Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant prašymą pateikusiam asmeniui V. A., jo atstovui advokatui A. B., nedalyvaujant asmeniui dėl kurio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, dalyvaujant jos atstovui advokatui S. B..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. A. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-925-416/2012 proceso atnaujinimo ir,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kauno Apygardos teismo 2012-12-14 pažeidėjas V. A. turėjo pareigą teikti reikalaujamus dokumentus ne akcininkės R. L. gyvenamosios vietos adresu, bet bendrovės buveinėje. Pareiškėjo ir jo atstovo manymu, Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino ir padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviąją pusę. P. V. A. buvo įsitikinęs, kad akcininkė R. L., neturi teisės reikalauti, kad dokumentai būtų pateikti gyvenamosios vietos adresu, o kartu tai reiškia, kad pažeidėjas V. A. laikė, jog jis neturėjo pareigos tenkinti tokio pobūdžio akcininkės prašymo. To paties Kauno Apygardos teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, kad informacija ir dokumentai akcininkams yra pateikiami bendrovės buveinėje, patvirtina, kad V. A. turėjo pagrindo taip suvokti akcininkės teises ir jas atitinkančias savo pareigas. Marijampolės rajono apylinkės teismas administracinės teisės pažeidimo byloje netaikė pažeidėjo V. A. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATP kodekso 31 str. 1 d. 7 p. nurodytos lengvinančios aplinkybės buvimą. Lietuvos Respublikos ATP kodekso 31 str. 1 d. 7 p. kontekste neteisėtais nukentėjusios veiksmais laiko R. L. neteisėtą reikalavimą teikti dokumentus jos gyvenamosios vietos adresu. P. V. A. aiškina, kad buvo labai susijaudinęs, nesuvokė ką darąs, todėl taip įvyko.

Nukentėjusios R. L., pagal kurios pareiškimą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, atstovas advokatas S. B. prašo pareiškėjo V. A. prašymo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2-925-416/2012 atnaujinimo netenkinti, nes pagal V. A. skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutartis Kauno Apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi buvo peržiūrėta ir palikta nepakeista. Pareiškėjas šios Kauno Apygardos teismo 2012-09-17 nutarimo, kuriuo buvo išsamiai ištirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutarimas ir paliktas nepakeistas, nekomentuoja ir nemini. Pareiškėjas remiasi tik Kauno Apygardos teismo 2012-12-14 civilinės bylos sprendimu, kuris jo manymu yra jam dalinai palankus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo16 straipsnio 1 dalies 4 punktą akcininkai turi teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Lietuvos respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Alvarsas“ akcininkė R. L. 2012-03-12 raštu pateikė apeliantui prašymą susipažinti su įmonės finansinės atskaitomybės ir kitais dokumentais. Kaip matyti iš pareiškėjos atstovo paaiškinimo, 2012-03-16 UAB „Alvarsas“ raštu informavo pareiškėją, kad susipažinti ir gauti dokumentų kopijas ji gali įmonės buveinėje, darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Akcininkė taip pat buvo informuota, kad dalis prašomų dokumentų patenka į UAB „Alvarsas“ direktoriaus 2011-08-10 įsakymo Nr. KĮ-05 konfidencialios informacijos sampratą, todėl šie dokumentai gali būti pateikti tik jai pasirašius nustatytos formos įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2012-03-23 akcininkei atvykus į bendrovės buveinę, su reikalautais dokumentais tinkamų galimybių susipažinti nebuvo sudaryta, motyvuojant pietų pertrauka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (žr. nutartis bylose N5–1298/2006, N5–1298/2006 ir kt.). Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su skundo argumentais, jog akcininkei reikalaujama informacija negalėjo būti suteikta pietų pertraukos metu (atkreiptinas dėmesys, jog akcininkė netgi buvo pakartotinai atvykusi ir pasibaigus pietų pertraukai) ar, kad jos turinį sudaro konfidenciali informacija. Įmonės administracijos vadovas privalėjo akcininkei per įstatyme numatytą 7 dienų terminą sudaryti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais (arba pateikti jų kopijas), didžioji dalis akcininkės reikalaujamų dokumentų yra vieši, todėl apelianto argumentai dėl įmonės darbo grafiko ar dokumentų konfidencialumo, laikytini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutiko ir su skundo argumentais, jog 2012-04-10 gavęs akcininkės R. L. raštišką 2012-04-06 prašymą pateikti 2012-03-05 UAB „Alvarsas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, apeliantas jo neprivalėjo pateikti, nes 2012-03-08 prašyme be kitų duomenų buvo reikalauta pateikti visų UAB „Alvarsas“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti UAB „Alvarsas" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki šio pranešimo pateikimo dienos, tai yra, dėl to, kad to paties dokumento buvo reikalaujama ankstesniu prašymu. Kaip minėta, ankstesnis akcininkės reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą nubaudė už pakartotinį analogišką nusižengimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laikė, kad padaryti pažeidimai įrodyti, pažeidėjo V. A. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas teisingai ištyrus ir įvertinus visą surinktą medžiagą ir faktines bylos aplinkybes. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestas. P. V. A. ir jo atstovas prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-925-416/2012, panaikinti Marijamoppolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba priimti naują nutarimą dėl švelnesnės atsakomybės V. A. taikymo. P. V. A. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.2-925-416/2012, grindžia tokiais motyvais. P. V. A. nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarimo dalimi kuriuo buvo konstatuota, kad pažeidėjas V. A. pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATP kodekso 50-5 str. 1 d. padarė tokiais pažeidimais, kad pagal UAB „Alvarsas“ akcininkės R. L. rašytinį prašymą nepateikė: 1) UAB „Alvarsas“ įstatų (galiojančios įstatų redakcijos ir visų redakcijų nuo 2005 m.); 2) UAB „Alvarsas“ metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 metus; 3) UAB „Alvarsas“ metinių ir tarpinių pranešimų už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 metus; 4) auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki prašymo pateikimo dienos; 5) UAB „Alvarsas“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti UAB „Alvarsas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki prašymo pateikimo dienos; 6) UAB „Alvarsas“ akcininkų sąrašą, pažymi, kad R. L. minėtų dokumentų kopijas prašė pateikti jos gyvenamosios vietos adresu Vytauto g. 27, Kalvarija. Pareiškėjo ir jo atstovo manymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-07-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-925-416/2012 argumentavo nurodydamas, kad akcininkas turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas per 7 dienas raštiško reikalavimo gavimo dienos, o UAB „Alvarsas“ turi imperatyvią pareigą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas jo prašomų dokumentų. Pamini, kad teismas minimame nutarime bendrovės privalomo elgesio modelį suponuoja ne pačios bendrovės galimybė pasirinkti būdą, kaip įvykdyti savo pareigą, o alternatyvios variantą padiktuoja akcininko pasirinktas būdas gauti reikiamą informaciją. P. V. A. ir jo atstovas prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-925/2012, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutarimą administracinėje teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti arba priimti naują nutarimą dėl švelnesnės atsakomybės V. A. taikymo. kuriuo pažeidėjas buvo nubaustas per griežtai, paskirtą nuobaudą sušvelninti ir atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Prašymas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 302¹⁷str, ir ATP kodekso 302²⁰str, nustatytų ribų ir savo kompetencijos apimtyje ištyręs V. A. prašymą, paaiškėjusias naujas aplinkybes priima procesinę nutartį, dėl kurių paduotas prašymas, pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas sprendžia ir Lietuvos respublikos ATP kodekso 302¹⁷str nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta jeigu yra šie pagrindai:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas; 4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas; 5) padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui; 6) Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – ir prideda Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą, kuriame tirtas apeliacijos dalykas – patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, nesuteikus galimybės uždarosios akcinės bendrovės akcininkei susipažinti su pageidaujamais bendrovės dokumentais ir gauti jų kopijas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog šalių ginčas kilo dėl akcininkės teisės į informaciją realizavimo būdo (dokumentų kopijų išsiuntimo ieškovės nurodytu adresu ar jų pasisėmimo bendrovės buveinėje). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcinių susirinkimo protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, ir kitų cituojamame įstatyme nurodytų dokumentų. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 11 punktą šių dokumentų pateikimo tvarka turi būti įtvirtinta bendrovės įstatuose. Atsakovės įstatų 39 punktas nustato, kad informacija ir dokumentai akcininkams turi būti pateikiami bendrovės buveinėje. Nors 2012-03-08 raštu ieškovė prašė dokumentų kopijas jai atsiųsti, gavusi atsakovės atsakymą, nurodytu laiku (darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.) atvyko į atsakovės buveinę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, atsakovės nurodytu adresu ieškovei atvykus likus kelioms minutėms iki 13 val., o po pietų pertraukos ne 13 val., o 13.22 val., atsakovė neatsisakė pateikti ieškovei prašomus dokumentus, o sudarė galimybę su jais susipažinti (pradėjo dokumentus teikti, po to padarė pietų pertrauką, po pietų pertraukos įmonės vadovas buvo darbe, tačiau iki ieškovės atvykimo 13.22 val. išvyko, šalys viena kitą netinkamai suprato). Informacijos pateikimo būdą (susipažinimą su ja ar dokumentų kopijų gavimą) pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 dalį pasirenka akcininkas. Ieškovė pageidavo gauti dokumentų kopijas. Įrodyti, kad jas pateikė, privalo atsakovė. Atsakovė pripažįsta, jog dalį dokumentų teikė tik susipažinimui (pažymėtina, kad tai buvo ne ieškovės rašte pageidauti dokumentai, o dokumentai, susiję su darbo santykiais), teikimą nutraukė dėl pietų pertraukos. Atmestini atsakovės argumentai dėl negalėjimo pateikti dokumentus susipažinimui, išvykus bendrovės vadovui – nustatyta, kad atsakovės buveinėje ieškovės atvykimo metu buvo dar dvi darbuotojos (b.l. 16-17). Atsakovė nepristatė įrodymų apie tai, kad pateikė ieškovei jos 2012-03-08 ir 2012-04-06 raštuose reikalautų dokumentų kopijas. Atsakovei šios aplinkybės neįrodžius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie tinkamai įvykdytą Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 dalyje numatytą atsakovės pareigą (CPK 178, 185 straipsniai). Šios atsakovės pareigos neįvykdymą patvirtina ir įsiteisėjęs 2012-07-20 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutarimas nubausti atsakovės administracijos vadovą pagal ATPK 50-5 str. 1 dalį (b.l. 105-107, CPK 182 str. 2 p.). Aplinkybė, kad dokumentų kopijas atsakovė siūlė paimti ieškovės atstovui teismo posėdžio metu, nėra teisiškai reikšminga – ieškovė advokatui nėra suteikusi įgalinimų įgyvendinti atsakovės įmonės akcininko teises.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas ir teisinius pagrindus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė sprendime nurodytą materialinės teisės normą ir neteisingai konstatavo atsakovę įrodžius atsikirtimus į ieškinį. Tai sudaro CPK 329, 330 straipsniuose įtvirtintą vadą skundžiamam sprendimui panaikinti ir priimti naują ieškinį iš dalies tenkinantį sprendimą (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo nuomone paaiškėjo naujos aplinkybės, bet jos buvo ištirtos Marijampolės rajono apylinkės teisme priimant 2012-07-20 administracinėje byloje nutarimą. P. V. Adaškevičius visiškai nemini, kad Kauno Apygardos teismas pagal jo apeliacinį skundą dėl Mariampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-20 administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo. Kauno Apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi V. A. apeliacinis skundas, ištyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtą administracinės teisės 2012-07-20 nutarimą skundą atmetė tokiais motyvais. Skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutarimu V. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 50⁵ straipsnyje, padarymą, t.y. už tai, kad jis, eidamas UAB „Alvarsas“ administracijos vadovo pareigas, nesudarė galimybės šios įmonės akcininkei susipažinti su reikalaujamais dokumentais ir (ar) nepateikė jų kopijų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nepagrįstai V. A. pripažino įvykdžius ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus pažeidimus, nes šių pažeidimų padarymą lėmė pačios akcininkės R. L. nesąžiningi veiksmai bei siekis sukelti įmonės vadovui neigiamus padarinius. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo16 straipsnio 1 dalies 4 punktą akcininkai turi neturtinę teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Alvarsas“ akcininkė R. L. 2012-03-12 raštu pateikė apeliantui prašymą susipažinti su įmonės finansinės atskaitomybės ir kitais dokumentais. Kaip matyti iš pareiškėjos atstovo paaiškinimo, 2012-03-16 UAB „Alvarsas“ raštu informavo pareiškėją, kad susipažinti ir gauti dokumentų kopijas ji gali įmonės buveinėje, darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Akcininkė taip pat buvo informuota, kad dalis prašomų dokumentų patenka į UAB „Alvarsas“ direktoriaus 2011-08-10 įsakymo Nr. KĮ-05 konfidencialios informacijos sampratą, todėl šie dokumentai gali būti pateikti tik jai pasirašius nustatytos formos įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2012-03-23 akcininkei atvykus į bendrovės buveinę, su reikalautais dokumentais tinkamų galimybių susipažinti nebuvo sudaryta, motyvuojant pietų pertrauka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (žr. nutartis bylose N5–1298/2006, N5–1298/2006 ir kt.). Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog akcininkei reikalaujama informacija negalėjo būti suteikta pietų pertraukos metu (atkreiptinas dėmesys, jog akcininkė netgi buvo pakartotinai atvykusi ir pasibaigus pietų pertraukai) ar, kad jos turinį sudaro konfidenciali informacija. Įmonės administracijos vadovas privalėjo akcininkei per įstatyme numatytą 7 dienų terminą sudaryti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais (arba pateikti jų kopijas), didžioji dalis akcininkės reikalaujamų dokumentų yra vieši, todėl apelianto argumentai dėl įmonės darbo grafiko ar dokumentų konfidencialumo, laikytini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentais, jog 2012-04-10 gavęs akcininkės R. L. raštišką 2012-04-06 prašymą pateikti 2012-03-05 UAB „Alvarsas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, apeliantas jo neprivalėjo pateikti, nes 2012-03-08 prašyme be kitų duomenų buvo reikalauta pateikti visų UAB „Alvarsas“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti UAB „Alvarsas" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki šio pranešimo pateikimo dienos, t.y., dėl to, kad to paties dokumento buvo reikalaujama ankstesniu prašymu. Kaip minėta, ankstesnis akcininkės reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą nubaudė už pakartotinį analogišką nusižengimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padaryti pažeidimai įrodyti, pažeidėjo V. A. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetama. Šios aplinkybės buvo aiškinamos nagrinėjant anksčiau paminėtas bylas Kauno Apygardos teisme. Teismas ištyręs ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir faktinę išnagrinėtų bylų medžiagą nusprendė, kad V. A. prašyme nenurodyta nei viena iš LR ATPK 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti prašymo ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas šias išvadas laiko pagrįstomis ir teisėtomis. Be to teismas pažymi, jog pagal imperatyvią įstatymo normą tokį prašymą atnaujinti procesą administracinėje teisės pažeidimo byloje grįsti aiškinimo ar taikymo klaidomis po apeliacijos negalima. Neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės bylas apeliacine tvarka nagrinėjusiam Kauno Apygardos teismui buvo žinomos. Tą savo skunde teismui pripažįsta ir pats V. A., tačiau tai bando nepagrįstai interpretuoti savo naudai, cituodamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą citatą ištraukdamas iš bendro konteksto ir taip bandydamas ją palankiai išnaudoti siekdamas bylos atnaujinimo, teismo manymu nėra jokio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl V. A. prašymas atmestinas.

Pašto išlaidas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. IR-261/K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 5,10 litų dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302²⁰str. 2d., 3d., teismas

NUTARĖ:

Prašymą atmesti.

P. V. A. prašymą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2-925-416/2012 atnaujinimo atmesti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.