto administratoriui likusių įmonės dokumentų ir reikalavimo atvykti pas antstolį nevykdymas. Todėl sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės vadovas šioje byloje negali atsakyti dvejopai nėra teisinga.

Vis dėlto, pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (CPK 585 str.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Jaunatva“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Šia nutartimi BUAB „Jaunatva“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti visus dokumentus. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismas BUAB ‚Jaunatva“ bankroto byloje 2013-08-19 skyrė 1000 Lt baudą BUAB „Jaunatva“ buvusiam vadovui Ž. Š. už BUAB „Jaunatva“ dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui UAB „Tytus“, buvęs įmonės vadovas 2013-09-01 bei 2013-09-02 perdavė administratoriui dalį įmonės dokumentų ir turto. Vykdydamas Šiaulių apygardos teismo dėl 2013-05-29 nutarties nevykdymo išduotą vykdomąjį raštą 2013-07-09 patvarkymu antstolis įpareigojo Ž. Š. vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2013-05-29 nutarties dalį dėl dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, šis patvarkymas asmeniškai buvusiam vadovui nebuvo įteiktas, todėl 2013-09-12 paskelbtas viešai, 2014-02-21 patvarkymu Ž. Š. pareikalauta atvykti į antstolio kontorą. Vykdomoje byloje taip pat yra duomenys, kad Ž. Š. pastarasis patvarkymas asmeniškai neįteiktas, tačiau ant voko pridėta žyma, kad 2014-03-06 skambinta vadovui, kuris pasakė viską atidavęs ir kitą savaitę atvyksiąs į kontorą. Iš bankroto administratoriaus 2013-10-01 prašymo antstoliui matyti, kad administratoriui neperduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus, bei už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-10, kasos pinigų likutis, įmonės turtas, įmonės kreditorių, debitorių sąrašai. Iš VĮ Registrų centras viešai teikiamų duomenų matyti, kad Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2008 metus, 2013-01-14 gautas patalpų, kuriose įregistruota buveinė, savininko prašymas dėl buveinės išregistravimo. Iš šių duomenų akivaizdu, kad nuo 2013 m. pradžios įmonė veiklos nebevykdė, tikėtina, kad veikla nebuvo vykdoma ir 2009, 2010, 2011 bei 2012 metais. Darytina išvada, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis baudos paskyrimu buvusiam įmonės vadovui Ž. Š. nebūtų pasiektas baudos taikymo tikslas – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti įpareigojimą, kadangi nėra aišku, ar administratoriaus 2013-10-01 prašyme nurodyti dokumentai ir turtas iš viso egzistuoja ir yra pas buvusį vadovą, todėl vien baudos paskyrimas įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą įvykdymo neužtikrins. Dėl to antstolio reikalavimas skirti BUAB „Jaunatva“ buvusiam vadovui Ž. Š. baudą už antstolio įpareigojimo nevykdymą negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepaisant to, jog teismas padarė neteisingas išvadas dėl antstolio teisės kreiptis į teismą dėl baudos už jo reikalavimų nevykdymą, antstolio reikalavimas skirti buvusiam įmonės vadovui baudą atmestas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl antstolio atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė