- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-1870-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14291-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- E. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo atsakovo P. J. atžvilgiu, atsakovo P. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. (toliau – ieškovė) prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui: nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti laikiną atsakovo P. J. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais tris savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; vieną mėnesio savaitgalį su vaikais praleidžia ieškovė; šis savaitgalis parenkamas tėvų susitarimu; tėvams nesusitarus, ieškovė praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį; atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia visas rudens atostogas, o per visas pavasario atostogas nepilnamečiai vaikai būna su ieškove; atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia 1/2 dalį vaikų žiemos atostogų ir 1/2 dalį vasaros atostogų, iš anksto suderinus atostogų laiką su ieškove; kitą 1/2 dalį žiemos ir vasaros atostogų vaikai leidžia su ieškove; 2020 metų Kalėdas ir Naujuosius Metus nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, o 2021 metų Kalėdas ir Naujuosius Metus – su atsakovu; 2021 metų Velykas nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu; atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai leidžia laiką su ieškove; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 13 d. išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto, šiuo metu gyvena atskirai nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti situacija, kad nėra nustatyta konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos, tačiau negrąžina vaikų į gyvenamąją vietą, kaip būna sutarta, taip pat neleidžia ieškovei pasiimti vaikų ir parsivežti jų atgal į namus. Atsakovas neteikia pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
3. Atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų G. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką: tėvai su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitę: ieškovė (antrą ir ketvirtą) savaitę, atsakovas (pirmą ir trečią) savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (7 dienas nepertraukiamai), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą; tėvai su vaikais praleidžia pusę vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš dvi savaites informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti vaikus; ieškovė su vaikais praleidžia lyginiais metais Kūčių ir šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą šv. Kalėdų dieną praleidžia atsakovas; nelyginiais metais Kūčių ir šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaikais praleidžia atsakovas, antrą šv. Kalėdų dieną praleidžia ieškove; neporiniais metais su vaikais šv. Velykų antrą dieną praleidžia ieškovė, pirmą – atsakovas; poriniais metais šv. Velykų pirmą dieną su vaikais praleidžia ieškovė, antrą – atsakovas; tėvai su vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrą vaikų gimtadienį (poriniais metais – ieškovė, neporiniais – atsakovas); visais nurodytais atvejais, vaikų tėvai privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti vienas apie pasikeitimus pasiimant su vaikus bet kuria susisiekimo priemone; tėvai įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su kitu iš tėvų bet kuria susisiekimo priemone; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 20 d., šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; nustatyti, kad brangesnius ar daugiau finansinių išteklių reikalaujančius pirkinius (odontologo paslaugos, vaikų ekskursijos, būreliai, ugdymo priemonės mokslų metų pradžiai ir kt.) vaikų tėvai apmoka lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad iki teismo sprendimo priėmimo netikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikina bendravimo su vaikais tvarka yra svarbesnė ir tikslinga ją nustatyti, siekiant išvengti manipuliacijos vaikais, užtikrinant šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Ieškovė aktyviais veiksmais siekia atsakovui trukdyti bendrauti su vaikais, manipuliuoja vaikais ir nepaiso jų interesų. Atsakovas rūpinasi vaikų poreikiais: maistu, drabužiais, avalyne, ugdymo priemonėmis, laisvalaikiu, kas rytą vaikus veža į ugdymo įstaigas. Nėra duomenų, kad atsakovas veikia priešingai vaikų interesams, daro žalą vaikams, netinkamai vykdo savo prievolę. Nuo 2020 m. kovo mėnesio, kuomet vaikai pradėjo nelankyti ugdymo įstaigų dėl Lietuvoje paskelbto karantino, šalys dalindavosi pareiga rūpintis vaikais – dvi dienas vaikai būdavo su atsakovu, dvi su ieškove. Ieškovė niekada nekėlė klausimų dėl atsakovo gyvenamosios vietos, sąlygų jo gyvenamojoje vietoje, matė, kad vaikais pasirūpinta tinkamai, jie mokosi, yra prižiūrėti ir viskuo aprūpinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė laikiną nepilnamečių vaikų G. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. J. ir A. J. laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų G. J. ir A. J. bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. J. ir A. J. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; atmetė kitas šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis.
6. Teismas, atsižvelgęs į prašymuose nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas gyvena toli nuo vaikų ugdymo įstaigos, atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikai neturi atskirų kambarių, joje nėra jų daiktų, drabužių, taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog nustačius laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, ji manipuliuos tokia teismo nutartimi, tvirtins, kad bendravimas su vaikais priklausys nuo jos valios, padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai bus geriau užtikrinti jų gyvenamąją vietą laikinai nustačius su ieškove.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti duomenys nepatvirtinta, jog atsakovo teikiamas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pastovus ir užtikrina būtiniausius vaikų poreikius. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), taip pat tai, kad įstatymas numato imperatyvią abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas padarė išvadą, kad protingiems minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams, jam neturint specialių poreikių (tokių įrodymų nepateikta), priteistina laikino išlaikymo suma mažintina iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
8. Teismas nustatė, kad į bylą nėra pateikta objektyviai pagrįstų duomenų, jog šalys pažeidinėja vaikų interesus, daro jiems neigiamą įtaką. Teismas, išklausęs šalių ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimus, manė, kad šalių prašymai dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo šioje proceso stadijoje gali būti tenkinami tik iš dalies, kadangi šioje proceso stadijoje nėra žinoma nepilnamečių vaikų dienotvarkė, jų užimtumas po pamokų, jų galimybės bendrauti. Teismas pažymėjo, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir patenkinti atsakovo prašymą, atmesti ieškovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Procesinis sprendimas priimtas neobjektyviai ištyrus atsakovo pateiktus įrodymus, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, nutartis grįsta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomone, tačiau ši nuomonė pagrįsta tik prielaidomis. Teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą procesą, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės atstovės paaiškinimais ir Tarnybos išvada, kuri yra neobjektyvi, neišsami, tendencinga. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos neišklausius vaikų nuomonės.
1.2. Pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, galbūt pažeisti ir vaikų teisėti interesai, taip pat pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
1.3. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebuvo tikslinga nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nes toks sprendimas gali turėti įtakos priimant galutinį sprendimą. Šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2019 m. gruodžio mėnesio gyvena tiek su ieškove, tiek su atsakovu, vaikai nėra išreiškę noro gyventi tik su vienu iš tėvų, priešingai, nori gyventi su abiem iš jų, byloje nėra objektyvių duomenų, kad šalių vaikams skirtingomis dienomis gyvenant su vienu iš tėvų, aplinka, kurioje jie gyvena, būtų nesaugi.
1.4. Nutartyje nurodyti motyvai, kad vaikams pas atsakovą blogesnės sąlygos gyventi, neatitinka tikrovės. Atsakovas yra nupirkęs vaikams dviaukštę lovą, naujus patalus, įrengęs vaikams ugdymui skirtą vietą. Namuose, kuriuose yra atsakovo gyvenamoji vieta, yra kur pasigaminti maistą, yra vonios ir tualeto patalpa. Atsakovas gyvena privačioje valdoje, todėl yra saugios sąlygos vaikams žaisti kieme, namas aptvertas tvora. Atsakovas vaikus kas rytą veža į ugdymo įstaigas, tai trunka apie 10–15 minučių, todėl vaikams nereikia keltis anksčiau.
1.5. Teismas, neturėdamas įrodymų ir nesigilinęs į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kad jis vaikams nuperka nereikalingus maisto produktus ar daiktus, o vaikams gyvenant su atsakovu, visais vaikų poreikiais rūpinasi būtent atsakovas (vežioja vaikus į ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus, perka maistą, jį gamina, perka drabužius ir avalynę, ugdymo priemones, dengia lygiomis dalimis su ieškove didesnius pirkinius ir kt.). Teismas neturi duomenų, ar ieškovės nurodyti duomenys teisingi, ji nepateikė jokių įrodymų: kiek išleidžia vaikams, ką nupirko, teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl išlaikymo teikimo ir jo apimties. Atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, jos suvaržo atsakovo teises daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
1.6. Teismas riboja atsakovo ir vaikų bendravimą ir suteikia atsakovui galimybę su vaikais bendrauti tik du savaitgalius. Teismas, nemotyvuotai ir neargumentuotai nustatė susiaurintą bendravimo tvarką. Teismui manant, kad vaikai turi bendrauti su vaikais ne tokia tvarka, kokios prašo šalys, turi savo iniciatyva parinkti kuo maksimalesnį tėvo ar motinos bendravimą su vaikais. Tarnyba nepateikė išvados, kokia bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad yra priežastis riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Vaikų bendravimas su abiem tėvais vienodai geriausiai atitiktų vaikų interesus. Teismas, netenkinęs atsakovo prašymo visa apimtimi, galėjo nustatyti platesnį tėvo ir vaikų bendravimą, pvz. papildomai nustatyti tėvo bendravimą kas antrą savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio, taip pat švenčių metu.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pranešus atsakovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išklausius atsakovo poziciją.
2.2. Vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas ir laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas yra skirtingi institutai, kurie vienas kito neeliminuoja. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo nenustatyti vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, numatant, kad vaikai pas kiekvieną iš tėvų gyventų po savaitę, arba nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Nepilnamečiai šalių vaikai gyvena kartu su ieškove šeimos būste. Šiuose namuose vaikai gyvena nuo mažų dienų, čia yra jiems įprasta ir stabili aplinka, čia jie turi savo atskirus kambarius su savo asmeniniais daiktais. Atsakovas nepaaiškina, kodėl reikėtų keisti nusistovėjusią vaikų gyvenamąją aplinką ir pradėti juos vežioti kas savaitę į skirtingus namus. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pas jį vaikams gyventi būtų geriau. Tarp šalių niekada nebuvo susiklosčiusi praktika, kad vaikai po savaitę gyvena su vienu iš tėvų.
2.3. Ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaikais. Teismo nutartyje nėra draudimo šalims susitarti ir atsakovui daugiau bendrauti su vaikais. Vienintelis ieškovės noras, kad vaikai žinotų, kur yra jų gyvenamoji vieta, kad jie turėtų tinkamą ir stabilią aplinką, tinkamai ir laiku paruoštų pamokas, į mokyklą ateitų pasiruošę ugdymo procesui, jiems nereikėtų anksčiau keltis dėl nuvykimo į mokyklą ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismo nutartimi priteistas 150 Eur dydžio laikinas išlaikymas nėra per didelis būtiniesiems minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovo argumentai, kad priteistas laikinas išlaikymas neproporcingai suvaržo jo teises, patvirtina, jog teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, nes atsakovas nesuinteresuotas teikti išlaikymo vaikams bylos nagrinėjimo metu.
2.5. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismo posėdyje dalyvavo ir Tarnybos specialistė. Ji išsakė poziciją, kad daugkartinės vaikų apklausos traumuoja vaikus, reikia siekti, jog tėvų skyrybų procesas kaip galima mažiau veiktų vaikus emociškai, todėl nėra tikslinga vykdyti dažnas vaikų apklausas ar vesti juos į teismą.
Atsiliepimas
11. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
15. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, prašydama nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, taip pat atsakovas prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti, kad brangesnius pirkinius vaikų tėvai apmoka lygiomis dalimis. Šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nepilnamečių vaikų interesai bus geriau užtikrinti jų gyvenamąją vietą laikinai nustačius su ieškove, atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nėra pastovus ir užtikrinantis būtiniausius vaikų poreikius, šioje proceso stadijoje nėra žinoma nepilnamečių vaikų dienotvarkė, jų užimtumas po pamokų, jų galimybės bendrauti, todėl šalių prašymai dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo gali būti tenkinami tik iš dalies. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad buvo neobjektyviai ištirti atsakovo pateikti įrodymai, pažeista atsakovo teisė į teisingą procesą, vadovautasi išimtinai tik ieškovės atstovės paaiškinimais ir Tarnybos išvada, laikinosios apsaugos priemonės taikytos neišklausius vaikų nuomonės.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimus dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Dėl to šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš atsakovo, laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negalėjo būti išspręstas, neišklausius šalių nepilnamečių vaikų nuomonės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo teiginiu, nes paminėtos teisinės nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl šalių nepilnamečių vaikų nuomonės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neišklausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti šį klausimą.
18. Vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Preliminariai įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs, jog ieškovė negali sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamų augti sąlygų, neturi galimybių ir gebėjimų rūpintis šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, gali daryti žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikti vaikus, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su atsakovu, o ne ieškove. Atsakovas neginčija nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad šalių nepilnamečių vaikų įprastinė gyvenamoji aplinka yra ieškovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovas taip pat neteigia, kad ieškovė savo gyvenamojoje vietoje neturi galimybės sudaryti šalių nepilnamečiams vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikais yra nesirūpinama, atsakovas šalių nepilnamečiams vaikams sudarytų geresnes sąlygas, geriau jais pasirūpintų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nesutaria nepilnamečių vaikų auginimo ir jų auklėjimo klausimais, dėl to ir buvo būtina šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims šiuo metu gyvenant skyrium, ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečiams vaikams saugią, nepilnamečių vaikų normaliam vystymuisi reikalingą aplinką įprastinėje jų gyvenamojoje vietoje, priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje šiuo metu nėra. Atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie ieškovės galimybes tinkamai rūpintis kasdieniais nepilnamečių vaikų poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu, vien deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi tik ieškovės žodžiais ir Tarnybos išvada, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Nustatęs laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pirmosios instancijos teismas jiems priteisė iš atsakovo 150 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, jos suvaržo atsakovo teises daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, prašydamas panaikinti nutartį, o ne ją pakeisti, neneigia aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neteiktų nepilnamečiams vaikams jų poreikių patenkinimą užtikrinančio išlaikymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas nepaneigė būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, ieškovės pateiktų įrodymų prašomam priteisti išlaikymo dydžiui pagrįsti vertinimo, atsakovo prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo šiems būnant su atsakovu bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
22. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečių vaikų amžių (G. J. – (duomenys neskelbtini) metų, A. J. – (duomenys neskelbtini) metai) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodo, koks, jo nuomone, atsakovo teiktino laikino išlaikymo dydis užtikrintų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą, neteigia, kad priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis apskritai yra per didelis užtikrinti jų būtinuosius poreikius, tik nurodo, kad priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, kad šiuo atveju, kaip minėta, prioritetas teikiamas šalių nepilnamečiams vaikams, jų teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir gynimui, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Vertinant atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, pažymėtina, kad CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Visgi, pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad į bylą nėra pateikta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad šalys pažeidinėja vaikų interesus, daro jiems neigiamą įtaką, laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nustatė siauresnę nei prašė abi šalys. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą, tačiau iš abiejų šalių prašymų dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, taip pat iš atsakovo atskirojo skundo argumentų akivaizdu, kad šalys neturi galimybės pačios gera valia susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Tokiu atveju tokią tvarką turi nustatyti teismas ir ji turi būti detali, kad šalys turėtų kuo mažiau galimybių ja piktnaudžiauti ir dėl jos konfliktuoti. Pirmosios instancijos teismui nustačius laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri yra mažiau intensyvi už abiejų šalių pasiūlytas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, išsamiau nemotyvavus tokio procesinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl sprendžia esant pagrindą panaikinti šią nutarties dalį ir perduoti laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo P. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. J. ir A. J. tvarka, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Palikti nepakeistą kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.