Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00049-2012-3

2014 m. liepos 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. (A. G.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-09 iki 2012-05-10 (1 para), kuri prilyginta 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

I. K. (I. K.) pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-10 iki 2012-05-23, kuris prilygintinas 26 MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda;

S. C. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirta 44 MGL (5720 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-10 iki 2012-06-01, kuris prilygintinas 44 MGL dydžio baudai, todėl laikytina, kad S. C. bausmę yra atlikęs. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį S. C. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2012 m. gegužės 9 d., apie 19.00 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,91 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią tą pačią dieną su savimi atgabeno iki baro (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol minėtame bare jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. 2-ąjį PK, adresu Taikos pr. 117, Klaipėdos m., kur apie 19.35 val. asmens kratos metu pas jį buvo rastas polietileninis maišelis, kuriame buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,91 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, o būtent jis 2012-05-04, apie 18.50 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė joje iki 2012-05-10, kol apie 14.35 val. kratos metu polietileninį maišelį, kuriame buvo 6,87 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bei plastikinę trintuvę, kurioje buvo 0,34 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. C. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, būtent: jis iki 2012-05-10, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo kastetą, kuris yra priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė joje iki 2012-05-10, kol apie 15.57 val. minėtame bute kratos metu kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. C. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, t. y. kad jis iki 2012 m. gegužės 4 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). iki 2012 m. gegužės 4 d., kol apie 18.50 val. minėtame bute nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavė I. K. ir kad jis iki 2012 m. gegužės 9 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2012 m. gegužės 9 d. automobiliu (duomenys neskelbtini) atgabeno iki prekybos centro „Maxima“, adresu Taikos pr. 86, Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną minėtoje vietoje, minėtame automobilyje apie 19.00 val. nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavė A. G..

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžio dalį dėl S. C. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti S. C. kaltu ir nuteisti pagal BK 260 str. l d. (dėl ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių perdavimo I. K.) laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.; pagal BK 260 str. l d. (dėl ne mažiau kaip 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių perdavimo A. G.) laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., šias bausmes ir bausmę, paskirtą 2014-03-14 nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 258 str. 2 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime. Prokuroras taip pat prašo nuosprendžio dalį dėl I. K. ir A. G. pakeisti ir pripažinti, kad 2012-05-04, apie 18.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), I. K. iš S. C. įsigijo ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o 2012-05-09, apie 19.00 val., automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie prekybos centro „Maxima“, adresu Taikos pr. 86, Klaipėdos m., A. G. įsigijo iš S. C. 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Nurodo, kad išteisindamas S. C. dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. bei nustatydamas, kad A. G. ir I. K. įsigijo narkotines medžiagas ne iš S. C., o iš nenustatytų asmenų, teismas konstatavo, kad vertinant S. C., A. G. ir I. K. telefoninių pokalbių turinį, negalima daryti neabejotinos išvados, kad A. G. ir I. K. narkotines medžiagas įsigijo būtent iš S. C.. Priešingai, 2012-05-10 kratos metu seife surasti pinigai – 70 000 Lt – patvirtina kaltinamųjų S. C., I. K., liudytojo V. F. nurodytą aplinkybę, kad asmenys į S. C. namus atvykdavo pasiskolinti pinigų. Šioje byloje teismas nesirėmė liudytojo A. C. parodymais, nes šio liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iš esmės skiriasi, o tai teismui kelia abejonių dėl A. C. duotų parodymų patikimumo. Vertindamas liudytojos policijos pareigūnės V. R. parodymus, teismas konstatavo, kad tokie jos parodymai yra tik prielaida, jog S. C. platino narkotines medžiagas, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, išanalizavęs surinktus įrodymus, teismas pastebėjo, kad byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad S. C. platino narkotines medžiagas A. G. ir I. K., ir todėl jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisino. Prokuroro manymu, teismas nuosprendyje aptarė tik kai kuriuos įrodymus, kurie patvirtina, kad S. C. disponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir vertino įrodymus nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 str. 5 d. nuostatomis. Mano, jog teismas buvo nenuoseklus ir prieštaringas pripažindamas vienus įrodymus pakankamais – dėl S. C. kaltės neteisėtai įgijus nešaunamąjį ginklą, o kitus, analogiškus bei dar svaresnius įrodymus – dėl jo kaltės perdavus narkotines medžiagas A. G. ir I. K., pripažindamas prielaidomis, kurių nepakanka nuteisti už šias veikas S. C.. Teismas nepatikėjo S. C., kad kastetas yra ne jo, o jo bute galėjo atsidurti kartu su kitais, iš mirusios kaimynės buto atgabentais daiktais. Tačiau teismas patikėjo kaltinamuoju, kad psichotropinių ir narkotinių medžiagų (iš jų ir kanapių) pėdsakai ant jo bute rastų daiktų – elektroninių svarstyklių, degalinės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelės galėjo patekti kartu su mirusios kaimynės daiktais.

Prokuroras pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad mirusioji kaimynė turėjo automobilį, priešingai, būtent S. C. turėjo automobilį, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nuolaidų degalams kortelė priklausė būtent jam. Svarbi aplinkybė yra ta, jog daiktai, ant kurių kaltinamojo bute buvo rasti psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakai, buvo skirtingose kambariuose ir skirtingose kambarių vietose: iš 2012-05-10 kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo S. C. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje prie sienos stovinčio televizoriaus staliuko atviroje lentynoje buvo rastas ir paimtas kompaktinio disko dėklas, ant kurio paviršiaus buvo matyti baltos-gelsvos spalvos miltelių pėdsakai, minėto disko dėklo viduje buvo kompaktinis diskas ir magnetinė degalinės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, ant kurių paviršių buvo matyti baltos-gelsvos spalvos miltelių pėdsakai, tame pačiame kambaryje stovinčioje spintoje buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės su užrašu „Sencor“, ant kurių paviršių buvo matyti šviesios spalvos neaiškios kilmės miltelių ir neaiškios kilmės medžiagos likučiai, miegamajame kambaryje ant atviros lentynos buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės su užrašu „Eks“, ant kurių paviršių buvo matyti neaiškios kilmės milteliai, ir elektroninės svarstyklės su užrašu „Capacit“, ant kurių buvo matyti neaiškios kilmės medžiagos likučiai. Nurodo, jog 2012-08-02 specialisto išvadoje Nr. l40-(2801)-ISI-4725 konstatuota, kad ant minėtų daiktų rasti pėdsakai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai. Akivaizdu, kad tokių medžiagų pėdsakai ant S. C. bute rastų jam priklaususių daiktų negalėjo atsirasti nuo iš mirusios kaimynės atneštų pas jį daiktų, tokia kaltinamojo versija visiškai neįtikinama. Pripažįsta, jog vien psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakų radimas ant minėtų daiktų nepatvirtina, kad S. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė kanapes A. G. ir I. K., tačiau vien tai, kad kaltinamojo bute buvo aptikti tokių medžiagų pėdsakai, trijų elektroninių svarstyklių radimas (tokios svarstyklės šiuo konkrečių atveju buvo naudojamos uždraustų medžiagų svėrimui, tai ir vėl patvirtino tokių medžiagų pėdsakų aptikimas), gretinant šias aplinkybes su S. C. automobilyje kanapių radimo faktu, patvirtina, jog S. C. ne tik skolino pinigus draugams ir pažįstamiems, bet ir neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Prokuroro manymu, šioje baudžiamojoje byloje svarbu vertinti įrodymus ne atsietai vienas nuo kito, o juos gretinant vienus su kitais, tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Prokuroro manymu, teismas pakankamai lakoniškai pasisakė ir dėl liudytojo A. C. parodymų – atsižvelgęs į tai, kad šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skyrėsi, teismas laikė juos nepatikimais ir nusprendė jų nevertinti. Bet būtent šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog visą 2012 m. pavasarį kanapes jis pirko pas S. C., nes tik tą kanapių nusipirkimo „tašką“ jis žinojo. Mano, kad tokie jo parodymai yra nuoširdūs ir teisingi, jis S. C. neapkalbėjo, be to, jo duotus parodymus patvirtina jo ir S. C. tarpusavio telefoniniai pokalbiai, su kurių dalimi jis susipažino. Nors šis liudytojas teisme ir pakeitė parodymus, motyvuodamas tuo, kad nesupranta lietuvių kalbos, ir pasirašė apklausos protokolą nesupratęs jo turinio, nes vertėjas apklausoje nedalyvavo, o teismas patikėjo jo tokia versija, tačiau objektyvūs duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kad A. C. davė atitinkančius tikrovę parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes būtent tokius parodymus patvirtina užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai ir trumposios žinutės. Tai, kad A. C. ne tik moka lietuvių kalbą ir ją supranta, bet ir taisyklingai, be klaidų rašo lietuviškai, patvirtina jo ranka apklausos metu padarytas įrašas apie tai, kad jis ne tik suprato, ką iš jo žodžių surašė protokole tyrėja, bet patvirtino užfiksuotų parodymų teisingumą. A. C. parodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad S. C. perdavė kanapes kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. G. ir I. K., tačiau jie patvirtina, kad būtent S. C. neteisėtai disponavo tokiomis medžiagomis bei, vertinant minėto asmens parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, su kitais duomenimis galima daryti išvadą, kad būtent S. C. perdavė kanapes A. G. ir I. K., kaip pagrįstai rašoma kaltintajame akte. Priešingai nei A. C., ikiteisminio tyrimo pareigūnė, kuri jį apklausė, turėjo tik procesinį suinteresuotumą šioje byloje, netikėti tuo, ką surašė A. C. apklausos protokole tyrėja, šiuo atveju reikštų, kad tyrėja galbūt suklastojo dokumentą, nes A. C. teisme duotų parodymų esmė yra ta, jog tokių parodymų, kurie užfiksuoti jo apklausos protokole, jis nedavė. Prokuroro manymu, tai netiesa, nes būtent tyrimo metu duoti parodymai patvirtinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais – teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnai V. R., G. S., R. J. patvirtino, jog A. C. įsigydavo narkotines medžiagas – kanapes iš S. C.: liudytoja V. R. parodė, kad 2012 m. gegužę vienas iš klientų susiskambino su A. C., šis susiskambino su S. G., kuris susitiko su S. C. (duomenys neskelbtini) gatvėje. S. C. pakvietė A. C. į (duomenys neskelbtini) gatvę. A. C. atvažiavo į vietą ir tai buvo užfiksuota. A. C. atvažiavo (duomenys neskelbtini) markės automobiliu. A. C. įsigijo narkotinių medžiagų. Tyrėja pasitelkė patrulių pagalbą, bet patruliai nieko nerado. Kai A. C. sulaikė, buvo klausomasi telefoninių pokalbių, kurių metu buvo pasakyta: „Spėjau išmesti, sulaikė dėl kaifo“. Gegužės mėnesį buvo sulaikytas A. G.. Klientų buvo labai nedaug, A. G. pagal telefoninius pokalbius figūravo, matėsi jo pavardė. Klientų ratas buvo labai uždaras, didesnė dalis pažįstamų. S. C. paėmė A. G. prie „Maxima“ parduotuvės, nuvažiavo iki G. namų, nes jam reikėjo persirengti, paleido prie (duomenys neskelbtini), ir pareigūnai jį sulaikė. A. G. buvo su žmona ar drauge. Parvežė jį į komisariatą, pas jį buvo rasta „žolė“, todėl buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę“. Prokuroras pažymi, jog nuosprendyje užfiksuoti tokie liudytojos parodymai, tačiau jie liko visiškai neįvertinti, kaip neįvertinti liko pareigūnės parodymai apie tai, kad kai sulaikė S. C., į jo telefoną ,,atėjo“ žinutė: „Būk atsargus, prie namų policija“, todėl ji suprato, kad kaimynai padeda S. C.. S. C. bute šunys parodė dvejas elektronines svarstykles, kurios buvo miegamajame. Kratos metu buvo rastas kompaktinis dėklas, magnetinė kortelė su baltos spalvos miltelių likučiais, tame pačiame kambaryje buvo rastos elektroninės svarstyklės, spintoje buvo rastas kastetas. Automobilyje „Lexus“ buvo rasti kanapių ir jų dalių likučiai, daug pinigų pervedimų į pataisos namus, įsipareigojimai, jog S. C. skolina pinigus. Prokuroras nurodo, kad teismas patikėjo S. C., kad jis, susitikdamas su A. C., A. G., I. K. ir kitais asmenimis, jokios neteisėtos veikos nevykdė, o tik kartais paskolindavo jiems pinigų, bendraudavo su jais įvairiais klausimais, jie jam taip pat padėdavo pavedžioti šunį. Tačiau, prokuroro manymu, jeigu tokie S. C. parodymai atitinka tikrovę, nesuprantama, kodėl reikėjo jį perspėti, kad prie daugiabučio namo, kuriame be jo gyveno dar keliasdešimt žmonių, atvažiavo policija ir kad jis būtų atsargus. Mano, jog teismas visiškai neįvertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų, kurie objektyviai patvirtina, kad būtent A. G. ir I. K. buvo tie asmenys, kuriems S. C. perdavė kanapes, būtent po susitikimų su S. C. pas nurodytus asmenis buvo rastos paminėtos medžiagos, kurių neteisėtu disponavimu jie buvo kaltinami bei nuteisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai ir vienpusiškai įvertino įrodymus, kuriais grindžiami kaltinimai S. C., A. G. ir I. K., nesilaikė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir nepagrįstai išteisino S. C. dėl kanapių ir jų dalių perdavimo A. G. ir I. K. bei konstatavo, kad jie narkotines medžiagas įgijo iš nenustatytų asmenų.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistojo S. C. gynėjas advokatas R. Girevičius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nuosekliai įvertino visumą bylos įrodymų, įrodymus įvertino objektyviai, remdamasis įstatymais ir savo teisine sąmone. Mano, kad apeliaciniu skundu valstybinis kaltintojas siekia, jog apkaltinamasis nuosprendis būtų pagrįstas ne neginčijamais ir objektyviais bei teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis surinktais įrodymais, bet prielaidomis ir spėjimais, subjektyviais ikiteisminio tyrimo pareigūnų vertinimais, nepagrįstais procesinių priemonių naudojimo rezultatais. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo S. C. kaltę dėl inkriminuojamų veikų, numatytų BK 260 str. l d., įvykdymo. S. C. buvo kaltinamas neteisėtai disponavęs ir vėliau perdavęs narkotines medžiagas kaltinamajam I. K. ir kaltinamajam A. G., tačiau nuo pat sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradžios I. K. ir A. G. sutiko ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodyti aplinkybes ir asmenis, iš kurių įgijo pas juos rastas narkotines medžiagas. Nė vienas iš šių asmenų nenurodė, jog pas juos rastas narkotines medžiagas įgijo iš nuteistojo S. C.. Atkreipia dėmesį, jog I. K. ir A. G. apklausos buvo vykdomos iškart po jų sulaikymo ir nesudarant galimybės susižinoti nei tarpusavyje, nei su S. C.. Teisme I. K. ir A. G. pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir teismui taip pat nuosekliai, be prieštaravimų su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, paaiškino narkotinių medžiagų įsigijimo šaltinius ir tikslus. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti ir atmesti kaip neobjektyvius nuteistųjų I. K. ir A. G. parodymus teismui, tuo labiau, jog tiek šie nuteistieji, tiek S. C. teismui paaiškino tarpusavio bendravimo priežastis – sportas, laisvalaikio praleidimas, automobilių remontas, darbo užsienyje artimiems žmonėms paieškos, pinigų skolinimas, abipusė pagalba ir bendravimas iš draugiškumo, kas eliminuoja apeliaciniame skunde keliamas versijas dėl S. C. narkotinių medžiagų disponavimo ir platinimo. Nurodo, jog būtent dėl šių aplinkybių, o ne dėl narkotinių medžiagų įsigijimo S. C. bendravo su I. K. ir A. G.. Pažymi, jog apeliaciniame skunde pripažįstama, kad S. C. turėjo piniginių lėšų ir dažnai jas skolindavo savo pažįstamiems, todėl tokiu būdu paneigiamas apeliacinio skundo spėjimas, jog susitikimų metu su jaunesniais amžiumi asmenimis S. C. platino narkotines medžiagas. Tuo labiau, jog S. C. neplatinus narkotinių medžiagų patvirtino byloje apklausti liudytojai S. G., V. F.. Byloje pagal kaltinimą S. C. ne tik I. K. ir A. G. nepatvirtino narkotinių medžiagų įsigijimo iš S. C., bet ir jokie kiti bylos įrodymai. Negali būti įrodymų tam, ko nebuvo, tačiau valstybinis kaltintojas su tuo be pagrindo nesutinka.

Gynėjo manymu, apeliaciniame skunde nepagrįstai ir neleistinai bandoma suabsoliutinti liudytojo A. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai suabejojo A. C. parodymų patikimumu, nes ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės prieštarauja teisme A. C. duotiems parodymams. Atkreipia dėmesį, jog nors iš ikiteisminio tyrimo duomenų pareigūnams buvo žinoma A. C. asmenybė, jis buvo sekamas ir net sulaikomas policijos patrulių, apieškomas, tačiau iškart po S. C. sulaikymo ir kardomojo kalinimo A. C. dėl galimo narkotinių medžiagų įsigijimo iš S. C. apklaustas nebuvo. A. C. pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas praėjus pusei metų nuo S. C. sulaikymo, t. y. 2012-11-16. A. C. apklausa buvo vykdyta po suplanuoto jo sulaikymo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Kaip teismui paaiškino A. C., sulaikymo metu pas jį buvo rasta narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Tad A. C. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ne tik nedalyvavo gynėjas ir vertėjas, bet apklausa buvo vykdoma ir esant psichologiniam spaudimui dėl pačiam A. C. gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pastarosios aplinkybės grindžia, jog A. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, neapklausus liudytojo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vadovautis nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme negalima.

Gynėjas taip pat nurodo, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. C. apklausęs pareigūnas nebuvo suinteresuotas ir apklausą vykdė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, tačiau jau minėtos aplinkybės, kai A. C. buvo apklausiamas sulaikymo metu už jam pačiam inkriminuotą veiką, be gynybos ir vertėjo, liudija priešingus faktus. Galiausiai teisme laisvas ir aiškus A. C. parodymų davimas pašalino galimybę vadovautis ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kad tyrime dalyvavę pareigūnai buvo suinteresuoti nepagrįstų kaltinimų S. C. įrodymu bet kokia kaina, parodo ir kaltintajame akte teikiamos be objektyvaus pagrindo nurodomos išvados, kad S. G. disponavo ir platino narkotines medžiagas, nors jokių įtarimų S. G. nepareikšta. Tas pat pasakytina ir apie nurodymus kaltinamajame akte, kad su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu – jų platinimu – yra susijęs V. F., tačiau šiam asmeniui ne tik įtarimai nebuvo pareikšti, jis ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Baudžiamojoje byloje V. F. atžvilgiu, kaip ir A. C. atveju, teikiami komentarai dėl telefoninių pokalbių turinio, paskirties, tačiau V. F. apie tai net nebuvo paklaustas ir tik gynybos iniciatyva atvyko į teismą ir paneigė valstybinio kaltinimo spėliones dėl telefoninių pokalbių turinio. Pažymi, jog apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad A. C. parodymų ikiteisminio tyrimo metu pagrįstumą patvirtina slapta padaryti jo telefoninių pokalbių įrašai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde bandoma įrodyti, jog 2012-05-04 susitikimo tarp S. C. ir A. C. metu S. C. perdavė paketą su narkotinėmis medžiagomis, bet tokių aplinkybių nei A. C., nei S. C. ar kiti bylos duomenys nepatvirtino. Vien neaiškios paskirties ir turinio paketo galimas buvimas pas A. C. neturi jokio ryšio su S. C.. Būtent iš A. C. telefoninių pokalbių turinio ir jo paaiškinimų teismui dėl jų turinio nėra jokio pagrindo teigti, kad S. C. platino narkotines medžiagas, jau nekalbant apie tai, kad šie pokalbiai niekaip nesusiję su byloje inkriminuotais ir apeliaciniame skunde palaikomais kaltinimais platinus narkotines medžiagas I. K. ir A. G.. Tiesa, apeliaciniame skunde pripažįstama, kad A. C. parodymai ikiteisminiame tyrime tiesiogiai nepatvirtina kaltinimų S. C., tačiau šie parodymai vertintini kartu su kitais bylos duomenimis, „ <....>galima daryti išvadą kad būtent S. C. perdavė kanapes A. G. ir I. K., kaip pagrįstai rašoma kaltinamajame akte“. Taigi pripažįstamas faktas, kad nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, o kaltinimus S. C. galima pagrįsti tik padarant apibendrinančias išvadas. Būtent prie apibendrinančių ir prielaidomis grįstų parodymų teismas pagrįstai priskyrė pareigūnės V. R. parodymus, ir tai padarė pagrįstai. Gynyba nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nurodė teismui, jog V. R. ir kitų policijos pareigūnų G. S. bei R. J. parodymai yra subjektyvūs ir nepagrįsti faktais. Nurodo, jog gynyba atkreipė teismo dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai, įvertinant jų apklausose nurodomas ne faktines aplinkybes, bet daromas prielaidas: „aš supratau“, „galima buvo suprasti“, „aš padariau išvadą“, „aš buvau įsitikinusi“, „buvo žinoma“, „kažkas iš kaimynų“, „manau tuo tikslu“ ir kt., negali būti apklausiami teisme kaip liudytojai, nes jų apklausose nurodomos ne faktinės aplinkybės, kurios atliekant slapto sekimo ar kitus slapto pobūdžio procesinius veiksmus fiksuojamos protokoluose, o daromos spėjimais paremtos išvados, tai prieštarauja BPK 78 str. nuostatoms, jog liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Gynyba atkreipė teismo dėmesį, jog minimi pareigūnai V. R. ir D. S. apklausoje nurodė daugybę samprotavimų ir spėjimų, susijusių su jų vykdytu telefoninių pokalbių klausimusi, nors BPK 154 str. nenumato teisės apklausti pareigūnus dėl slapto telefoninių pokalbių klausimosi metu gautos informacijos, kuri turi būti nurodoma tik šio veiksmo protokole. Pažymi, kad šie liudytojai, o ypač V. R., teismui taip pat nurodė tik savo prielaidas ir spėjimu grįstus spėjimus, kuriais teismas pagrįstai nesivadovavo.

Gynėjas atsikirtime taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad nors, kaip klaidingai tikėjosi pareigūnai, kratos su dviem šunimis pas S. C. namuose ir pagalbinėse patalpose nebuvo rastas nė vienas gramas jokios narkotinės medžiagos, tačiau buvo rastos trejos svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais, iš kurių ant vienos aptikta kanapių ir jų dalių pėdsakų, leido daryti teismui išvadą apie S. C. platinamas narkotines medžiagas. Tačiau apeliantas nekreipia dėmesio į tai, jog tiek S. C., tiek liudytojai S. G., A. P. ir E. M. parodė, kad iš mirusios kaimynės buto labai daug įvairių daiktų buvo atnešta pas S. C. į butą, todėl kanapių ir kitų narkotinių medžiagų pėdsakai su svarstyklėmis ir kitais daiktais galėjo patekti su mirusios kaimynės daiktais. Apeliaciniame skunde tik spėliojama, kad kaimynė neturėjo automobilio, todėl negalėjo pas ją būti kuro degalinės nuolaidų kortelės (duomenys neskelbtini), ant kurios taip pat rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, tačiau visų šių spėlionių nebūtų reikėję, jei ikiteisminio tyrimo metu nuo visų, kaip buvo įtariama, ant kurių yra psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakų, būtų paimti daktiloskopiniai, DNR ir odorologiniai pėdsakai ir atlikti atitinkami tyrimai. Būtent šie tyrimai būtų atskleidę, jog nors įvardijami daiktai buvo rasti pas S. C., tačiau jais S. C. nesinaudojo. Gynėjo manymu, be pagrindo apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymo vertinimo ir nepatikint S. C. paaiškinimu, kad inkriminavimas dėl kasteto, kuris yra ne jo ir galėjo atsirasti kartu su kitais iš mirusios kaimynės buto daiktais, tačiau patikėjus paaiškinimais dėl degalinės nuolaidų kortelės ir svarstyklių su psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakais patekimo su kitais daiktais iš mirusios kaimynės buto, nes teismas padarė logišką išvadą, jog S. C. negalėjo nematyti kasteto, kuris savo išvaizda išsiskiria iš kitų buities daiktų, tačiau galėjo ir nematyti, kad ant svarstyklių ir kitų daiktų gali būti įprastai vizualiai neįžiūrimų psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakų, dėl kurių turinio, beje, pagrįstai neinkriminuota. Nurodo, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai taip pat neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindų, jie grindžiami vien prielaidomis, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma ir prašoma šiuos teiginius atmesti kaip nepagrįstus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu ginčijama kaip nepagrįsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl S. C. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl narkotinių medžiagų platinimo A. G. ir I. K.. S. C. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis 2012-05-04, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012-05-04, kol apie 18.50 val. minėtame bute polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, perdavė I. K.. Be to, S. C. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2012-05-09, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2012-05-09 automobiliu (duomenys neskelbtini) atgabeno iki prekybos centro „Maxima“, adresu Taikos pr. 86, Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną minėtoje vietoje, minėtame automobilyje, apie 19.00 val. perdavė A. G..

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad S. C. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. platino narkotines medžiagas A. G. ir I. K..

BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui.

S. C. nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino, jog yra pardavęs ar kaip nors kitaip platinęs narkotines medžiagas A. G. ir I. K. (b. l. 52–53, t. 10). To nepatvirtino nei A. G. (b. l. 53–54, t. 10), nei I. K. (b. l. 54, t. 10). Visi minėti asmenys nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme teigė, jog pažįsta vieni kitus, artimai bendrauja, juos sieja įvairūs asmeniniai reikalai (pažįsta vieni kitų artimuosius, padeda vieni kitiems, prireikus S. C. paskolina pinigų) ir pomėgiai (kartu sportuoja, važiuoja į pirtį).

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumas, atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė patį S. C., nuteistuosius A. G. ir I. K.. Minėti asmenys dar kartą patvirtino, jog susitikinėjo, nes artimai bendravo, draugavo šeimomis, o prireikus S. C. skolindavo pinigų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pas S. C. namuose kratos metu ant įvairių daiktų – kompaktinio disko ir jo dėklo, magnetinės kortelės – buvo rasti kelių skirtingų rūšių narkotinių medžiagų (kokaino, 4-meti-N-etilkatinono (sinonimas 4-MEC) ir kanapių) pėdsakai, tačiau pačių narkotinių medžiagų rasta nebuvo (b. l. 54–55, t. 4). Taip pat kratos metu buvo rastos trejos elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų liekanomis, tačiau daugiau jokių papildomų priemonių, reikalingų narkotinių medžiagų dozėms pasverti ar supakuoti, rasta nebuvo. Be to, pažymėtina tai, jog S. C. namuose rasti pėdsakai narkotinės medžiagos – kokaino ir 4-meti-N-etilkatinono (sinonimas 4-MEC), o tiek pas A. G., tiek pas I. K. buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su žemesniojo teismo padaryta išvada, jog byloje nepaneigta S. C. versija, jog minėti daiktai, ant kurių buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, atkeliavo su mirusios kaimynės daiktais iš jos buto. Šį faktą patvirtino liudytojai S. G. (b. l. 78–79, t. 10), A. P. (b. l. 119–120, t. 10) bei E. M. (b. l. 134, t. 100).

Pažymėtina, jog byloje esantys ir apeliaciniame skunde dar kartą minimi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole ir jo prieduose užfiksuoti pokalbiai bei trumposios žinutės tarp S. C. ir A. G., tarp S. C. ir I. K. ir tarp S. C. ir A. C. yra visiškai neinformatyvūs, juose nėra jokių pasikartojančių koduotų žodžių ar žargono, būdingo narkotinių medžiagų platinimui (b. l. 116–128, t. 1). Iš šių pokalbių ir žinučių galima spręsti, jog minėti asmenys, kaip jie paaiškino apygardos teismui, tardavosi dėl susitikimų, tačiau kokiu tikslu jie susitikdavo, išvados iš pokalbių ir žinučių turinio padaryti negalima. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visi asmenys nuosekliai tvirtino, jog susitikdavo dėl asmeninio pobūdžio reikalų, aptarti artimųjų ligas, įsidarbinimo galimybes, pasiskolinti pinigų ir pan. Tačiau nė karto nebuvo patvirtintas faktas, kad susitikimų metų buvo platinamos narkotinės medžiagos. Apeliaciniame skunde nurodomi pokalbiai tarp A. C. ir tyrimo metu nenustatyto asmens rodo, jog A. C. policijos patikrinimo metu galbūt turėjo narkotinių medžiagų, tačiau iš šio pokalbio turinio negalima spręsti, iš kur A. C. narkotines medžiagas buvo įgijęs, juo labiau šis pokalbis neįrodo, jog minėtas narkotines medžiagas A. C. buvo įsigijęs iš S. C. (b. l. 175–200, t. 2, b. l. 1–26, t. 3). Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas S. C., A. G., I. K. ir A. C. telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių turinį, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad A. G. ir I. K. narkotines medžiagas įsigijo būtent iš S. C..

Apeliaciniame skunde nurodomi slapto sekimo rezultatai tik patvirtina, jog S. C. bendravo tiek su A. G., tiek su I. K., tiek su A. C., kad savo automobiliu kai kuriuos iš jų yra vežęs, o tai tik patvirtina nustatytą aplinkybę, jog jo automobilyje ant keleivio vietos guminio kilimėlio rastos išsibarsčiusios narkotinės medžiagos – kanapės, galėjo atsirasti po jo vežamų keleivių. Be to, pažymėtina tai, kad S. C. automobilyje (duomenys neskelbtini) rastos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekis buvo ypatingai nedidelis (0,005 g), t. y. be to, jos nebuvo supakuotos, o išsibarsčiusios ant kilimėlio, t. y. neparuoštos pardavimui ar kitokiam platinimui. Tai, jog S. C. ne tik bendraudavo su įvairiais žmonėmis, tarp jų ir A. G. bei I. K., bei skolindavo jiems pinigų, patvirtina 2012-05-10 kratos metu S. C. seife surasti pinigai – 70 000 Lt (b. l. 54–55, t. 4) bei I. K. (b. l. 54, t. 10) ir liudytojo V. F. parodymai (b. l. 119, t. 10).

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė ir nevertino A. C. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog priimant nuosprendį negalima vadovautis liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis iš esmės paneigė, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kadangi BPK 301 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisindamas S. C. dėl narkotinių medžiagų platinimo A. G. ir I. K., teismas neteisingai ir netinkamai įvertino liudytojos – policijos pareigūnės V. R. – parodymus. Tačiau ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog minimos liudytojos parodymai taip pat tėra tik prielaidos, kad narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys, kurios buvo rastos pas A. G. ir I. K. namuose, – buvo įgytos iš S. C., kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti, todėl apeliacinės instancijos teismo nebekartojami, liudytojos policijos pareigūnės V. R. parodymai, tėra tik prielaidos, kad narkotines medžiagas nuteistasis A. G. įgijo iš S. C. jų susitikimo 2012-05-09 metu, o nuteistasis I. K. įgijo iš S. C. jų susitikimo 2012-05-04 metu. Pabrėžtina tai, kad murodyti asmenys policijos pareigūnų buvo nuolat stebimi, tačiau visgi nebuvo tiesiogiai užfiksuota, jog narkotines medžiagas jie įgijo būtent iš S. C.. Taigi apeliacinės instancijos teismas mano, jog jokių patikimų įrodymų, kad S. C. yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu A. G. ir I. K., nebuvo surinkta.

Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad remiantis vien tik S. C. ir A. G. bei I. K. susitikimų 2012-05-04 ir 2012-05-09 faktu konstatuoti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavimo faktą nėra objektyvaus pagrindo. Versijos, kad S. C. ir A. G. buvo susitikę dėl nuteistojo A. G. tėvo sveikatos reikalų, o S. C. ir I. K. buvo susitikęs, kad paskolintų I. K. pinigų, nepaneigtos. Šias versijas patvirtino ne tik pats S. C. (b. l. 52–53, t. 10), nuteistieji A. G. (b. l. 53–54, t. 10) ir I. K. (b. l. 54, t. 10), bet ir iš dalies A. C. (b. l. 77–78, t. 10), S. G. (b. l. 78–79, t. 10) ir V. F. (b. l. 119, t. 10). Todėl S. C. kaltės dėl narkotinių medžiagų platinimo klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Neįrodžius, kad nuteistieji A. G. ir I. K. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis – įgijo iš S. C., nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymą dėl nuosprendžio nuteistajam I. K. keitimo nustatant, kad jis 2012-05-04 bute, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iš S. C. ne mažiau kaip 7,21 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir nuteistajam A. G. keitimo nustatant, kad jis 2012-05-09 automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iš S. C. ne mažiau kaip 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas S. C., A. G. ir I. K. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo jų padarytas nusikalstamas veikas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes, bei pagrįstai išteisino S. C. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį ar jį kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio apeliacinį skundą atmesti.