Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-10-27 · Civilinė byla Nr. e2S-687-569/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
e2S-687-569/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05100-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
A. R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-687-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05100-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. R. A. pateiktu teismui pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad daiktas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta A. R. A. ir P. A. santuoka. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos ir P. A. santuoka buvo nutraukta iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, o šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas sprendė, kad A. R. A. vardu registruotas minėtas turtas laikytinas įgytas santuokos metu.

4. Teismas pažymėjo, kad teismai ne kartą yra pasisakę, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), tokie reikalavimai nagrinėtini ginčo teisenos tvarka.

5. Teismas vertino, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjos reikalavimo dalykas yra bendrosios jungtinės nuosavybės režimo turtui prezumpcijos paneigimas. Kaip minėta aukščiau, turto teisinio režimo nustatymas ir/ar pakeitimas negali būti nustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju, išnagrinėjus pareiškėjos pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka, iš esmės būtų padarytas proceso teisės pažeidimas, kuris būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo instituto, nes pareiškime aiškiai nurodytas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik ypatingosios teisenos tvarka, o CPK nenustato galimybės taikant trūkumų šalinimo institutą pareiti iš ypatingosios teisenos į ginčo teiseną.

7. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – jos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka. Pareiškėja turi pateikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus atitinkantį ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja A. R. A. prašo 2021 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 11 metų po santuokos nutraukimo, pareiškėja nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visą laiką buvo įsitikinusi, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes jį įsigijo jau būdama ištuokoje, vis dėlto, neseniai pasikonsultavusi su teisinį išsilavinimą turinčiu asmeniu, sužinojo, kad butą įsigijo santuokos metu, nes ištuoką įregistravo tik (duomenys neskelbtini).

8.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nurodydamas, kad ji pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – jos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka.

8.3. Teismų praktika visiškai analogiškose bylose patvirtina, kad tokios bylos nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka (pvz., 2019-05-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad toje byloje dalyvavo pati pareiškėjos atstovė, ir bylos aplinkybės jai puikiai žinomos. Teismas šiuo atveju priėmė sprendimą ir tenkino pareiškėjos pareiškimą visiškai, t.y. pripažino turtą jos asmenine nuosavybe.

8.4. Analogiškoje situacijoje, teismui motyvuojant, kad pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą ir, pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2020-03-10 nutartimi c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nurodydamas, kad ji pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – jos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

12. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatymų nustatytoms prielaidoms. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad daiktas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta A. R. A. ir P. A. santuoka. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos santuoka buvo nutraukta iki CK įsigaliojimo. Šeimos santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimo dalykas yra bendrosios jungtinės nuosavybės režimo turtui prezumpcijos paneigimas, o turto teisinio režimo nustatymas ir/ar pakeitimas negali būti nustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

15. Apeliantė teigia, kad teismų praktika visiškai analogiškose bylose patvirtina, jog tokios bylos nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka ir pavyzdžiu nurodo Šiaulių apygardos teismo, apylinkės teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienodą teismų praktiką Lietuvoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taip pat pažymėtina, jog nėra teisinio pagrindo remtis atskirajame skunde nurodyta teismine praktika civilinėse bylose, nes jose yra skirtingos bylų faktinės aplinkybės. Atskirajame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir buvo priimtas sprendimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje jau buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pareiškimas buvo priimtas ir byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo stadijoje buvo nustatyta, jog pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir jos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos pareiškimą, nuo kasacinės teismo formuojamos praktikos nenukrypo.

16. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė