Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-282/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
1A-139-282/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02744-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
G. G.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-282/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02744-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; (S) 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.4.1; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Elonai Korostinai,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistajam G. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir G. G. paskirta sumažinta bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 18 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2017-01-25 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 ‰ (promilės) etilo alkoholio), vairavo V. G. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, svarstant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo G. G., atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2017-01-25 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 %o (promilės) etilo alkoholio), anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už analogiškas veikas (neblaivus vairavo dviratį, neblaivus vairavo motorolerį ir pan.), t. y. G. G. yra linkęs daryti KET pažeidimus būdamas neblaivus. Pasak apelianto, nors G. G. ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau jis pats teismo posėdyje nurodė, kad artimiausiu metu pradės lankyti kursus siekdamas įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, todėl prokuroras, remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys 2K-7-49-788/2016, 2K-25-489/2017), konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant G. G. LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip užkertant kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl, vadovaudamasi BK 67 straipsniu, bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, prokuroro įsitikinimu, G. G. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Dėl BK 72 straipsnio taikymo nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, pasak prokuroro, tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Taip pat nurodo, kad pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamajame įstatyme yra numatytas specialus turto konfiskavimo atvejis, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas visais atvejais, kai šis turtas kaltininkui buvo perleistas kaip šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Apelianto tikinimu, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė priklauso G. G. tėvui V. G., t. y. artimam giminaičiui, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis, perduodamas automobilį, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jis bus panaudotas darant nusikalstamas veikas. Pasak prokuroro, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemonė pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Taigi nurodo, kad pagal BK 281 straipsnio 7 dalies normą asmuo neatsako, jei nebuvo vairuojama transporto priemonė, t. y. transporto priemonė – automobilis „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, įrankis, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, prokuroras konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant G. G. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti nuteistajam G. G. baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) bei turto, t. y. transporto priemonės, konfiskavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams pritaria ir konstatuoja, kad nuteistojo G. G. atžvilgiu turi būti taikomos BK 68 ir 72 straipsnių nuostatos jam uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir taikant transporto priemonės konfiskavimą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju G. G. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką išvis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. net nebūdamas tokios teisės įgijęs, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 straipsnio 7 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. G. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už dviračio vairavimą būnant neblaiviam, mopedo vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, bei kartą už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, G. G. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Taip pat nuteistajam G. G. skirtina ir kita prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymima, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, dėl to ginčo byloje ir nėra, kad G. G. vairavo automobilį „Audi 100“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2017-01-25 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 ‰ (promilės) etilo alkoholio). Taigi neginčytina, kad G. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Audi 100“, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui V. G.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo G. G., nustatė, kad automobilis „Audi 100“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet padidinto pavojaus šaltiniu, todėl sprendė, kad tiriamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau pažymi, kad tai dar nereiškia, kad jis negali būti konfiskuotas. BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus, kad nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė – automobilis „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nuteistojo tėvui, V. G., kuris nuteistojo G. G. nusikalstamos veikos darymo metu buvo kartu su juo, t. y. važiavo tuo pačiu automobiliu, spręstina, kad automobilio savininkas perleisdamas automobilį sūnui, t. y. nuteistajam, turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Todėl prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas skirti nuteistajam G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nusprendė:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti nuteistajam G. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, konfiskuoti V. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus