Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims: D. E., A. M., A. M., G. V., J. N., R. N., A. N., S. N., A. N., S. N., P. N., J. N., J. P., J. R., R. Š., J. R., S. G., R. R., N. N., R. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl termino atnaujinimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“

Byloje nustatyta, kad E. N. ir V. L. 1992-05-19 sudarė sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurią E. N. įsigijo gyvenamąjį namą su rūsiu, priestatą, verandą, malkinę, daržinę, tvartą su tremperiu, garažą, viralinę ir kiemo įrenginius. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad už parduodamą namą ir ūkinius pastatus E. N. atsiskaitė. Tačiau sutartyje nėra įrašo dėl sutarties įregistravimo, ir nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno pareiga yra įregistruoti sutartį. Iš Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad buvo išduotas pažymėjimas L. V. pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo – pardavimo sutarčiai ir ją įforminti. Pažymėjime nurodyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure asmeninės nuosavybės teise priklauso L. V..

Nuo sutarties sudarymo E. N. valdė įsigytą sodybą, naudojo ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina byloje esančios mokėjimo sąskaitos už elektrą. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo įregistruota ir šiuo metu VĮ Registrų centras duomenų bazėje turtas liko įregistruotas V. L. vardu. Pareiškėja A. M. 2020-06-08 su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo. Iš 2020-06-08 VĮ „Registrų centras“ Tauragės skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal A. M. prašymą) matyti, kad buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)kadangi nekilnojamas turtas Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas V. L. vardu. Be to, 1992-05-19 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota per tris mėnesius po sutarties sudarymo.

VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro duomenimis V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad E. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad mirusio V. L. įpėdiniai D. E., A. M., A. M. ir mirusios E. N. įpėdiniai G. V., J. N., R. N., A. N., S. N., A. N., S. N., P. N., J. N., J. P., J. R., R. Š., J. R., S. G., R. R., N. N. neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui ir sutinka, jog teismas atnaujintų praleistą įstatymo nustatytą terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Suinteresuotas asmuo R. L. patvirtino, jog procesinius dokumentus gavo, prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepareiškė.

1992-05-19 sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 metų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog praleisto termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, taip pat byloje nėra ginčo, priešpriešinių reikalavimų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių (E. N. sąžiningas klydimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimo pasekmių, jos teisinis neišprusimas), daro išvadą, kad terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių ir, neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Taigi, palankus teismo sprendimas yra pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti pareiškėjos nuosavybę valstybės įmonėje Registrų centre.

Dėl juridinio fakto nustatymo jog A. M. po E. N. mirties, paveldėjimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti turtą

Be termino atnaujinimo įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį VĮ „Registrų centras“, pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinį faktą, kad po E. N. mirties jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė pareiškėja A. M. (CK 5.51 straipsnis).

Iš gimimo liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad pareiškėjos A. M. mama – E. N., tėvas – A. N.. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjos mama E. N., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina byloje pateiktas mirties liudijimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis E. N. susilaukė dešimties vaikų: A. N., gim. (duomenys neskelbtini), J. N., (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. N., gim. (duomenys neskelbtini), S. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), V. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-11-23 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad E. N. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Pagal pareiškėjos mamos mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po palikėjos mirties pareiškėja pas notarą savalaikiai nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina 2021-11-23 VĮ „Registrų centras“ testamento registro išrašas, kuriame nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėja nurodo, kad nors savalaikiai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po mamos E. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja A. M., perėmė mamos dokumentus, visą likusį tiek kilnojamąjį tiek ir nekilnojamąjį turtą, kurį šiai dienai valdo ir prižiūri. Deda pastangas kad būtų atstatytas terminas įregistruoti mamos įgytą nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius susijusius su nekilnojamuoju turtu, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nekilnojamojo turto įregistravimo mamos vardu. Kadangi šeimoje, giminių tarpe, nebuvo teisininko, kuris būtų galėjęs patarti sutvarkyti reikiamus dokumentus laiku, ir nepraleisti įstatyme nustatyto termino paveldėjimui priimti, todėl terminą priimti paveldėjimą ji praleido, bet paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą. Tarp pareiškėjos A. M. ir suinteresuotų asmenų D. E., A. M., A. M., G. V., J. N., R. N., A. N., S. N., A. N., S. N., P. N., J. N., J. P., J. R., R. Š., J. R., S. G., R. R., N. N., R. L. ginčo dėl juridinio fakto nustatymo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, todėl darytina išvada, kad po E. N. mirties jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė pareiškėja A. M. (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nekilnojamojo turto – pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 1992-05-19 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos dukra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.