Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo M. B. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis.) Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ ir atsakovas M. B. 2018 m. gegužės 22 d., naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP451854, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 300,00 Eur kreditą 18 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 300,00 Eur kreditą bei mokėti 43,11 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovas buvo rašytiniu pranešimu įspėtas dėl skolos apmokėjimo. Kadangi po įspėjimo atsakovas skolos neapmokėjo, pradinis kreditorius 2019 m. sausio 18 d. išsiuntė rašytinį įspėjimą, kuriuo informavo atsakovą, kad jei šis per dvi savaites nuo pranešimo gavimo nesumokės susidariusios skolos, sutartis bus nutrauktas. Atsakovas susidariusios skolos pradiniam kreditoriui nesumokėjo, todėl Vartojimo kredito sutartis Nr. SP451854 vienašališkai buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 8 d. Atsakovas liko skolingas 248,75 Eur negrąžinto kredito ir 42,29 Eur palūkanų.

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 1 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordecum“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“ (su visais tolimesniais pakeitimais), pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimą konkrečiai į atsakovo skolą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. SP451854 patvirtina 2019 m. vasario 8. išrašas iš Perleistų skolų suderinimo akto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019 m. vasario 11 d. pranešimu Nr. 2321701. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjo pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 300,00 Eur kreditą bei mokėti 43,11 proc. dydžio metines palūkanas (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 79,00 proc.). Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 248,75 Eur suteikto kredito sumos. Bylos duomenimis, atsakovas neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi nei su ieškove (CPK 179 straipsnis). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsakovas ieškovės reikalavimo neginčijo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 248,75 Eur negrąžinto kredito sumos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 42,29 Eur sutartines palūkanas iki sutarties nutraukimo, 132,79 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 8 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2020 m. gegužės 6 d.), 43,11 proc. procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo tesme dienos iki visiško kredito gražinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Iš akto 2019 m. vasario 8 d. perleistų skolų suderinimo akto matyti, kad pradinis kreditorius ieškovei perleido 42,29 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 42,29 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 8 d.).

Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 8 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2020 m. gegužės 6 d.), kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo ir ieškovė neįrodinėjo negautų pajamų dydžio, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmetamas. Reikalavimas dėl 43,11 proc. dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų nuo 248,75 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo taip pat atmetamas.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 26,19 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 26,19 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas.

Ieškovė patyrė 65,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 50,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės reikalavimai patenkinti 70,49 proc., todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 46,41 Eur.

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo M. B. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 248,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) negrąžinto kredito, 42,29 Eur (keturiasdešimt du euro dvidešimt devvynis euro centus) pelno palūkanų 26,19 Eur (dvidešimt šešis eurus devyniolika euro centų) delspinigių, iš viso 317,23 Eur (tris šimtus septyniolika eurų dvidešimt tris euro centus).

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 46,41 Eur (keturiasdešimt šešis eurus keturiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.