Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 19 d. apie 08.50 val., būdamas namuose, esančiuose adresu B. G. g. 46, Vilniuje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės M. K. atžvilgiu – rankomis sugriebė už nukentėjusiosios M. K. rankų, po ko su savo dešine ranka toliau laikydamas pastarosios abejas rankas, kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į veido dešinės pusės skruostą, tokiu būdu nukentėjusiajai M. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 2900/2025 (01) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, po to neigė, ir parodė, kad namuose buvo daug įtampos, pykčių dėl bet ko. Jis su žmona vienas ant kito rėkė. Žmona su šaukštu pamojavo. Jis šaukštą buvo numušęs, kad nemojuotų palei veidą. Antrą, trečią kartą taip buvo, po ko jis iš jėgos trenkė šaukštą per petį, buvo užkliudytas petys, tuomet per veidą su delnu. Buvo netiesioginiai veiksmai. Nebuvo tikslo trenkti į veidą. Fizinis kontaktas buvo. Neatsimena, ar sugriebė žmonai už rankų, greičiausiai, kad ne. Tai nebuvo tiesioginis smūgis į veidą. Smūgis buvo nestiprus. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 9 d. D. K. parodė, kad M. pradėjo su šaukštu kabinti jo košę, todėl, norėdamas ją patraukti, suėmė jai už jos kairės rankos, kurios tiksliai vietos, neprisimena, tačiau M. greitai tą ranką patraukė. Tuomet M. pradėjo priešais jį mojuoti tuo šaukštu, o jis, norėdamas nuo savęs jį numušti, patraukti tą šaukštą, kairės rankos plaštaka taikėsi į šaukštą, norėdamas jį numušti. Tačiau, kad tuo metu laikė suėmęs jos abi rankas, nepripažįsta. Jis buvo įsitikinęs, kad pataikė į M. dešinės pusės petį ir į jos plaukus. Jog pataikytų jai į veidą, tuo metu nepajautė ir to nesuprato. Iš prieš tai nurodytų kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis patvirtino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykus konfliktą tarp jo ir M. K., kad jis atliko tam tikrus fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad suėmė M. K. už jos kairės rankos, o teisiamojo posėdžio metu – kad trenkė jai per veidą, tačiau, D. K. nuomone, tai nebuvo tiesioginiai veiksmai, nebuvo tikslo trenkti M. K. per veidą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais jis iš dalies neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį bei išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. K. atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, tačiau sutiko išklausyti teismo pagarsinamus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos iš esmės patvirtino ir nurodė, kad įvykių seka nurodyta teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusioji parodė, kad konflikto metu D. priėjo prie jos ir sugriebė už rankų, ir stūmė ją link sienos. Po ko su dešine ranka laikė jos rankas, o su kairės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, t. y. dešinės pusės skruostą, ausį. Po tokių vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, patirtą skausmą vertina 7 balais iš 10. Po ko vyras paleido jos rankas, nuėjo link išėjimo ir išvažiavo į darbą. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. papildomai apklausta nukentėjusioji M. K. parodė, kad ligoninėje jokių rimtų sužalojimų, apart galvos sumušimo, nenustatė. Yra išlikusi tik kraujosruva ant kairės rankos (žastikaulio), kuri atsirado po to, kai ją vyras suėmė už šios rankos. Ant veido dešinio skruosto sužalojimų taip pat nėra išlikę, buvo tik paraudimas, kai sutrenkė, tačiau jis po kelių valandų praėjo, todėl jai nėra padaryta jokia fizinė žala. Į medicinos įstaigą dėl sužalojimų nustatymo buvo nuvykusi 2025 m. rugpjūčio 22 d. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji ne tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė kaltinamojo prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei jai sukeltas pasekmes, tačiau tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 08.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu vyras D. K. sugriebė M. K. už rankų, su dešine ranka laikė jos rankas, o su kairės rankos delnu sudavė jai vieną kartą per veidą, dėl tokių D. K. veiksmų M. K. patyrė fizinį skausmą; BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse apie tai, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. 09.05 val. M. K. pranešė, jog namuose įvyko šeimyninis barnis, po kurio pranešėjai buvo suduota per veidą; jos vyras D. K. ką tik įsėdo į savo automobilį „KIA“ ir ruošiasi šalintis; 2025 m. rugpjūčio 19 d. asmens apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad M. K. leidus apžiūrėti jos kūną, buvo nustatyta, jog yra paraudonavęs dešinės pusės skruostas ir ausis; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2900/2025, kurioje nustatyta, kad M. K. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. rugpjūčio 19 d.; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; M. K. sužalojimo jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu; greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis apie tai, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. 16.01 val. buvo kviesta greitoji pagalba; M. K. nurodė, kad ryte buvo smurtas, vyras trenkė per galvą; nustatyti sužalojimai – galvos skausmas; ambulatorinio apsilankymo aprašyme, kuriame užfiksuota, kad M. K. skundžiasi galvos skausmu ir aptirpimu žandikaulio srityje, namuose jai su delnu trenkė vyras, pykino; 2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kur M. K. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pasakoja, jog prasidėjo stumdymai, „pliuchą“ davė per veidą, pradėjo ją mušti, stumdyti, šaukti, rėkti; vyras ką tik grasino palikti vaiką be tėvų, užmušti ją ir išmesti iš namų; vieną kartą vyras sudavė jai per veidą, tada ją paėmęs už rankų „grūdo ir mosikavosi“, o po to dar pavyko ir gerai trenkti; moteris atgal netrenkė, nes jos rankos buvo suimtos; 2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kur užfiksuota, kad M. K. kviečia pagalbą dėl buitinio konflikto namuose, vyras jai trenkė, o dabar ruošiasi išeiti, išvažinėja. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiosios parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, be kita ko, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Taip pat teismas nenustatė nukentėjusiosios suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi ar noro neteisingai apkalbėti kaltinamąjį, M. K. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė norinti susitaikyti su kaltinamuoju, paaiškino, kad jam atleido, taip pat nukentėjusioji nesutiko duoti parodymus prieš kaltinamąjį teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas šiais jos parodymais remiasi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo galimybės

BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pagrindo pripažinti D. K. padarytą nesunkų nusikaltimą, įvykdytą artimoje aplinkoje, – nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui – sutuoktinei – mažareikšmiu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad D. K. smurtavo prieš savo sutuoktinę savo mažamečio vaiko akivaizdoje dėl mažareikšmės priežasties – vaiko atsisakymo valgyti. Kaip parodė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir paaiškino į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, konfliktas su sutuoktine truko jau pusę metų, taip pat policijos pareigūnams nurodė, kad visa tai yra surežisuota, nes moteris jį provokuoja ir specialiai viską įrašo, kad jis jai trenktų. D. K. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir vėliau, turėdamas pakankamai laiko apgalvoti situaciją, t. y. teisiamojo posėdžio metu, savo veiksmų kritiškai nevertino, menkino nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir jos patirtą fizinį skausmą, aiškino, kad jokios mėlynės ant nukentėjusiosios rankos (ši galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis) ir veido paraudimo jis nematė, neva, jam dėl to iš viso nebūtų skaudėję. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pakankamai plačiai papasakojo, jog D. K. prieš ją fiziškai smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji tik šį kartą išdrįso kreiptis pagalbos.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas D. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą šeimos nario – sutuoktinės – sveikatai, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 94–95), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 96–97), vykdo individualią veiklą (b. l. 98–100), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant D. K. visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per švelni ar per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jas užbaigti per septynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133–136), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 136,25 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 79–82). 2025 m. lapkričio 17 d. teisme gautas Valstybinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo (b. l. 189), kuriame nurodyta, kad 2025 m. spalio 24 d. žala buvo visiškai atlyginta. Dėl šių aplinkybių teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukia.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) B kategorijos pistoletas „IZH 71H“, ginklo numeris POM8449, 9 mm kalibro; 2 dėtuvės; 157 vnt. šovinių 9 mm kalibro; ginklo leidimas Nr. 0002952; ginklo pažymėjimas Nr. 0002952-31919 (kvitas B Nr. GN-00000016956; b. l. 73), perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini savininkui D. K.;

2) DVD laikmenos, 2 vnt. (b. l. 62, 161), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jas užbaigti per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) B kategorijos pistoletą „IZH 71H“, ginklo numeris POM8449, 9 mm kalibro; 2 dėtuves; 157 vnt. šovinių 9 mm kalibro; ginklo leidimą Nr. 0002952; ginklo pažymėjimą Nr. 0002952-31919, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti savininkui D. K.;

2) DVD laikmenas, 2 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.