Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-111-939/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
e2-111-939/2023
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00315-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Miško namas“
Atsakovas
G. G.
Advokatai
Rasa Malinauskienė, Snežana Raižienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-111-939/2023Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00315-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.3.3.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.2.6.13
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško namas“ atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

atsakovės G. G. atstovei advokatei Snežanai Raižienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško namas“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Miško namas“ (toliau – ir Ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. G. (toliau – ir Atsakovė) Ieškovės naudai 10 080,00 Eur skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 28-33).

Ieškinyje nurodoma, kad tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo susiklostę sutartiniai rangos teisiniai santykiai, sutarties kaina – 58 080,00 Eur. Rangovė UAB „Miško namas“, pabaigus visus surenkamojo namelio dalių pagaminimo darbus, atsakovei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą SM Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 58 080,00 Eur sumai. Pagal žodinį šalių susitarimą dėl apmokėjimo už teikiamas paslaugas sąlygų, atsakovė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu sumokėjo į ieškovės sąskaitą 18 0000,00 Eur avansą, (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu – 30 000,00 Eur. Darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, o pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 10 080,00 Eur.

Pagal šalių sutartą apmokėjimo terminą Atsakovė neturėjo finansinių galimybių sumokėti Ieškovei likusios 10 080,00 Eur sumos (PVM), (duomenys neskelbtini) Atsakovė surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Iš minėto vekselio turinio matyti, kad šio vekselio davėja yra Atsakovė G. G., pagal vekselį besąlygiškai įsipareigojusi sumokėti 10 080,00 Eur tiesiogiai UAB „Miško namas“. Pačiame vekselyje nurodoma vekselio apmokėjimo data – (duomenys neskelbtini) Dokumente nurodoma, kad jis yra pasirašytas Atsakovės G. G.. Vekselio originalas liko pas Ieškovę. Taigi, Atsakovė, užtikrindama savo prievolę visiškai atsiskaityti su Ieškove už atliktus rangos darbus, pasirašė neprotestuotiną vekselį, įsipareigodama likusią 10 080,00 Eur sumą už jai pagamintas surenkamojo namelio dalis apmokėti iki (duomenys neskelbtini) Atsakovė skolos nesumokėjo. Vekselis nebuvo akceptuotas, taip pat nebuvo pateiktas apmokėti. Ieškovė vekselio apmokėti laiku nepateikė, todėl jis vertinamas kaip skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įrodinėjama Atsakovės pareiga atsiskaityti su Ieškove. Ieškovės pateikto vekselio kopijoje yra visi rekvizitai, surašymo data, vieta, suma, asmens, išdavusio vekselį, vardas, pavardė, adresas ir kt. Taip pat išlaikyta dokumento forma. Pagal teisės analogiją neapmokėtą vekselį galima palyginti su neįvykdyta sutartimi, kurioje nustatyta terminuota piniginė prievolė. Šiuo atveju, nesant galimybės pasinaudoti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatyta procedūra (duomenys neskelbtini) paprastas neprotestuotinas vekselis 10 080,00 eurų sumai laikomas rašytiniu skolos sumą patvirtinančiu dokumentu (skolos rašteliu), todėl vekselio turėtojas (Ieškovė) dėl vekselio davėjo (skolininkės) mokėjimo prievolės nevykdymo kreipiasi į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

Ieškovės UAB „Miško namas“ atstovė teismo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas) prašė tenkinti ieškinį, remdamasi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais, bei priteisti iš Atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad galutinė suma, su kuria sutiko abi šalys, buvo 58 080,00 Eur, sąskaita Nr. SM (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pasirašyta abiejų šalių. Atsakovei nesumokėjus, šalys susitarė, kad Ieškovė šios sumos palauks, abiejų pusių sutarimu buvo surašytas paprastas vekselis likusiai sumai. Kai Atsakovė atsisakė sumokėti likusią sumą, buvo kreiptasi į teismą. Ieškovas savo skolos dydį įrodinėja paprastuoju vekseliu. Šalių derybos prasidėjo 2021 m. pavasarį, rašytinio susitarimo nebuvo, pirmoji sąskaita nebuvo galutinė, ji nebuvo suderinta ir nebuvo šalių pasirašyta. Tai buvo kaip orientacinė kaina, pavyzdys. Toliau derybos vyko ir galutinai buvo sutarta 58 080 Eur suma. Atsakovė, pasirašydama vekselį, pripažino savo skolą. Buvo rangos sutartis, nes namas gaminamas buvo pagal brėžinius, jam atitinkamai pritaikomos durys, langai, apšiltinimas, terasa, yra pagaminamas namas, tik jį reikia surinkti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Atsakovė vekselio išdavimo neginčija, ji patvirtina, kad vekselis tokiai sumai jos pačios buvo išduotas, bei (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė taip pat yra pasirašiusi. Abi sąskaitos skiriasi, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvigubos durys, kurių matmenys skiriasi (storumas), durų skaičius skiriasi, ir matmenys, langų skaičius, kaina skiriasi, nes skiriasi paslaugų kiekis ir apimtis. Atsakovės atstovė teisme, nurodė, kas Atsakovė turi didžiulę patirtį buhalterijos srityje, dirbdama su įmonėmis, išmano sąskaitas. Nauja sąskaita išsiųsta ir elektroniniu paštu, kas irgi yra laikoma kaip įteikimas. Todėl mano, kad Atsakovė patvirtino savo parašu ne sąskaitos gavimą, bet pačią sąskaitoje nurodytą sumą ir paslaugų, prekių jai suteikimą. Vekselis išduotas jau po sąskaitos išrašymo, po namo pastatymo. Tai, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, tik patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos dėl kainos, kad ta kaina nebuvo nustatyta, kito, priklausomai nuo rinkos, ekonominės situacijos.

Atsiliepimas

Atsakovė G. G. atsiliepime į ieškinį (e. b. l. 58-62) prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš jos Ieškovės naudai 2 818,79 Eur dydžio skolą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su UAB „Mišo namas“ direktoriumi A. G. yra senai pažįstami, draugiškai bendravo.

Nuo 2021 metų kovo mėnesio pradėjo derinti namo projektą – ji nusiuntė A. G. visus reikalingus brėžinius, jis (duomenys neskelbtini) atsiuntė sąskaitą, kurioje kaina buvo nurodyta 41 999,00 Eur plius PVM. Apmokėjimo sąlygos: 18 000,00 Eur avansas, 20 000,00 Eur pradėjus gamybą, likutis 12 818,79 Eur – prieš pakraunant produkciją. Telefonu A. G. pasakė, kad tai galutinė kaina, nors į laiške jam jos užduota tą patį klausimą raštu neatsakė. 18 000 Eur avansą ji sumokėjo (duomenys neskelbtini) Mokėjimo pavedime taip ir nurodyta – avansas pagal (duomenys neskelbtini). Sekantį avansą ji sumokėjo (duomenys neskelbtini) ji sumokėjo 30 000 eurų. Pavedime nurodyta – avansas pagal (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu už namą liko skolinga 2 818,79 Eur. Nuo rugpjūčio mėnesio kalbų apie namo medienos pabrangimą nebuvo. Mediena namui jai buvo vežama per kelis kartus. Pirma didesnė dalis medienos buvo pristatyta rugsėjo mėnesį ir jos samdyti žmonės pradėjo namo surinkimą. 2021 m. rugsėjo mėnesį grupės susitikimo, metu A. G. užsiminė, kad, panašu, namo kaina „kažkiek“ kils, bet paskaičiavimų nepateikė, o ji pati tokios žinios nesureikšmino.

(duomenys neskelbtini) vakare apie 17.30 val. jai buvo atvežta likusi namo mediena. Vairuotojas paprašė pasirašyti ant sąskaitos, ji pasirašė, įdėmiai neskaitė, jau buvo vakaras ir tamsu. El. pašte rado laišką, kurį A. G. jai atsiuntė dienos metu, apie 14 val. Jame buvo pranešimas apie tai, kad jai pakrauta antra namo dalis, o toliau laiške buvo kalbama apie pinigus taip: „Taigi, namo kaina be PVM yra 62 247,50 Eur.“ Tai reiškia, kad namas nuo 41 999,00 Eur be PVM pabrango 20 248,50 Eur. „Sumokėjai 18 000 - (duomenys neskelbtini) ir 30 000 -(duomenys neskelbtini), viso 48 000 Eur“. „Siūlau šiai sumai išrašyti sąskaitą. Ji verta tiek : 48 000 + 21 proc. PVM 10 080,001=58 080,00 Eur. Reikės pervesti dar 58 080,00-48 000,00=10 080 Eur pavedimu“. „Dar man priklausytų: 62 247,50 (namo vertė be PVM) – 48 000 (pervesta) =14 247,50 Eur“. „Dar mokėjau 43,47 eurų grynais „Eurometai“ už lankstinius (turiu kvitą). Iš viso noriu gauti 14 247,50 + 43,47=14 290,97 eurų.“ Paskambinęs, A. G. kalbėjo, kad, namas pabrango ir ženkliai, ir ji galinti sutaupyti, jeigu dalį pinigų mokės jam asmeniškai, jai bus pigiau, nes sutaupys, nemokėdama V. K. konkrečiai pabrango kone 20 000 eurų, jis vėl nepasakė. Ji pasakė A. G., kad negalės tokių pinigų mokėti. 2022 metų sausio mėnesį jis atvažiavo pas ją kabėjo apie finansines problemas ir buhalteriją, paprašė, kad ji pasirašytų vekselį, kad jis galėtų „uždaryti galus“ buhalterijoje, nes sąskaita išrašyta ir įtraukta į apskaitą. Pasakė, kad vekselio netvirtins notariškai, todėl jis negalios, tokiu būdu, iš jos apgaulės būdu buvo išgauti du parašai dėl naujos (oficialios) namo kainos. Mano, kad jos pasirašytas vekselis yra niekinis ir negaliojantis, nes sudarytas nesilaikant notarinės formos, todėl nėra dokumentas, patvirtinantis jos prievolę Ieškovei. Atsakovės manymu, šalys susitarė dėl 41 999 eurų plius PVM kainos. Rangovas medieną vežė dalimis ir kainos padidėjimo faktą pranešė pateikęs paskutinę medieną. Didžiausia dalis medienos buvo atvežta atsakovei rugsėjo mėnesį. Reiškia dėl pabrangimo atsakovei turėjo būti pranešta iki šios dalies medienos atvežimo. Tokiu būdu šalys galėtų pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Ieškovė privalėjo sutartį įvykdyti pagal pirminę šalių nustatytą kainą. Ieškovė gamina ir pardavinėja medžiagas (paruoštą medieną), iš kurios galima surinkti medinį namą. Atsakovei šiuo konkrečiu atveju buvo parduotos medžiagos – medienos ruošiniai. Tarp šalių buvo susiklostę ne rangos, o pirkimo-pradavimo teisiniai santykiai, todėl Ieškovė, raštu pateikusi sandorio kainą ir išankstinę sąskaitą tokiai pačiai sumai, neturėjo įstatyminio pagrindo vienašališkai pakeisti kainą. CK normos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius santykius, nenumato teisės pardavėjui vienašališkai pakeisti sutarties kainą. Atsakovė pripažįsta, kad gavusi 2021 m. balandžio 15 d. laišką dėl kainos ir (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su kaina sutiko ir atliko dalį mokėjimų. Dėl kainos padidėjimo Ieškovė su Atsakove nesitarė, su kainos padidėjimu ji nesutiko. Parašas ant (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros patvirtina tik sąskaitos gavimo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovės G. G. atstovė advokatė Snežana Raižienė teismo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas) prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Ieškovei iš Atsakovės 2 818,79 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas, remdamasi atsiliepime ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad Atsakovė neigia, kad pirminė sąskaita buvo orientacinė, tai pagrindžia susirašinėjimas. Ieškovė neinformavo, kad sąskaita yra negalutinė. Vekselis šiuo atveju turėjo būti surašytas notarinės formos, šiuo atveju jis nebuvo notariškai patvirtintas, todėl negalioja, niekinis ir negali būti vertinamas. Atsakovė vekselį pasirašė iš gerų ketinimų, iš draugiškų santykių. Atsakovė žinojo, suprato, kad vekselis turi būti notarinės formos, o nesilaikius tokios formos, jis bevertis, niekinis, todėl neprisiima skolos pagal vekselį. Atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbusi buhaltere, supranta, kas yra sąskaita faktūra. Ieškovė nepateikė sąmatos, neaišku, dėl ko pabrango. Mano, kad buvo pirkimo pardavimo sutartis, nes pateikta daugiau medžiagų, negu darbų. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo rangos teisiniai santykiai. Kainą šalys sutarė balandžio 19 d. Iš nuotraukų matyti, kad namas jau spalio mėnesį buvo visas atvežtas, stovėjo surinktas. O nauja sąskaita atsirado lapkričio mėnesį, todėl negali būti laikoma, kad pranešta Atsakovei tinkamai, laiku, apie kainos padidėjimą. Ieškovės atsakomybė šiuo atveju didesnė, nes ji yra pardavėja, o atsakovė yra vartotoja. Atsakovės parašas ant sąskaitos nepatvirtina sutikimo dėl kainos, o patvirtina tik gavimo faktą. Atsakovė jokia rašytine forma nesutiko su nustatyta nauja kaina. Pirkimui pardavimui iš viso negalėjo būti nauja sąskaita, o esant rangoms santykiams ji turėjo būti išrašyta teisingu laiku. Kad skiriasi langų kiekis sąskaitose, ar kitoks sąskaitų skirtumas neįrodo, jog pasikeitė kaina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis, Atsakovė su Ieškove žodžiu susitarė, kad Ieškovė pagamins ir pristatys Atsakovei surenkamą namą, kurį Atsakovė surinks pati, o Atsakovė įsipareigojo visiškai ir laiku atsiskaityti su Ieškove. Rašytinės sutarties šalys nesudarė. Šalys dėl surenkamo namo gamybos tarpusavyje bendravo tiek tiesiogiai, tiek ir telefonu bei elektroniniu paštu.

2021 m. balandžio 15 d. A. G. elektriniame laiške Atsakovei (e. b. 63) nurodoma, kad: „namo, kurio sienos 70 mm klijuotas tašas + 200mm apšiltinimas + 20mm impregnuotos apkalimo lentos; stogas 19 mm lubos + 200 mm apšiltinimas + 18mm OSB; grindys 18 mm OSB + 95 mm impregnuotos lagės + 28 mm grindinės lentos; 70 x260 mm gegnės; apšiltinimo vata su difuzinėmis plėvelėmis, kaina 42 000 eurų + PVM. Į kainą įskaičiuoti mediniai dvikrypčiai langai ir4-taškėmis spynomis durys. Stiklo paketai 4+16+4mm (galima padidinti iki 4+12+4+12+4mm). Neįskaičiuota stogo danga ir pastatymas“. Atsakydama elektroniniu paštu į šį laišką, Atsakovė teiravosi, ar tai – galutinė kaina (e. b. l. 64). Ieškovė į šį elektroninį laišką neatsakė. (duomenys neskelbtini) A. G. elektroniniu paštu Atsakovei atsiuntė (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje namo kaina buvo nurodyta 41 999,00 Eur plius PVM, bendra suma – 50 818,79 Eur, nurodytos apmokėjimo sąlygos: 18 000,00 Eur avansas, 20 000,00 Eur pradėjus gamybą, likutis 12 818,79 Eur – prieš pakraunant produkciją (e. b. l. 65, 66).

Atsakovė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu sumokėjo į Ieškovės sąskaitą 18 0000,00 Eur avansą (e. b. l. 38), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu – 30 000,00 Eur (e. b. l. 39).

Ieškovė Atsakovei surenkamą namą pristatė per kelis kartus, paskutinė namo dalis Atsakovei buvo pristatyta (duomenys neskelbtini)

A. G. elektroniniu paštu (e. b. l. 70) (duomenys neskelbtini) informavo Atsakovę, kad: pakrovė antrą namo dalį. Namo kaina be PVM yra 62 247,50 Eur. Sumokėjai 18 000 - (duomenys neskelbtini) ir 30 000 -(duomenys neskelbtini), viso 48 000 Eur“. „Siūlau šiai sumai išrašyti sąskaitą. Ji verta tiek: 48 000 + 21 proc. PVM 10 080,00=58 080,00 Eur. Reikės pervesti dar 58 080,00-48 000,00=10 080 Eur pavedimu“. „Dar jam priklausytų: 62 247,50 (namo vertė be PVM) – 48 000 (pervesta) =14 247,50 Eur“. „Dar mokėjo 43,47 eurų grynais „Eurometai“ už lankstinius (turi kvitą). Iš viso nori gauti 14 247,50+43,47=14 290,97 eurų.“

UAB „Miško namas“ (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą SM Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37, 72) 58 080,00 Eur sumai už surenkamą namą (13x10 m, 70+200+200 mm, be stogo dangos, 200 mm sienų ir stogo vatos apšiltinimas; stogas 19+200+18mm OSB; be grindų; dvigubos durys pilnu stiklu 2 000 x 2 200 mm su 4-taske spyna; viengubos durys puse stiklo 1 000 x 2 200 mm su 4-taske spyna K; viengubos medinės durys 1 000 x 2 200 mm economy spyna D; 4x viengubos medinės durys 900 x 2 200 mm economy spynomis D+3K; viengubos medinės durys 800 x 2 200 mm economy spyna K; 9x dvigubi langai 1 600 x 1 400 mm; 4x viengubi dvikrypčiai langai 1 000 x 1 400 mm 4D; stiklai paprasti 4+16+4 mm; 27mm storio impregnuotos lagės; langai ir durys dažyti RAL 9010, namo vidus dažytas TV3467; išorės apkalimo lentos impregnuotos rudai arba dažytos TM1205; impregnuotos terasinės lentos; 94x 18 mm OSB plokščių; 390 x slankiojančių plokštelių), PVM sąskaitoje faktūroje nurodomos apmokėjimo sąlygos: 18 000,00 Eur avansas, 30 000,00 Eur pradėjus gamybą, likutis – 10 080,00 Eur – iki 2021 m. gruodžio 24 d., sąskaitą atsiuntė A. G. elektroniniu paštu (e. b. l. 71).

Pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Atsakovė su Ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 10 080,00 Eur.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigojo sumokėti Ieškovei 10 080,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad Atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su Ieškove pagal minėtą vekselį.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių

Nagrinėjamoje byloje Ieškovė savo reikalavimą grindžia tarp šalių susiklosčiusiais rangos teisiniais santykiais, nes surenkamas namas buvo gaminamas pagal brėžinius, jam atitinkamai pritaikomos durys, langai, apšiltinimas, terasa, yra pagaminamas namas, jį buvo likę surinkti. Atsakovės nuomone, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes Ieškovė pardavė prekę, Ieškovė namo surinkimo darbų neatliko, Atsakovė samdė darbininkus pati, kad namą surinktų.

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Pažymėtina, kad šalys nepateikė dokumentų, susijusių su surenkmo namo gamyba (projektinės-techninės dokumentacijos, lokalinių sąmatų, gaminio brėžinių), todėl nėra galimybės Ieškovės atliktų darbų pobūdžio ir vertės palyginti su pagaminto surenkamo namo verte (CPK 178 straipsnis).

Pirmiausia, pažymėtina, kad CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas rangos ir pirkimo-pardavimo sutarties atribojimo kriterijus yra tik vienas iš minėtų sutarčių atribojimo kriterijų. Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys tik dėl perduodamo daikto kainos, dėl kurios byloje kilo ginčas, tačiau duomenų apie ieškovės atliekamų darbų vertę, kad ją būtų galima palyginti su perduodamo daikto kaina, nėra. Atsižvelgiant į tai, išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių suformulavimui būtina įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes – tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys dėl jas siejančių prievolinių santykių nesudarė rašytinės sutarties, Atsakovė su Ieškove žodžiu susitarė, kad Ieškovė pagamins ir pristatys Atsakovei surenkamą namą, kurį Atsakovė surinks pati, o Atsakovė įsipareigojo visiškai ir laiku atsiskaityti su Ieškove. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Atsakovė namą statė ant jau esamų pamatų, kas leidžia spręsti, kad surenkamas namas buvo gaminamas pagal tam tikrus individualius Atsakovės nurodytus išmatavimus, jam atitinkamai pritaikomos durys, langai, apšiltinimas, terasa. Šias aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir Atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, taip pat sąskaitos faktūros bei Atsakovės pateiktos nuotraukos.

Taigi, bylos duomenimis, Šalys susitarė dėl surenkamo namo pagaminimo pagal Atsakovės nurodytus matmenis, Ieškovė įsipareigojo pagaminti surenkamą namą Atsakovei ir gamybos procese gautą darbo rezultatą perduoti Atsakovei, o ši įsipareigojo Ieškovės darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovė gamino surenkamą namą iš savo medžiagų, darbo rezultatas gautas Ieškovei dirbant savo rizika. Šalis siejo tęstiniai santykiai, surenkamo namo dalis ieškovė Atsakovei pristatė per kelis kartus. Teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangos sutartį, ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sudaryta šalių žodinė sutartis atitinka nurodytus rangos sutarties požymius, šalių santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai.

Dėl vekselio teisinės reikšmės ir iš jo kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių

Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo be kita ko grindžia (duomenys neskelbtini) paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo Atsakovė iki (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigojo sumokėti Ieškovei 10 080,00 Eur. Byloje iškilo ginčas dėl minėto vekselio galiojimo ir Atsakovės pareigos sumokėti Ieškovei vekselyje nurodytą pinigų sumą. Atsakovės teigimu, vekselis yra negaliojantis, nes nebuvo laikytasi notarinės jo sudarymo formos.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Šalys neneigia tarp jų buvus prievolinius teisinius santykius, susijusius su šalių susitarimu, pagal kurį Ieškovė įsipareigojo pristatyti Atsakovei surenkamą gyvenamą namą, o Atsakovė įsipareigojo už jį sumokėti. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Ieškovės ir Atsakovės nagrinėjamu atveju buvo susiklostę rangos prievoliniai teisiniai santykiai, o (duomenys neskelbtini) Atsakovės išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis vertintinas kaip prievolės sumokėti už rangos darbus Ieškovei įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti rekvizitai, kurie turi būti nurodyti pasirašant paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata yra ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo (duomenys neskelbtini) paprastasis neprotestuotinas vekselis turi visus rekvizitus, nurodytus ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje, tačiau, atsižvelgiant į jo sumą – 10 080,00 Eur ir vekselį išdavusį asmenį, neturi privalomos notarinės formos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vekselis pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl jis neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad Ieškovės pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

Taigi, nors ir konstatuota, jog ginčo (duomenys neskelbtini) paprastasis neprotestuotinas vekselis neturi privalomos notarinės formos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis), t. y. pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl jis neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis), jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt., tačiau, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, toks pripažinimas, jog ginčo dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, esant ginčui teisme, Ieškovė jį gali panaudoti įrodinėdama atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

Dėl surenkamo namo kainos ir skolos dydžio

Konstatavus, kad tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, sprendžiant ginčą dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų bei jų pažeidimų, turi būti taikomos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis (CK 6.674 straipsnio 1 dalis).

CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų kaina nustatoma šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.

CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.

Tarp šalių nėra ginčo, kad Ieškovė pagamino Atsakovei šalių sutartą surenkamą namą. Atsakovė pretenzijų dėl surenkamo namo kokybės Ieškovei taip pat nereiškė. Tarp šalių kilo ginčas dėl surenkamo namo kainos. Atsakovės teigimu, Ieškovė vienašališkai padidino surenkamojo namo kainą nuo 50 818,79 Eur iki 58 080,00 Eur (nors (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške namo kaina be PVM buvo nurodyta 62 247,50 Eur), o apie kainos padidėjimą laiku nepranešė. Ieškovė su šia Atsakovės pozicija nesutinka, Ieškovės teigimu, sutarties kaina – 58 080,00 Eur. Rangovė UAB „Miško namas“, pabaigus visus surenkamojo namelio dalių pagaminimo darbus, atsakovei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą SM Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 58 080,00 Eur sumai. Ieškovės teigimu, pirmoji sąskaita nebuvo galutinė, ji nebuvo suderinta ir nebuvo šalių pasirašyta. Tai buvo kaip orientacinė kaina, pavyzdys. Toliau derybos vyko ir galutinai buvo sutarta 58 080 Eur suma. Ieškovės teigimu, ši suma buvo sutarta balandžio pabaigoje ar pavasarį.

Teismas neturi pagrindo tikėti atsakovės paaiškinimas, kad ieškovui yra skolinga 2818,79 Eur ir su likusia skolos dalimi nesutinka. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, nors atsakovė nurodė, kad šalys, bendraudamos tiek tiesiogiai, tiek ir telefonu bei elektroniniu paštu, susitarė dėl konkrečios galutinės surenkamo namo kainos – 50 818,79 Eur, tačiau atsiliepime į ieškinį taip pat teigia, kad Ieškovė į jos paklausimą elektroniniu paštu, ar tokia kaina yra galutinė, ieškovas elektroniniu paštu neatsakė, o 2021 m. rugsėjo mėnesį grupės susitikimo metu A. G. užsiminė, kad, panašu, namo kaina „kažkiek“ kils, bet paskaičiavimų nepateikė, o ji pati tokios žinios nesureikšmino.

Faktas, kad ieškovė išrašė 2021 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SM (duomenys neskelbtini), 58 080,00 Eur sumai, ją pateikė atsakovei, žyma ant šios PVM sąskaitos faktūros, patvirtina, kad pasirašė G. G. ir sutiko su sąskaitoje nurodyta kaina. Nors atsakovė nurodė, kad buvo vakaras tamsu, nematė, kad pasikeitusi kaina, vertintina kaip siekimas išvengti pareigos sumokėti skolą, nes

Atsakovė, beveik po dviejų mėnesių (duomenys neskelbtini) išdavė Ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, patvirtindama prievolę apmokėti jos skolą pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. SM (duomenys neskelbtini), sutikdama su šioje sąskaitoje nurodyta kaina ir prisiėmė prievolę apmokėti už atliktus darbus, dėl to Atsakovė turi pareigą sumokėti skolą pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą SM Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šalys nebuvo sutarę dėl konkrečios surenkamo namelio kainos, o Ieškovės tiek 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniame laiške, tiek (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje nurodyta surenkamo namo kaina ir darbų apimtis buvo apytikrės, kaina ir darbų apimtis buvo derinamos su Atsakove šalių derybų metu. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas (pvz. 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniame laiške nurodoma, kad galimas stiklo paketų matmenų padidinimas), ir tai, kad, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. SM (duomenys neskelbtini), į ką atkreipė dėmesį iš Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, skiriasi sąskaitose nurodytų darbų kiekis ir apimtis. Byloje nėra duomenų, kad Atsakovė būtų ginčijusi sąskaitoje Nr. SM (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, jų kiekį, kokybę ar atlikimo būtinybę.

Pasisakydamas dėl Atsakovės argumentų, kad Ieškovė, siūlydama pasirašyti vekselį, kuris nebus vykdomas dėl notarinės formos nebuvimo, siekė tokiu būdu išgauti iš jos skolos pripažinimą, teismas pažymi, jog atsakovės atstovė patvirtino, kad Atsakovė yra patyrusi buhalterė, todėl, teismo nuomone, mažai tikėtina, jog tokiu Ieškovės žodiniu patikinimu ji buvo apgauta. Taip pat, vertinant Atsakovės kvalifikaciją, visiškai nelogiški ir neįtikimi Atsakovės paaiškinimai, jog ji vekselį pasirašė Ieškovės paprašyta, kad „sutvarkyti buhalterinius reikalus“, kol bus sprendžiamas kainos klausimas. Teismo vertinimu, Atsakovės argumentai dėl jos sveikatos būklės, nesant duomenų, jog Atsakovės sveikatos sutrikimas lemtų jos negebėjimą suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, juo labiau, kad medicininiai duomenys patvirtina jai diagnozuotą susirgimą nuo 2016 metų (e.b.l. 86).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ieškovė šiuo atveju pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, o Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė Ieškovės prašomo iš jos priteisti skolos dydžio.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Ieškovė pagamino ir pristatė Atsakovei surenkamą namą, už kurį (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą SM Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37, 72) 58 080,00 Eur sumai (e. b. l. 71). Atsakovė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu sumokėjo į Ieškovės sąskaitą 18 000,00 Eur (e. b. l. 38), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu – 30 000,00 Eur už surenkamą namą (e. b. l. 39). Pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Atsakovė su Ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 10 080,00 Eur. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, iš Atsakovės Ieškovei priteisinta 10 080,00 Eur skolos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Ieškovei iš Atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 56,70 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 3), už ieškinį, pareikštą gavus Atsakovės prieštaravus dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 208,10 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 34-35), taip pat pateikė įrodymus dėl patirtų 1 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tame tarpe: 200,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą (e. b. l. 5, 13, 14, 15, 36); 1 200,00 Eur už ieškinio parengimą ir 300,00 Eur už atstovavimą teisme (e. b. l. 40-42).

Spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nenustatyta.

Tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 964,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės prašymas dėl 750,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 88) priteisimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško namas“, juridinio asmens kodas 111804128, buveinės adresas (duomenys neskrlbtini), atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 10 080,00 Eur (dešimt tūkstančių aštuoniasdešimt eurų 00 ct) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 964,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė