Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, bedarbis, teistas: 1) 2014 m. spalio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vykdant teismo nustatytus įpareigojimus; 2) 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Bausmę atlikęs (2018 m. balandžio 27 d.), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. 2023 m. balandžio 18 d., apie 23:00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,48 promilių neblaivumas) tyčia, rankos kumščiu ne mažiau keturis kartus smūgiavo į kairės pusės šoną savo mamai – F. G., tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš šeimos narį – mamą F. G. sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d., grįžo iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), kur gulėjo apie 2 savaites ir gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir depresijos. Grįžo namo, pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso mamai, savo kambarį, kuris jam liko po tėvo mirties, jis padovanojo mamai. Jis grįžo namo visiškai girtas. Iš draugo parsinešė stiklainį grybų, už kurį iš mamos prašė pinigų alkoholiui, tačiau mama jam jų nedavė ir jis pradėjo mušti mamą gulinčią lovoje. Jis tiksliai nepamena, bet, jam regis, mamai iš kumščio kelis kartus trenkė į šoną, kol atėjo brolis ir jį atitraukė nuo mamos. Tik ar puolė mamą su peiliu ar ne, neatsimena, nes dažniausiai puola su peiliu. Kai buvo iškviesta policija, apsiramino. Jis nuoširdžiai gailisi, taip pasielgęs, bet taip elgiasi ne iš blogos valios, o tiesiog jį valdo priklausomybė, jis negali jos kontroliuoti, ir kai jam trūksta alkoholio, jis darosi agresyvus (b. l. 110-112).

4. Nukentėjusioji F. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d,. apie 23 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jau buvo atsigulusi lovoje ir užmigusi. Kaip tik panašiu laiku išgirdo, jog į namus sugrįžo sūnus V. G.. Ji į jį nežiūrėjo, o gulėjo lovoje ant dešinio šono ir buvo nusisukusi į sieną. Iš jo kalbos iš karto suprato, jog V. yra neblaivus. Ji toliau sau ramiai gulėjo ir nekreipė dėmesio į jį. V. G. priėjęs prie jos lovos pradėjo sakyti, jog į namus parsinešė trijų litrų stiklainį grybų ir pasakė, kad ji už juos dabar turi susimokėti jam, tai yra duoti 6 Eur, nes kitaip pasakė, jog ji visą naktį neturės ramybės. Jai į jo reikalavimus nieko neatsakius, V. G. rankos kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, dėl ko ji nuo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Po smūgių ji iš karto pašoko iš lovos, tada V. ją stvėrė ir užkišęs ranką jai už smakro užsimojo smogti, tada ji suriko ir pakvietė iš kito kambario kitą sūnų A. G., kuris iš karto atbėgo iš kito kambario ir pastvėrė V. nuo jos. Tada ji ištrūko ir nubėgo skambinti į policiją. Jos sūnus V. yra problematiškas, su juo nuolatos neblaiviu bėdos. Pas medicinos ekspertą nesikreips, nes ją jau apžiūrėjo Ukmergės medikai. Ji patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė (b. l. 7).

5. Į bylą pateiktame Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: namo antroje laiptinėje, ketvirtame aukšte, kairėje pusėje esantis butas Nr. 18. Atidarius buto duris patenkama į buto koridorių, kuriame matoma daug įvairių namų apyvokos ir kitų daiktų. Koridoriaus kairėje pusėje yra patalpa Nr. 1. Jos viduje dešinėje pusėje yra matoma lova su netvarkingai sumestais patalais. Už jos yra stalas, virtuvės baldai, buitinė technika, maistas ir jo likučiai, ant grindų matosi išmėtyti riestainiai, patalpa netvarkinga. Apžiūrėjus patalpas, grumtynių ar kitokių pėdsakų nerasta, neužfiksuota (b. l. 7-8).

6. Policijos pareigūnų įvykio vietoje BODY kamera užfiksuoto vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20230418-231538UTC+0300, apžiūros metu nustatyta: matoma, kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kur bendrauja su, kaip žinoma, įtariamuoju nusikalstamos veikos padarymu V. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuriam nurodo eiti į savo kambarį, kadangi nori pabendrauti su nukentėjusiąja, kuri, atsakydama į pareigūnų klausimus nurodo „atėjo su trilitriaku grybų ir duok jam pinigų už tuos grybus, aš nekreipiau dėmesio, aš jau miegojau, jisai pradėjo daužyt mane tada su kuloku, sako aš tau neduosiu visą naktį miegot, tada aš išlipau iš lovos ir jis stvėrė mane, o aš A. iškviečiau, nes būtų tikrai į veidą trenkęs su kulokais, trenkė į šoną, kad aš kelčiaus ir pinigų duočiau, čia ne pirmas kartas, būdavo su mėlynėm, bet ten būdavo netyčia, bet čia“. Toliau V. G. nurodo, kad jo motina patyrė fizinį skausmą ir jis trenks dar ir vieną kartą, tėvui taip darė. Toliau įtariamasis bendrauja neadekvačiai, jo mintys šokinėja, jis kelia balsą, keikiasi, nusprendžia, kad jį reikia uždaryti, kad ji miegojo, gulėjo, gal skausmo nepatyrė, su delnu jis ją prikėlė. Po ko matoma, kaip įtariamasis sulaikomas ir kartu su policijos pareigūnais palieka įvykio vietą. Vaizdo įrašo trukmė 18 min. 36 s. (b. l. 39-41).

7. Skambučio į BPC (bendrojo pagalbos centrą) įrašo apžiūros metu nustatyta: apžiūrimas MP3 formato skambučio įrašas (ID 92178344582, skambučio pradžia 2023-04-18 23 07 39). Girdimi du moteriški balsai. Vienas jų nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo byloje F. G. (toliau balsas Nr. 1), o kitas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau balsas Nr. 2.): Balsas Nr. 1: „Labas vakaras reikia policijos“. Balsas Nr. 2: „Kokiam mieste?“ Balsas Nr. 1: „(duomenys neskelbtini)“. Balsas Nr. 2: „Kas atsitiko?“ Balsas Nr. 1: „Atėjo sūnus girtas pradėjo daužyt, reikalaut pinigų, dabar vyresnis sūnus jį laiko, pradėjo viską daužyt, pradėjo nuo manęs, o paskui pradėjo viskas kas po ranka“. Balsas Nr. 2: „Tai Jus mušė?“ Balsas Nr. 1: „Tai taip, jokių mėlynių nėra, bet trankė į mane, su kulokais mušė, (duomenys neskelbtini)“. Skambučio trukmė 1 min. 12 s. (b. l. 51-52).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. Laurinavičius, susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele parodė, kad F. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 43-44).

9. V. G. 23:43 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

10. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,48 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

11. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

12. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

13. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 3 mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad nuo 22:00 val. iki 06:00 val. privalo būti savo gyvenamosios vietos adresu. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 3 mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad nuo 22:00 val. iki 06:00 val. privalo būti savo gyvenamosios vietos adresu. Be to, siūloma skirti draudimus ir įpareigojimus: uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Be to, prašoma paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

14. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę V. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. V. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 2 kartus (teistumai išnykę), administracine tvarka baustas 2 kartus per 1 metų laikotarpį, paskutinį kartą 2022 m. liepos 12 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 67-68). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai girtumas nenustatytas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

17. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

18. Kaltinamasis V. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

19. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas (BK 48 straipsnio 3 dalis). Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus įpareigojimus. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. G. būti gyvenamosios vietos adresu nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Taip pat skirti įpareigojimus: uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Teismas kaltinamajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. G. būti gyvenamosios vietos adresu nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis), taip pat BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose, 6 dalyje nurodytus įpareigojimus ir draudimus – uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu turėti su savimi psichiką veikiančių medžiagų bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

20. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. G. asmenybę, padarytų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

21. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. balandžio 19 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su F. G. (b. l. 114-115), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

22. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. G. buvo sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 18 d., 23:30 val. iki 2023 m. balandžio 19 d., 14:34 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokai su kompaktiniais diskais, su vaizdo / garso įrašais (b. l. 38, 50), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

24. Civilinis ieškinys šioje byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi paskirti V. G. intensyvią priežiūrą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatyti, kad V. G., intensyvios priežiūros laikotarpiu, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val. visomis savaitės dienomis. V. G. nurodytomis valandomis leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos tik į sveikatos priežiūros įstaigą ir Užimtumo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 5 dalies 3-4 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu V. G. paskirti įpareigojimus ir draudimus:

– uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

– uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu su savimi turėti psichiką veikiančių medžiagų;

– uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti V. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 18 d. 23:30 val. iki 2023 m. balandžio 19 d. 14:34 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su F. G., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 (du) vokus su kompaktiniais diskais su vaizdo / garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.