- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2-1656-169/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- E. R. S.
- Atsakovas
- Č. V.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas, Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. S. ieškinį atsakovui Č. V. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo Č. V. 20.000,00 Lt skolos, 30.000,00 Lt baudos ir 5 proc. metines palūkanas. Nurodė, jog 2006 m. gegužės 15 d. ieškovė su atsakovu sudarė notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią Č. V. įsipareigojo už gautus 20.000 Lt ieškovės nurodytame žemės sklype savo jėgomis ir iš savo medžiagų įrengti vandentiekio bei kanalizacijos įrenginius, pamūryti pamatus gyvenamajam namui, aptverti žemės sklypą vielos tinklo tvora, įstatyti vartus pagal įstatymų nustatytą tvarka parengtą ir patvirtintą projektą per du mėnesius nuo projekto patvirtinimo dienos. Pagal sutarties 2 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 30.000 Lt baudą, jeigu neįvykdys prisiimtų prievolių. Pažymėjo, jog 2008 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė patvirtino techninį projektą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybai ir techninį projektą dėl elektros įvado įrengimo sklype, esančiame Pylimo g.77, Palangoje, kuriame buvo numatyta poilsio pastatų su gyvenamosiomis patalpomis statyba ir gavo statybos leidimą. Ieškovė ėmėsi veiksmų, kad informuotų atsakovą apie leidimo gavimą, tačiau pastarasis į telefoninius skambučius neatsiliepė, pakeitė savo gyvenamąją vietą ieškovės neinformavęs. Ieškovė mano, kad dėl atsakovo kaltės buvo priversta samdyti kitą asmenį dėl nurodytų darbų vykdymo, todėl atsakovas privalo grąžinti gautus iš jos sutarties pasirašymo metu 20.000 Lt ir už sutartinių prievolių neįvykdymą privalo sumokėti užsakovei (ieškovei) 30.000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas Č. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė neginčijąs su ieškove 2006 m. gegužės 15 d. sudarytos sutarties, pagal kurią jis prisiėmė ieškinyje nurodytus įsipareigojimus 20.000 Lt sumai. Pažymėjo, jog dar neturėdama projekto ieškovė pradėjusi jo prašyti už minėtus 20.000 Lt pradėti darbus. Jis, nebūdamas statybininku, kreipėsi į statybos įmonę UAB „Rudesta“, su kuria 2006 m. rugsėjo 4 d. sudaręs statybos rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo E. R. S. žemės sklype, esančiame Pylimo g. Šventosios m. Kokius konkrečiai darbus reikės atlikti, rangovui nurodė pati ieškovė. 2007 m. birželio 29 d. UAB „Rudesta“ atlikusi ieškovės nurodytus darbus panaudojant savo medžiagas, pateikė atliktų darbų aktą, kurį jis, dalyvaujant ieškovei, pasirašė, nes ieškovė patvirtino, jog minėti darbai yra atlikti. Bendra pagal minėtą aktą atliktų darbų vertė sudaro 26.686,47 Lt, t. y. gerokai viršija sumą, dėl kurios jie su ieškove buvo susitarę pagal 2006 m. gegužės 15 d. sutartį. Todėl mano, jog savo sutartinius įsipareigojimus jis yra įvykdęs.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas V. Žarkovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnutinai ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog ieškovė E. R. S. ir atsakovas Č. V. 2006 m. gegužės 15 d. sudarė notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią skolininkas Č. V. įsipareigojo už gautus 20.000 Lt savo jėgomis ir iš savo medžiagų įrengti vandentiekio bei kanalizacijos įrenginius, pamūryti pamatus gyvenamajam namui, aptverti žemės sklypą tvora, įstatyti vartus pagal įstatymo tvarka parengtą projektą per du mėnesius nuo projekto patvirtinimo dienos. Notariškai patvirtintoje sutartyje Č. V. nurodė savo gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė patvirtino techninį projektą vandentiekiui, būtinų nuotėkų tinklų statybai Pylimo g.77, Palangoje. Tačiau, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir ieškovė buvo priversta kreiptis pas kitą asmenį, kad atliktų minėtus darbus. Dėl to ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama priteisti sumokėtus 20.000 Lt bei sutartyje numatytą baudą – 30.000 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas neginčija gavęs 20.000 Lt, nurodo, kad buvo atlikti statybos darbai ir statybos darbus atliko UAB „Rudesta“. Sutartyje buvo nurodyta, kad darbai bus atlikti savo jėgomis ir iš savo medžiagų. Civilinis kodeksas aiškiai numatė, kad tokiais atvejais, jeigu sutartyje nurodytas sutarties įvykdymo būdas, ji galėjo būti pakeista tik šalių susitarimu, o kadangi yra rašytinė sutartis, tai - rašytiniu šalių susitarimu. Pagal civilinio kodekso nuostatas visi sutarties pakeitimai turi būti atlikti tuo pačiu būdu, kaip ir buvo sudaryta sutartis. Sutartis yra rašytinė, konkrečiai apibrėžta darbų apimtis, kokie darbai turėjo būti atlikti, vadinasi, atsakovas, manydamas, kad turi atlikti kitus darbus, turėjo rūpintis tuo, kad būtų atlikti atitinkami sutarties pakeitimai, bet tai nebuvo padaryta. Mano, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas, nes civilinėje teisėje egzistuoja skolininko kaltės prezumpcija. Skolininkas turi įrodinėti, kad minėti darbai buvo atlikti. Iš kitos pusės, civilinėje teisėje yra nurodyta, kad vykdant sutartį šalis turi būti sąžininga ir užtikrinti bendradarbiavimo ir kooperavimo principą. Atsakovas, gavęs 20.000 Lt, kaip skolininkas privalėjo rūpintis sutarties sąlygų vykdymu, tai yra turėjo klausti ieškovės, kada turėtų būti atlikti minėti darbai. Ieškovė teigė, kad po 2008 metų, kai kitas asmuo įvykdė minėtus darbus, atsakovas nebandė nei telefonu, nei kitaip susisiekti su ieškove ir tartis dėl sutarties vykdymo arba pinigų grąžinimo. Maža to, atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą ir todėl reikėjo kreiptis į gyventojų registrą, kad nustatyti, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Atsakovo elgesys rodė, kad jis buvo nesąžiningas ir nebuvo suinteresuotas sutarties vykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas G. Gricius nurodė, jog jo atstovaujamasis Č. V., ieškinio nepripažįsta. Jis neginčija, kad 2006 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo atsakovės žemės sklype, nenurodyta kuriame, savo jėgomis ir iš savo medžiagų įrengti vandentiekio bei kanalizacijos įrenginius. Nei ieškovė, nei atsakovas nėra nei teisininkai, nei statybų specialistai. Mano, jog nerealu, kad V., pats nebūdamas statybos specialistas, sukastų savo rankomis ir padarytų visus tuos darbus, dėl kurių jie susitarė. Buvo susitarimas, kad atliks tam tikrus darbus. Ieškovė teigė, kad projektavimo darbai greičiausiai užtruks, nežinia kada tas projektas bus patvirtintas, tačiau darbus daryti reikia, nes laikas eina. Būtent jinai prašė, kad V. imtųsi iniciatyvos ir jos pageidavimu atliktų tam tikrus darbus jos žemės sklype, ko pasekoje V. kreipėsi į UAB „Rudesta“, sudarė su šia įmone rangos sutartį ir šita įmonė, vadovaujant pačiai ieškovei, nurodant, kokius darbus reikia atlikti, būtent ir atliko jos sklype Pylimo g.77. Atliktų darbų akte darbų vertė nurodyta 26.686,47 Lt. Mano, kad vienas dalykas yra sutartis, kuri numato tam tikrus įsipareigojimus, kuri nebuvo pakeista, tačiau kitas dalykas – realiai, kas po ta sutartimi slepiasi, dėl kokių dalykų pačios šalys buvo susitarusios. Susitarimas buvo konkrečiai atlikti tam tikrus darbus, kuriuos V. ir atliko pasamdęs UAB „Rudesta“, išleido didesnę pinigų sumą, nei su ieškove buvo susitarta. Tas faktas, kad statybos leidimas buvo gautas tik 2008 metais, tas faktas, kad ieškovė į teismą kreipėsi dar kur kas vėliau, rodo, kad ieškovę pradiniame etape tenkino atsakovo įvykdyti įsipareigojimai, kuomet „Rudesta“ jos sklype, jos prašymu atliko tam tikrus darbus. Tačiau vėliau, pasikonsultavusi su teisininkais, nusprendė, kad iš šitos situacijos galima kažką išlošti daugiau ir remiantis sutartimis prašyti iš V. grąžinti pinigus bei sumokėti baudą. Mano, kad tai yra nesąžininga ir neprotinga.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. P. parodė, jog nuo 2005 m. dirba UAB „Rudesta“. 2006 m. rudenį pagal Č. V. užsakymą Šventojoje, Pylimo gatvėje pagal sutartį pervežė laikinus poilsio namelius į kitą vietą, o pavasarį juos kapitališkai suremontavo. Pervežė tuos namelius, kurie buvo sklypo ribose, kur statė pastatą. Kiek jis supratęs, sklypas buvo kažkokios 65-70 metų amžiaus moteriškės, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena, nes tai seniai buvo. Ji pas juos atvažiuodavo kiekvieną dieną, kol pervežė tuos namukus, kaip jis supratęs, ji buvo savininkė. Atliekant darbus savininkė būdavo, tiesiogiai su ja kontaktavo – ką prašė, tą darė. Darbai buvo atliekami pagal sutartį, buvo sąmatos. Jam tiesiogiai duoda viršininkai sąmatas ir tas sąmatas vykdo. Prieš darbus buvo apkalbėję, ką padarys, o sąmata praktiškai gimė po darbų, nes darbo eigoje dar kažkokių tai darbų prisidėjo. Preliminariai, kaip supratęs, buvo apkalbėta, kad už kažkokią sumą reikės padaryti ir viskas buvo daroma: šiltnamiai, takeliai padaryti, namukai remontuojami. Savininkė nereiškė pretenzijų. Ji norėjo dar daug ką, kad padarytų, bet kiek galėjo, tiek padarė. Priėmimo akte pasirašė gamybos direktorius, nors įrašyta jo pavardė. Jis priduoda darbus, pasirašo gamybos direktorius, kad tie darbai padaryti, ir atiduoda užsakovui. Tuo pačiu metu Šventojoje ir namelius tvarkė, ir statė kotedžą. Visi darbai buvo atliekami jų medžiagomis bei darbu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis: 2006 m. gegužės 15 d. sutarties kopija (b. l. 4); 2008 m. liepos 10 d. statybos leidimo Nr.240 kopija (b. l. 7-9) teismas nustatė, jog šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas Č. V. įsipareigojo už gautus 20.000 Lt ieškovės nurodytame žemės sklype savo jėgomis ir iš savo medžiagų įrengti vandentiekio bei kanalizacijos įrenginius, pamūryti pamatus gyvenamajam namui, aptverti žemės sklypą vielos tinklo tvora, įstatyti vartus pagal įstatyme nustatytą tvarką parengtą ir patvirtintą projektą per du mėnesius nuo projekto patvirtinimo dienos bei įsipareigojo sumokėti ieškovei 30.000 Lt baudą, jeigu neįvykdys prisiimtų prievolių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.681 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos taisyklės. Iš minėtos šalių sutarties turinio akivaizdu, jog sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl laikytina, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos sutartiniai santykiai. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
Pagal LR CK 6.189 straipsnio nuostatas teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma, laikantis sutarčių vykdymo principų, numatytų CK 6.200 straipsnyje, o pagal to paties CK 6.38 straipsnio nuostatas – prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Atsakovas, neginčydamas jo su ieškove sudarytos sutarties, teigė savo prievolę ieškovei įvykdęs, nes ieškovės prašymu pagal jo su UAB „Rudesta“ sudarytą statybos rangos sutartį ieškovei atlikęs darbų už 26.686,47 Lt. Šį savo teiginį jis grindė 2006 m. rugsėjo 4 d. statybos rangos sutarties kopija (b. l. 30-32) ir 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų akto kopija (b. l. 33-34).
Iš atsakovo pateiktų minėtų rašytinių įrodymų matyti, jog rangovas UAB „Rudesta“ statybos darbus galimai atliko E. R. S. sklype, esančiame Pylimo g. Šventojoje, o iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog statybos leidimas Nr.240 poilsio pastato su gyvenamosiomis patalpomis statybai buvo išduotas bei patvirtintas projektas Nr.080304 statybai sklype, esančiame Pylimo g.77, Palanga. Pažymėtina, jog ieškovė ir atsakovas sutartimi buvo susitarę dėl kitų darbų, negu nurodyta atsakovo su UAB „Rudesta“ pasirašytame atliktų darbų akte, ieškovė akto nepasirašė, t. y. darbų nepriėmė bei už priduotus darbus apmokėti įsipareigojo užsakovas, t. y. atsakovas Č. V.. Dėl paminėtų teisme nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė įvykdęs 2006 m. gegužės 15 d. sutartimi prisiimtą prievolę ir tuo pagrindu jis privalo grąžinti ieškovei iš jos sutarties pasirašymo metu gautus 20.000 Lt.
LR CK 6.71 straipsnyje numatyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal 2006 m. gegužės 15 d. sutarties 2 punktą šalys susitarė, jog sutarties vykdytojas (atsakovas) už sutartinių prievolių neįvykdymą privalo sumokėti užsakovei (ieškovei) 30.000 Lt baudą.
Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį (sutartiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų), į prievolės vertę (20.000 L), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas mažinti ieškovės reikalaujamų netesybų (baudos) dydį iki 10.000,00 Lt.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti prievolę, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, jog atsakovas praleido sutartyje numatytą terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 30.000 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 725,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas Č. V. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 60 procentų materialiųjų ieškinio reikalavimų (20,000 Lt skola ir 10.000 Lt bauda; 30.000 x 100 / 50.000). Tokiu būdu, iš atsakovo Č. V. ieškovei E. R. priteistina 435,00 Lt (725,00 Lt x 60%) žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo buvo atleista nuo 775,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 465,00 Lt (775,00 Lt x 60%) išieškotina iš atsakovo Č. V. į valstybės biudžetą.
Be to, nagrinėjant bylą susidarė 17,49 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo Č. V. priteistina 10,49 Lt (17,49 Lt x 60%) pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Iš ieškovės E. R. S. 7,49 Lt pašto išlaidų nepriteistinos, nes minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
- 20.000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) skolos;
- 10.000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų) baudą;
- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. birželio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
- 435,00 Lt (keturi šimtai trisdešimt penki litai) žyminio mokesčio ieškovei E. R. S.;
- 465,00 (keturi šimtai šešiasdešimt penki litai) žyminio mokesčio bei 10,49 Lt (dešimt litų 49 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.