Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-809-369/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1-809-369/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00105-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nukentėjusysis
M. K.
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-809-369/14Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00105-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant D. Č.,dalyvaujant prokurorei L. M.,nukentėjusiajai M. K.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-10-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 259 str. 2 d.

2. 2013-06-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d. 284 str. nuteistas dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-06-24 d., apie 1.50 val., bute, esančiame Viršuliškių g. 91-3, Vilnius, sudavė artimai draugei (sugyventinei) M. K. vieną kartą ranka į jos kairę ausi bei vieną kartą į nosį, sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. Z. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog 2013-06-24 d., apie 1.00 val., sugrįžo į namus neblaivus ir, susibaręs su kartu su juo gyvenančia drauge M. K., kelis kartus sudavė jai į veidą. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Draugės atsiprašė ir ši jam atleido. Šiuo metu toliau gyvena kartu ir augina mažametį sūnų. Neseniai įsidarbino ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį išlaiko šeimą. Byloje yra duomenys, kad 2013-06-24 d., 2.48 val., E. Z. nustatytas 1.55‰ promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. K. paaiškino, kad 2013 m. birželio 24 d., kartu su močiute Č. K. ir sūnumi D. Z. buvo bute, esančiame Viršuliškių g. 91-3, Vilniuje. Apie 2.00 val. namo sugrįžo neblaivus sugyventinis E. Z.. Virtuvėje tarp jos ir E. Z. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji neatsiliepė telefonu, kai šis skambino. Konflikto metu E. Z. supyko ir delnu vieną kartą trenkė jai į kairę ausį. Ji puolė E. Z. raminti, paaiškino, kad rytoj su juo ramiai pasikalbės ir nuėjo pas močiutę į kambarį. Po kiek laiko į močiutės kambarį atėjo E. Z. ir vėl pradėjo klausti, kodėl ji neatsiliepė telefonu, ir vėl kilo barnis. Močiutei išėjus iš kambario į koridorių, E. Z. delnu vieną kartą sudavė jai į nosį. Jai iš nosies ėmė bėgti kraujas, pabudo ir pradėjo verkti sūnus. Paėmusi vaiką ant rankų, išėjo iš kambario, o močiutė iškvietė policiją, kurie Evaldą išsivežė iš buto, o jai iškvietė GMP. Lazdynų ligoninėje jai apžiūrėjo nosį, nustatė stiprų sumušimą ir išleido į namus. Dėl nosies sumušimo į medicinines įstaigas nesikreipė. Toks atvejis buvo pirmas, kai Evaldas panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Šiuo metu su E. Z. gyvena kartu, augina bendrą sūnų, tarpusavio santykiai geri, fizinio smurto prieš ją nenaudoja. Kadangi su E. Z. susitaikė, pastarasis jos atsiprašė, todėl prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Ekspertas R. R. susipažinęs su M. K. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2013/0062501/00 duomenimis, pateikė išvadą, kad M. K. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, 2013-06-24. Patirtas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Č. K. paaiškino, kad 2013-06-24 vakare buvo savo namuose, bute, esančiame Viršuliškių g. 91-3, Vilniuje, kur gyvena kartu su anūke M. K., proanūkiu Dariumi, kuriam 10 mėn. ir anūkės sugyventiniu E. Z.. Minėtą dieną, apie 1.45 val., į namus sugrįžus E. Z., netrukus išgirdo šaukiančią anūkę M. K. bei proanūkio verksmą. Pastebėjusi ant anūkės veido ir drabužių kraują, paskambino tel. 112 ir paaiškino, kad reikalinga pagalba. Atvažiavę policijos pareigūnai išvežė Evaldą. Paties įvykio, kas vyko kambaryje, ji nematė. Tik vėliau Margarita jai pasakė, kad Evaldas ją sumušė. Anksčiau niekada nematė, kad E. Z. keltų ranką ar kitaip naudotų fizinį smurtą prieš anūkę.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio patrulės pareigose. 2013-06-24 apie 1.50 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. L. gavo pranešimą, kad Viršuliškių g. 91-3, Vilnius mušasi žentas. Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad policiją kvietė Č. K.. Jos anūkė, M. K., paaiškino, kad neblaivus E. Z., sugrįžęs į namus pradėjo triukšmauti ir sudavė jai per veidą. E. Z. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 5 PK.

Byloje surinkti įrodymai, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai duomenys patvirtina, kad E. Z. tyčia panaudojo fizinį smurtą artimos draugės (sugyventinės) M. K. atžvilgiu, ją sumušė, sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d.

Skirdamas E. Z. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

E. Z. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, įvykdė naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir išlaiko šeimą. E. Z. prisipažinimą kaltu, jo nuoširdų gailėjimąsi, teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neblaivus, teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 27 p. 305) pažymėta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to, vadovaudamiesi LR BK 64 str. šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Pažymėtina, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi LR BK 64 str., tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Tokiu būdu, E. Z. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. taisyklėmis bendrintina su 2013-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šios bylos nagrinėjimo metu ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 str. ir 92 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 28 p. 342) pažymėta, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau teismas turėtų motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam, kuris veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir vėl bus pasiekti bausmės tikslai.

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 str., 54 str. nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pritartina teismų praktikai, kai sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrindžiant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinami bausmės tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu kartu siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę). Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. Z. yra jauno amžiau (20 metų), turi legalų pragyvenimo šaltinį, gyvena su šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta M. K. ir augina bendrą vaiką, teismas mano, kad jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, nes tokiu atveju E. Z. prarastų turimą darbą, nutruktų jo santykiai su artimaisiais, o atlikdamas bausmę pataisos namuose, galimai bendrautų su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis. E. Z. įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, kuri nesukėlė sunkių padarinių. Jo gyvenimo draugė M. K. atleido kaltinamajam ir jie susitaikę toliau gyvena kartu. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad po 2013-06-24 įvykdytos nusikalstamos veikos E. Z. būtų įvykdęs dar ir kitas nusikalstamas veikas ar administracinės teisės pažeidimus. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis nesilaiko 2013-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžių jam nustatytų įpareigojimų bei draudimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia E. Z. paskyrus bausmę ir ją subendrinus su 2013-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir dar kartą atidėti jam paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę ir subendrintą 2 (dviejų) metų ir 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką E. Z. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-06-24 2.30 val. iki 2013-06-24 12.20 val. (vieną parą).

Taikyti E. Z. atžvilgiu LR BK 75 str. ir 3 (trijų) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-03-17.

Įpareigoti A. Z. toliau tęsti darbą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas