- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-862-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07730-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Kreditorius
- AB „Swedbank“, AB DNB bankas, UAB „Gelvora“, VMI prie LR FM, M. P.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB‑382‑776/2014 pagal bankroto administratoriaus S. K. prašymą dėl A. K. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bankroto byloje kreditoriams AB „Swedbank“, AB DNB bankas, UAB „Gelvora“, VMI prie LR FM, M. P., antstoliui T. U.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 nutartimi A. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. K.. 2014-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Bankroto administratoriaus S. K. 2014-03-31 Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą dėl A. K. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Bankroto administratorius prašyme nurodė, kad vadovaudamasis FABĮ 8 str. 2 d. 1 p. nuostata, padarė išvadą, jog fizinio asmens A. K. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 str. nuostatų reikalavimams, sudarytas įvertinus fizinio asmens turimą turtą ir sutuoktinių gaunamas pajamas, atitinka protingumo ir logiškumo kriterijus, todėl yra galimybė jo įgyvendinimui. Taip pat nurodė, kad 2014-03-25 bankroto administratorius sušaukė pirmąjį bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę, be kita ko, įtraukė klausimą „Dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui pritarimo“. Svarstant nurodytą darbotvarkės klausimą nutarimas nebuvo priimtas, kadangi „UŽ“ balsavo tik vienas kreditorius UAB „Gelvora“, kurio teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 1,076 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. „PRIEŠ“ plano projektui pritarimą balsavo kreditoriai AB „Swedbank“ (52,826 procentai balsų) ir AB DNB bankas (37,496 procentai balsų), kurie balsavimo raštu biuletenyje nurodė vienodą priežastį, dėl kurios balsuoja „PRIEŠ“: „Mokumo atkūrimo plano projekte A. K. nurodo kokią sumą skirs bankroto administratoriaus išlaidoms dengti, tačiau administratoriaus bus prašoma detalizuoti bankroto procese numatomus atlikti veiksmus, taigi mokumo atkūrimo planą bus galima tvirtinti tik administratoriui pateikus papildomą informaciją“, t. y. kreditoriai balsavo „PRIEŠ“ ne dėl paties plano, o dėl informacijos apie administratoriaus numatomus atlikti bankroto proceso veiksmus. Kreditoriai M. P. (8,500 procentų balsų) ir VMI prie LR FM (0,010 procentai balsų), balsavimo biuletenyje nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių balsuoja „PRIEŠ“. Teigė, kad kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui ne dėl paties plano, planas atitiko FABĮ 7 str. reikalavimus, todėl negali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas svarstyti kreditorių susirinkimui. Pagal FABĮ 8 str. 8 d. nuostatą, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Bankroto administratoriaus nuomone, bankroto proceso pradžioje tikslinga būtų nenutraukti bankroto bylos, kas pažeistų nemokaus fizinio asmens teises ir interesus, atimant iš jo galimybę atkurti sąžiningo asmens mokumą, o patvirtinti pirminį planą, kuris, atsižvelgiant į kreditorių išreikštas pastabas ir norus, įstatymo nustatyta tvarka ateityje gali būti patikslintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2014-07-03 nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. K. mokumo atkūrimo planą. Nutartyje teismas nurodė, kad A. K. kreditorių susirinkimo metu priimtas sprendimas nepritarti plano projektui dėl to, kad nėra smulkiai detalizuota bankroto administravimo išlaidoms skirta suma, tuo pačiu nėra detalizuoti bankroto procese numatomi atlikti veiksmai. Teismas rėmėsi bankroto administratoriaus pateikta išvada, kad A. K. pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas, todėl turėtų būti patvirtintas. Nustatė, kad kreditorių susirinkimo sprendimas nepritarti plano projektui yra priimtas ne dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kadangi parengto ir pateikto tvirtinti plano 7 punkte yra nurodytos bankroto administravimo išlaidos ir jų pagrindimas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta kas sudaro bankroto administravimo išlaidas bei reglamentuota tokių išlaidų keitimo galimybė, todėl teismas sutiko su bankroto administratoriaus teiginiu, jog detalesnis bankroto administravimo išlaidų pagrindimas šitoje fizinio asmens bankroto administravimo stadijoje, t. y. nepradėjus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo, galimai nėra įmanomas, o esant reikalui tokias išlaidas bus galima detalizuoti, keisti kreditorių susirinkime. Taip pat nurodė, kad kreditoriaus M. P. išsakytos pastabos nėra susijusios su Įstatymo 7 str. reikalavimais plano turiniui, tokių pastabų tyrimas priskirtinas bankroto administratoriaus kompetencijai, tam šiam subjektui suteikiant atitinkamas teises ir pareigas (Įstatymo 12 straipsnis). Konstatavo, kad fizinio asmens A. K. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-382-776/2014 ir klausimą dėl pareiškėjo A. K. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar bankroto administratoriui nustatytas atlyginimas yra proporcingas administratoriaus atliekamam darbui bankrutuojančio A. K. bankroto byloje. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios šios teisiškai reikšmingas bankrutuojančio A. K. bankroto bylos aplinkybės: bankrutuojantis asmuo po bankroto bylos iškėlimo individualios ir / ar ūkinės komercinės veiklos nevykdo – gauna pajamų tik iš savo ir sutuoktinės darbinės veiklos, vienintelis bankrutuojančio A. K. turtas – įkeista namų valda, bankrutuojantis asmuo debitorių neturi, bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančio asmens sandorių. Be to, atlyginimas administratoriui nustatomas ne pagal tai, kiek laiko vyksta bankroto procedūros, o pagal bankroto administratoriaus atliekamo darbo apimtis administruojant bankroto procedūras. Suinteresuoto asmens teigimu, akivaizdu, jog patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra neadekvati bankroto administratoriaus atliekamam darbui šioje bankroto byloje, todėl nustatyta nepagrįstai.Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino patvirtintų bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo. Teismų praktikoje bankroto bylose vienareikšmiškai pripažįstama, jog įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Mano, kad nustatant neadekvačią administravimo apimtims, ekonomiškai nepagrįstą, per didelę bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kyla grėsmė bankrutuojančio A. K. kreditorių reikalavimų patenkinimui, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.Nurodo, kad bankrutuojančio A. K. bankroto byloje kreditorių susirinkimas bankroto administratoriaus atlyginimą galėtų keisti tik į ateitį, o iki tokio galimo bankroto administratoriaus atlyginimo keitimo bankroto administratoriui būtų skaičiuojamas / mokamas pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytas administratoriaus atlyginimas (400,00 Lt / mėn.).Atkreipia dėmesį, kad taip pat nėra visiškai aišku, kodėl prie administravimo išlaidų sąmatos, nurodytos mokumo atkūrimo plane, yra priskiriamos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidos (pvz., komunaliniai mokesčiai). Mano, kad iki tol, kol bankrutuojantis fizinis asmuo A. K. su šeima gyvena nurodytame gyvenamajame name jiems ir turi tekti pareiga mokėti visus su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius. Taigi, bankrutuojančiam A. K. tenkanti mokėti nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų dalis turi būti priskiriama prie bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos sumos, o ne prie bankroto administravimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo A. K. bankroto administratorius S. K. prašo suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad suinteresuoto asmens argumentai yra susiję su informacija apie bankroto administratoriaus numatomus atlikti veiksmus, tačiau neginčijama pati suma, skirtina administravimo išlaidoms, jų apimtis, neginčijamas plano neatitikimas FABĮ 7 str. reikalavimams. Mokumo atkūrimo plane numatytas 400 Lt (tame skaičiuje visi privalomi mokesčiai ir įmokos) dydžio atlyginimas bankroto administratoriui nėra per didelis. Kita pirmosios instancijos teismo patvirtinto Mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sudedamoji dalis – ūkio išlaidoms (kanc. prekės, kopijavimo paslaugos, pašto paslaugos, buhalterinės apskaitos tvarkymas, transporto išlaidos ir kitos būtinos bankroto administravimo išlaidos) skirta 200 Lt per mėnesį suma turi savo tikslinę paskirtį ir bankroto administratorius neturi teisės naudoti lėšų nenumatytu tikslu, viršyti patvirtinta sąmata nustatytą maksimalią ribą. Be to, administratorius, vykdydamas patvirtintą sąmatą, turi pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagrįsti, kad tam tikros patirtos išlaidos atitinka administravimo išlaidų sąmatos eilutę, išlaidos yra patirtos ir buvo būtinos. Nurodo, kad išsamiai pagrįsti visas išlaidas, skirtinas administravimui nepradėjus vykdyti mokumo atkūrimo plano nėra įmanoma, nes tik vykdant bankroto procedūrą ir patiriant faktines išlaidas konkrečioms funkcijoms ir veiksmams atlikti galima nustatyti jų dydį. Tai, kad FABĮ 22 str. 2 d. nuostatos numato galimybę keisti administravimo išlaidų sąmatą, sudaro galimybę užtikrinti teisingą bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į pokyčius bankroto proceso metu. Teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis fizinis asmuo A. K. pagrįstai priskyrė prie administravimo išlaidų 50 procentų visų priskaičiuotų apmokėti išlaidų už teikiamas komunalines paslaugas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tokio pobūdžio išlaidos yra susijusios ne tik su asmeninio bankrutuojančio fizinio asmens poreikio turėti gyvenamąjį būstą patenkinimu, bet ir būsto priežiūra, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokios išlaidos priskirtinos prie bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos sumos.
Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB atsiliepime į atskirąjį skundą su suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskiruoju skundu sutinka.
Kreditorius M. P. prašo panaikinti 2014-07-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas A. K. mokumo atkūrimo planas. Kreditorius mano, kad bankroto administratorius ir bankrutuojantis A. K. prieš pateikdami teismui kreditorių susirinkimo nepatvirtintą planą, privalėjo imtis priemonių, kad mokumo atkūrimo plano trūkumai būtų ištaisyti ir bankroto administravimo išlaidų sumos būtų patvirtintos (organizuoti kreditorių susirinkimą ir teikti patikslintas administravimo išlaidų sumas pagal kreditorių nurodytus trūkumus). Nurodo, kad teismui patvirtinus mokumo planą, susidaro situacija, kai kreditorių susirinkimas bankroto administravimo išlaidų sumų nepatvirtino, tačiau teismas savo sprendimu dėl mokumo plano tvirtinimo, tuo pačiu išsprendė klausimą ir dėl bankroto administravimo išlaidų ir tas pačias bankroto administravimo išlaidų sumas patvirtino, nors Fizinių asmenų bankroto įstatymo 26 str. 4 p. nustatyta išimtinė kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties teismo patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sumos nepagrįstos, t. y. be motyvų. Mano, kad teismas, vertindamas mokumo plano ir bankroto administravimo išlaidų sumas, privalėjo atsižvelgti į įstatymo reikalavimus, teismų formuojamą bankroto bylų praktiką, realiai įvertinti faktines A. K. bankroto bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, kad remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 5 p., A. K. mokumo atkūrimo plane turėjo būti nurodytos ir kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), kreditorius nurodo savo prašyme išdėstęs visas aplinkybes, kurios patvirtina, jog A. K. nesiima ir pagal mokumo plano projektą neplanuoja imtis jokių veiksmų savo mokumui atkurti, tačiau teismas šiuos kreditoriaus argumentus įvertino kaip nesusijusius su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 5 str. 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos LR Civilinio proceso (CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą (FABĮ 7 str.). Ar šie tikslai bus pasiekti, priklauso nuo sudaryto plano, kuriame konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, įgyvendinimo. Todėl vienas iš svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 7 str. 1 d. nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 str. 1–4 d. nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Pažymėtina, jog FABĮ numato, kad mokumo atkūrimo planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, o bankroto administratorius dėl jo įgyvendinimo parengia išvadą (FABĮ 8 straipsnis).
Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, per 2014-03-25 vykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą balsuojant raštu kreditoriai „Swedbank“, AB, VMI prie LR FM, M. P. ir AB DNB bankas nepritarė mokumo atkūrimo planui, konkrečiai dėl skolininko nurodytos bankroto administratoriui skirtinos administravimo išlaidų sumos. Kreditorių „Swedbank“, AB ir AB DNB bankas nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai buvo išdėstyti balsavimo biuleteniuose, juose nurodyta, kad mokumo atkūrimo planas galės būti tvirtinamas tik bankroto administratoriui pateikus papildomą informaciją apie administratoriaus numatomus administravimo veiksmus. Akivaizdu, kad nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai (priežastys) yra susiję su FABĮ įstatymo 7 straipsnyje nustatytu vienu iš reikalavimų – bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimu. Kaip matyti iš 2014-02-24 Fizinio asmens A. K. mokumo plano atkūrimo projekto 7 dalies, pagal susitarimą su bankroto administratoriumi S. K., bankroto administravimo išlaidoms kas mėnesį reikalinga 600 Lt suma, kas sudaro 400 Lt bankroto administratoriaus atlyginimą bei 200 Lt ūkio išlaidas (kanceliarinės prekės, kopijavimo paslaugos, pašto paslaugos, kitos būtinos bankroto administravimo paslaugos), plius 50 procentų visų priskaičiuotų apmokėti išlaidų už teikiamas komunalines paslaugas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks administravimo išlaidų nurodymas plano projekte neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 7 p., kadangi administravimo išlaidos, nors ir išskirtos į tris atskirus punktus, t. y. išlaidas administratoriaus atlyginimui, ūkio išlaidoms iš komunalinėms išlaidoms, nėra detalizuotos ir pagrįstos, nėra nurodoma, kodėl administratoriui reikalingas net 400 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas ir 200 Lt dydžio ūkio išlaidos, kai skolininkas, kaip teisingai nurodoma ir atskirajame skunde, nevykdo individualios veiklos, neturi skolininkų, turi tik nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Be to, tokia administravimo išlaidų suma nėra adekvati skolininko gaunamoms pajamos, kadangi iš pastarųjų minusavus skolininko būtiniausias išlaidas ir administravimo išlaidas, kreditoriams visiškai nelieka lėšų jų reikalavimų tenkinimui. Teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nėra suprantama kodėl skolininko turto, kuriame jis gyvena su šeima, pusę komunalinių paslaugų mokesčių priskiriama prie administravimo išlaidų. Bankroto administratoriaus argumentai, kad šios išlaidos yra susijusios ne tik su asmeninio bankrutuojančio fizinio asmens poreikio turėti gyvenamąjį būstą patenkinimu, bet ir būsto priežiūra, yra niekuo nepagrįsti, kadangi tiek poreikis turėti gyvenamąjį būstą, tiek tokio būsto priežiūros išlaidos priskirtinos prie skolininkų būtinųjų poreikių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininko mokumo atkūrimo plano projekte nurodytos bankroto administravimo išlaidos turi būti tikslinamos.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, teismas kreditoriaus M. P. išsakytas pastabas laikė nesusijusiomis su FABĮ 7 str. reikalavimais plano turiniui, ir sprendė, kad tokių pastabų tyrimas priskirtinas bankroto administratoriaus kompetencijai. Įvertinus M. P. tiek pirmosios instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomos nesutikimo su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu priežastys, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktą atsiliepimą, darytina išvada, kad kreditorius savo nesutikimą grindė FABĮ 7 str. 2 bei 5 p., kuriuose numatyta, kad plane turi būti nurodytos skolininko planuojamos gauti lėšos ir kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti. Įvertinus teismui pateiktą A. K. mokumo atkūrimo plano projektą, iš dalies sutiktina su kreditoriaus argumentais, kadangi apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio plano atitikimo kreditorių interesams. Visų pirma, kaip jau minėta anksčiau, skolininko planuojamos gauti pajamos yra tokio dydžio, jog iš jų minusavus skolininko būtiniausias išlaidas ir administravimo išlaidas, kreditoriams visiškai neliks lėšų jų reikalavimų tenkinimui. Be to, nors įstatymas numato pareigą skolininkui plane numatyti kitas priemonės, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti, A. K. mokumo atkūrimo plano projekte tokių priemonių nėra, skolininkas nurodo, kad dėl savo amžiaus (44 metai) negali susirasti geresnio darbo. Vienintelės lėšos kreditorių reikalavimų tenkinimui numatomos iš ketinamo parduoti skolininko nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas vienam iš kreditorių. Pardavus įkeistą turtą pirmiausia bus atsiskaityta su įkaito turėtoju ir nors skolininkas plane nurodo, kad pardavus už didesnę nei įkeitimo kainą bus tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, plane nėra objektyvių duomenų, kad tokį turtą būtų galima parduoti už didesnę nei rinkos vertę, todėl maža tikimybė, jog kitų kreditorių reikalavimai iš viso bus tenkinami bent iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto procedūros tikslo, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriams, kurie turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų. A. K. mokumo atkūrimo plane nustatytas iš esmės visiškas skolų panaikinimas, kadangi skolininkas neketina imtis jokių priemonių papildomų lėšų gavimui, t. y. nenumatoma reali galimybė bent iš dalies patenkinti kreditorių (išskyrus įkaito turėtoją) reikalavimus, todėl tokio plano patvirtinimas iš esmės pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino ir šios plano dalies svarbą ir įtaką kreditorių interesams, todėl nepagrįstai patvirtino A. K. mokumo atkūrimo planą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ 1 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatoms, kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui ir kreditoriams pateikus nepritarimo priežastis, plano projektas, kreditoriams pageidaujant, turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančio A. K. mokumo atkūrimo planą, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti A. K. mokumo atkūrimo planą ir mokumo atkūrimo planas grąžintinas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui trūkumams šalinti, patikslintą planą pateikiant tvirtinti pakartotiniam kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 7 d., CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti bankroto administratoriaus S. K. prašymo patvirtinti A. K. mokumo atkūrimo planą ir mokumo atkūrimo planą grąžinti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui trūkumams šalinti, patikslintą planą pateikiant tvirtinti pakartotiniam kreditorių susirinkimui.