- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- 1-262-369/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00105-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
sekretoriaujant Jurgai Dringelytei.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2009-03-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 1 d., 10 MGL dydžio, t. y. 1300 litų bauda.
2. 2009-05-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. vienerių metų ir aštuonių mėnesių laivės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teistumai nepanaikinti ir neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G., siekdamas gauti draudimo išmoką už automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 2009-10-28 kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ draudimo įvykių administravimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad 2009-10-28 Vilniuje, ant Šilo tilto įvyko eismo įvykis, kuriuo metu jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) Siekdamas gauti didesnę draudiminę išmoką, negu teisėtai priklausė, A. G. draudimo bendrovei pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad įvykio metu automobiliui BMW buvo apgadintas dešinysis šonas, kad būtų išmokėta eismo įvykio patirtų nuostolių draudiminė išmoka, tačiau remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-12-21 Nr. 11-2254(10) specialisto išvada išvardinti automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tokiu būdu A. G. pateikė UADB „Ergo Lietuva“ ekspertams automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), su didesniais defektais negu buvo padaryti 2009-10-28 įvykusio eismo įvykio metu ir veikdamas apgaule pasikėsino iš UADB „Ergo Lietuva“ gauti 1193.25 litų draudiminę išmoką.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. G. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog 2009-10-28 vairuodamas motinai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo link Šilo tilto. Judėjimo metu įvyko susidūrimas su automobiliu Toyota Corolla, kurį vairavo moteris. Kadangi pastaroji neigė savo kaltę, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę į įvykio vietą patvirtino, jog įvykio kaltininkė yra automobilio Toyota Corolla vairuotoja ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Išlipęs iš automobilio jis pastebėjo, kad autoįvykio metu buvo kliudytas jo automobilio veidrodėlis. Pajudėjus iš vietos, pajuto, kad autoavarijos metu buvo pažeistas ir priekinis jo automobilio bamperis, nes pradėjus važiuoti jis nulinko. Prieš du mėnesius iki minėto autoįvykio, kažkas apgadino kieme stovėjusi automobilį (duomenys neskelbtini), todėl jis nusprendė nuvažiuoti į autoservisą ir sudaryti automobilio remonto darbų sąmatą, kurią pateikė draudimo bendrovei, o automobilį pardavė. Minėtoje sąmatoje buvo nurodyti automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbai bei jų kainos, nesietini su 2009-10-28 įvykiu, kurio metu jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu Toyota Corolla. Po kurio laiko jam paskambino iš draudimo kompanijos, paprašė atvykti ir pranešė, kad eismo įvykio metu jo vairuojamam automobiliui buvo padaryta mažesnė žala, nei jis nurodė pateiktoje sąmatoje. Buvusi jo draugė I. G. jam prisipažino, jog parašė laišką į draudimo bendrovę ir pranešė, jog jis tyčia apgadino savo automobilio šoną. A. G. nuomone iš jam pateiktame kaltinime nurodytos pinigų sumos, kurią jis norėjo apgaulės būdu pasisavinti iš draudimo bendrovės, turėtų būti išeliminuota pinigų suma, kurią buvo įvertinti 2009-10-28 autoįvykio metu įvykę automobilio (duomenys neskelbtini) realūs sugadinimai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. paaiškino, kad 2009-10-28, kartu su A. G. važiavo automobiliu BMW kai prie Šilo g. Vilniuje, esančio tilto įvyko eismo įvykis. Ji liko sėdėti automobilio salone, tačiau pastebėjo, kad iš jos pusės buvo užlenktas automobilio galinio vaizdo veidrodėlis. Veidrodėlio sugadinimų nepastebėjo ir taip pat negali ar buvo daugiau autoįvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir Andžejus jai pasakė, kad užpildė eismo įvykio deklaraciją. Vėliau A. pasakė, kad pats subraižė automobilio BMW šoną, kad gautų daugiau pinigų iš draudimo. Jis pasakė, kad buvo nuvažiavęs padaryti sąmatą ir kad buvo apskaičiuoti ir subraižyto automobilio šono remonto darbai. Netrukus ji susipyko su A. G. ir iš savo nešiojamo kompiuterio, iš A. G. elektroninio pašto, žinodama jo slaptažodį, parašė draudimui laišką, kuriame aprašė, kaip buvo iš tikrųjų. Laišką parašė iš pykčio, tačiau jame išdėstė realias faktinės aplinkybės (b. l. 65-66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. P. paaiškino, kad 2009-10-28 apie 13.00 val., vairuodama automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo link Šilo tilto. Važiuodama nutarė pakeisti eismo juostą ir manevravimo metu BMW automobilis, dešiniuoju veidrodėliu kliudė jos automobilio kairį veidrodėlį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad jos automobilio veidrodėlis užlenktas ir apibraižytas. Ar buvo užlenktas BMW veidrodėlis ji neatsiminė, tačiau jis buvo apibraižytas. Tiek jos automobilio, tiek BMW automobilio veidrodėliai buvo neišdaužti, jų stiklai neapgadinti, o apibraižytos tik plastikinės dalys. Iš BMW išlipęs vaikinas pradėjo ją kaltinti, tačiau ji pasakė, kad šis per greitai važiavo ir pareikalavo iškviesti policiją. Ji prisimena, kad BMW automobilio kėbulo dešinės pusės šonas buvo neapgadintas ir neapibraižytas. Atvykę policijos pareigūnai įvertino situaciją ir pasakė, kad ji yra įvykio kaltininkė. Vėliau ji ir BMW vairuotojas užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskyrė. Lapkričio mėn. jai paskambinęs vyras prisistatė ERGO draudimo darbuotoju, pasakė, kad yra parašyta pretenzija dėl eismo įvykio ir padarytos žalos, nes jiems kilo įtarimas. Jis paprašė atvykti ir pasižiūrėti nuotraukas. ERGO draudimo patalpose jai buvo parodytos BMW automobilio nuotraukos, kurias pamačiusi, ji pasakė, kad tokių BMW automobilio kėbulo sugadinimų įvykio metu nebuvo, nes automobiliai prisilietė veidrodėliais. Ji parašė trumpą komentarą ir šalia nuotraukų pasirašė bei išdėstė eismo įvykio aplinkybes (b. l. 63, 64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. paaiškino, kad 2009-10-28, tikslu įvertinti po eismo įvyko atsiradusius sugadinimus, apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir jį nufotografavo. Automobilį apžiūrai pateikė A. G.. Prieš apžiūrą iš bendrovės vadybininkų jis pasiėmė šio eismo įvykio bylą, kurioje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Deklaracijoje buvo pateikta informacija, kad 2009-10-28 Vilniuje, ant Šilo tilto, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. G. vairuojamą, antra eismo juosta važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos, užkliudė automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. P.. S. P. pasirašė, kaip įvykio kaltininkė. Po automobilio apžiūros, A. G. buvo pasakyta, kad, kai bus padaryta žalos atlyginimo sąmata, jis jam paskambins arba praneš raštu. 2009-11-02 buvo nustatytas ir įvertintas automobilio remontas, t. y. 1262,41 Lt. A. G. apie žalos dydį buvo informuotas telefonu ir papildomai – raštu, tačiau jam netiko įvertinimo suma ir netrukus jis atvežė sąmatą iš A. V. IĮ autoserviso. Jo pateikta sąmata buvo peržiūrėta ir atsižvelgiant į tai, buvo pakoreguota pirmoji daryta sąmata. Žalos sąmatoje yra nurodyta galutinė remonto darbų kaina 1393,41 Lt. Apžiūrint automobilį jam nekilo įtarimų, nes eismo įvykio deklaracijoje 11 punkte buvo A. G. padarytas įrašas ,,Dešinysis šonas”. Prideda 2009-11-02 išsiųstą pranešimą apie žalos dydį (1262,41 Lt) ir apskaičiavimą apie žalos dydį, kuriame apskaičiuotas žalos dydis, jei būtų reikalinga tik dažyti automobilio BMW veidrodėlio dangtelį. Į šią sumą įeina: detalių nuėmimas, uždėjimas, pasiruošimas dažymui (kurį sudaro laikas ir medžiagos) ir dažymas (kurį sudaro laikas ir medžiagos) viso 200,16 Lt (b. l. 67-69).
Specialisto išvadoje Nr. 11-2254(10) nurodyta, kad braukimo žymių, esančių ant automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio šono priekinės dalies, sparno ir durelių, išorinio dešinės pusės veidrodėlio, sugadinimų, esančių ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės rato (ratlankio), negalima paaiškinti automobilių Toyota Corolla ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio kontaktu. Šie aukščiau išvardinti automobilio (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti ar kiti automobilio (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: nukritusios apdailos juostelės nuo priekinio bamperio dešinėje pusėje, nuo priekinio dešinės pusės sparno, ištrūkęs priekinio bamperio dešinys šonas, susidarė automobilių Toyota Corolla ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio kontakto metu ar šie aukščiau išvardinti automobilio BMW išoriniai sugadinimai buvo padaryti eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, negalima (b. l. 48-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai E. T. ir M. K. paaiškino, kad 2009-10-28 apie 13.00 pagal iškvietimą nuvyko prie Šilo g. esančio tilto. Atvykę pamatė, kad eismo įvykio dalyviai yra moteris, kuri vairavo TOYOTA automobilį bei vyras, vairavęs BMW automobilį. Moteris norėjo išsiaiškinti, kas yra kaltas ir paaiškino, kad rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą ir iškliudė antra eismo juosta važiuojantį automobilį BMW. Supratusi, kad pati yra kalta, nes nepraleido automobilio su kitu eismo įvykio dalyviu nusprendė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Transporto priemonių jie neapžiūrėjo, tačiau atsimena, kad po įvykio automobilių detalių arba kėbulo dalių ant važiuojamosios dalies nebuvo. Stiprių kėbulo sugadinimų nepastebėjo, tačiau negali pasakyti ir apie kitokio pobūdžio sugadinimus, nes jų neatsimena (b. l. 75-78).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad A. G. nepažįsta ir negali pasakyti ar šis asmuo kreipėsi į jo autoservisą dėl sąmatos ir automobilio remonto. Jam pateiktą susipažinti jo įmonės išrašytą remonto darbų automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) sąmatą rašė jis, tačiau tai buvo seniai ir jis negali atsiminti visų aplinkybių. Klientai dažnai atvažiuoja tik sudaryti sąmatos automobilio remontui, reikalingą pateikti draudimo bendrovėms, tačiau automobilių jo servise neremontuoja. Jam pateiktoje sąmatoje nėra nurodyta data, todėl jis negali pasakyti kada buvo surašytas minėtas dokumentas (b. l. 81- 82).
Byloje surinkti įrodymai, kaltinamojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, bei kiti rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. G., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą, jam nepriklausančią draudimo išmoką, veikdamas apgaule, draudimo bendrovei pateikė didesnę automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatą, kurioje buvo nurodyti didesni automobilio sugadinimai, negu tie, kurie iš tikrųjų atsirado 2009-10-28 įvykusio eismo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kaip pasikėsinimas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, nes draudimo bendrovė atsisakė A. G. išmokėti jo prašomą pinigų sumą.
Teismo posėdyje dalyvavęs UADB „Ergo Lietuva“ CNTS departamento žalų administravimo skyriaus ekspertas Tomas Jaskonis patvirtino, kad atsižvelgiant į 2009-10-28 įvykusio eismo įvykio aplinkybes, draudimo bendrovė pripažįsta, kad buvo sugadintas tik automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlis, kurio remonto kaina yra 200,16 litų, todėl minėto automobilio savininkas galėtų pretenduoti tik į tokio dydžio piniginę išmoką. Atstovo nurodyta aplinkybę patvirtina byloje esantis UADB „Ergo Lietuva“ rašytinis pranešimas (b. l. 8).
Įvertinus, kad A. G. galėjo pretenduoti į 200,16 litų sumą, kurią UADB „Ergo Lietuva“ būtų jam išmokėjusi už 2009-10-28 autoįvykio metu apgadintą automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlį, todėl minėta pinigų suma šalintina iš A. G. pateikto kaltinimo ir laikytina, jog jis pasikėsino apgaulės būdu iš UADB „Ergo Lietuva“ gauti 1193,25 litų draudiminę išmoką.
Skirdamas A. G. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
A. G. anksčiau teistas (b. l. 123), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pasikėsino įvykdyti naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 119-122), dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. A. G. prisipažinimą kaltu, jo nuoširdų gailėjimąsi, teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas nenustatė A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 27 p. 305) pažymėta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to, vadovaudamiesi LR BK 64 str. šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Pažymėtina, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi LR BK 64 str., tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Tokiu būdu, A. G. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. taisyklėmis bendrintina su 2009-05-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šios bylos nagrinėjimo metu ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 str. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 28 p. 342) pažymėta, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau teismas turėtų motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam, kuris veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir vėl bus pasiekti bausmės tikslai.
Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 str., 54 str. nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pritartina teismų praktikai, kai sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrindžiant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinami bausmės tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu kartu siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo), galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę. Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.
Įvertinus tai, kad A. G. yra jauno amžiau (21 metų), turi legalų pragyvenimo šaltinį, teismas mano, kad jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, nes tokiu atveju A. G. prarastų turimą darbą, nutruktų jo santykiai su artimaisiais ir pataisos namuose bendrautų su galimai neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis. A. G. įvykdė nesunkią nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir nuo jos padarymo praėjo beveik 1 metai ir šeši mėnesiai. UADB „Ergo Lietuva“ nebuvo padaryta turtinė žala, teismas nenustatė A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia A. G. paskyrus bausmę ir ją subendrinus su 2009-05-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir dar kartą atidėti jam paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:
nusprendė:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-05-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę ir subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti A. G. atžvilgiu LR BK 75 str. ir 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-04-01.
Įpareigoti A. G. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, ilgiau kaip septynioms paroms ir toliau vykdyti 2009-05-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą, per vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, t. y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą LT 267300010002455919, esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000), per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.