Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkai įrengtos tvoros valstybinėje žemėje ir priėmė sprendimą už akių.

Teisėja, atlikusi formalų byloje surinktų įrodymų vertinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai įteikiant asmeniškai atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 str. 1 d.) (36 b. l.). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybė trečiajam asmeniui (ir atsakovo sutuoktinei) D. M. išdavė statybos leidimą Nr. 67 (išduotas 2006-03-24) ir statybos leidimą Nr. 20 (išduotas 1991-01-23), statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (10-11, 12-14 b. l.). 2013 m. gegužės 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas atsakovui R. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-130516-00019 už tai, kad jis, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ribų, valstybinėje žemėje ant betoninio pamato, tarp mūrinių ir metalinių stulpelių įrengė 113 m ilgio, 1,4 m aukščio medinę tvorą (4-7, 9 b. l.). Atsakovas 2013-05-10 paaiškinime nurodė, kad 2004 m. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2005 m. vadovaudamasis senais riboženkliais pastatė tvorą. Paaiškėjus, kad riboženkliai buvo įkalti neatlikus tikslių kadastrinių matavimų ir tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, jis 2015-05-03 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl valstybinės žemės išpirkimo (8 b. l.). 2013-06-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius surašė reikalavimą Nr. REI-60-130613-00014 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatė atsakovui terminą ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 13 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, o būtent - išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę arba gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. žemės sklypo patikėtinio rašytinį sutikimą ir įteisinti savavališkai pastatytą tvorą (15-16 b. l.). 2013 m. gruodžio 13 d. išnagrinėjus D. M. 2013-12-11 prašyme nurodytus motyvus (17 b. l.) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. RE-476-(19.29) ir pratęsė reikalavimo įvykdymo terminą iki 2014 m. kovo 12 d. (18 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2014-05-05 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1330-394/2014, tenkino D. M. prašymą ir pratęsė 12 mėnesių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y., iki 2015-03-12 (19-21 b. l.). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. NPA-60-150331-00011 (22 b. l.) matyti, kad atsakovas reikalavimo neįvykdė ir savavališkos statybos padarinių nepašalino. Be to, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir priedus prie jo, iš kurių matyti, kad nors trečiojo asmens D. M. iniciatyva buvo atliktos reikalingos teritorijų planavimo procedūros ir suformuotas 792 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, kuriame yra savavališkai pastatyta tvora, ir kuris sudarius valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, būtų perleistas D. M., tačiau atsakovui ar jo sutuoktinei D. M. nesumokėjus pradinio įnašo nurodyta sutartis nebuvo sudaryta. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nepašalino savavališkos statybos padarinių, t. y., nepateikė galiojančio statybą leidžiančio dokumento – žemės sklypo patikėtinio rašytinio sutikimo bei nenugriovė savavališkai pastatyto statinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisių apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi niekas pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims.

Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Negatorinis ieškinys yra nuosavybės teisių gynimo būdas. Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės.

Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau tekste – Statybos įstatymas) bei poįstatyminiai teisės aktai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 straipsnis), o kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, jis privalo būti nugriautas per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą (Statybos įstatymo 35 straipsnio 5 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas valstybėje žemėje ant betoninio pamato, tarp mūrinių ir metalinių stulpelių pastatė 113 m ilgio, 1,4 m aukščio medinę tvorą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 3.1 eilutę, priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriam pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau nurodyta tvora yra pastatyta ant valstybinės žemės sklypo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau tekste – Žemės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Žemės įstatyme yra numatyta, kad fiziniams asmenims valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami be aukciono (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.) arba parduodami be aukciono (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p.). Kadangi šiuo atveju tvora buvo pastatyta valstybinės žemės sklype, kuris yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2.15 papunktyje žemės sklypui nustatytus reikalavimus, atsakovo sutuoktinei buvo pasiūlyta atlikus reikiamas teritorijų planavimo procedūras suformuoti valstybinės žemės sklypą, kurį valstybinės žemės patikėtinis sutiko be aukciono parduoti atsakovo sutuoktinei, tačiau nei atsakovas nei jo sutuoktinė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė ir tvoros nenugriovė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis statybos įstatymo 28 straipsnio ir 35 straipsnio 5 punktu, ieškovo reikalavimas atsakovui per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – pateikti statybą leidžiančio dokumento kopiją, o jo nepateikus – per vieną mėnesį išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 str., 96 str. 1 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniai, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo pašalinti savavališko statybos padarinius pateikiant ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, juridinio asmens kodas 288600210, adresas Vilniaus g. 263, 76337 Šiauliai, 113 m ilgio, 1,4 m aukščio ant betoninio pamato, tarp mūrinių ir metalinių stulpelių, medinės tvoros, pastatytos 792 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento kopiją.

Per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pateikti statybą leidžiančio dokumento kopiją, įpareigoti atsakovą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį savo lėšomis išardyti savavališkai 792 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą 113 m ilgio, 1,4 m aukščio ant betoninio pamato, tarp mūrinių ir metalinių stulpelių, medinę tvorą, ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.