Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-02-17 · Civilinė byla Nr. e2A-104-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
e2A-104-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05125-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-104-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05125-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S).
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9335-1137/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės K. K. (toliau – ir atsakovė) 4223,65 Eur skolą; 543,44 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 1 d. – vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 649,28 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4223,65 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 28 d.); 31 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4223,65 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 122 Eur žyminį mokestį; 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovė nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ 4223,65 Eur negrąžinto kredito, 543,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,84 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės K. K.. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovės reikalavimus dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, priteisimo laikė pagrįstais ir tenkino.

5. Dėl negautų pajamų priteisimo teismas sprendė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 31 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

6. Ieškovės reikalavimą dėl 31 procento kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų teismas laikė nepagrįstu tuo pagrindu, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 428,40 Eur ((4223,65 Eur+543,44Eur)x0,05 proc.)x180 dienų) pagal Sutartį. Kadangi ieškovė 31 procento kompensacinių palūkanų prašė priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas sprendė, kad toks kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 428,40 Eur sumą, todėl minėtą reikalavimą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad sutartyje numatytos kompensuojamosios palūkanos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), todėl šią Sutarties sąlyga pripažino nesąžininga ir negaliojančia.

7. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą (4223,65 Eur + 543,44 Eur = 4767,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl 649,28 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei 649,28 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4223,65 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 28 d.), ir priteisti apeliantei iš atsakovės K. K. 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4223,65 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 28 d.); pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės K. K. 243,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

8.1. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) tarpusavio santykio bei jų skaičiavimo tvarkos. Apeliantė neprašė teismo po Sutarties nutraukimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų, o aiškiai nurodė, jog prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius). Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį.

8.2. Taip pat nurodo, kad pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Pradinis kreditorius pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

8.3. Ieškovės teigimu, teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju pradinio kreditoriaus teisių perėmėja – apeliantė) negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro nelogiška situacija, kadangi atsakovei būti nesąžiningai ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų naudingiau, nei juos vykdyti.

8.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino apeliantė nurodo, kad ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą, pirma, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, ir, antra, nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.

8.5. Teigia, kad atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.

8.6. Taip pat nurodo, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

10. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, priteisimo.

11. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs iš kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 4352,82 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir 4257,78 Eur mokėjimo palūkanas (vartojimo kredito mokestį), metinė palūkanų norma – 31 proc., iki 2024 m. birželio 28 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 21 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 3 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pradinis kreditorius 2020 m. kovo 16 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nuo 2020 m. balandžio 1 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovė, perėmusi iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4223,65 Eur skolą bei 543,44 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos). Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai.

13. Tačiau ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas ne tik iki sutarties nutraukimo dienos, bet ir 649,28 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4223,65 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2024 m. balandžio 28 d. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino mokėtinas mokėjimo (pelno) palūkanas, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Su šiais teismo argumentais ieškovė nesutinka ir dėl to pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad ji neprašė teismo po Sutarties nutraukimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų, o aiškiai nurodė, jog prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius). Mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas procentine išraiška už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą, kadangi Sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis.

Dėl negautų pajamų priteisimo

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Sutartis 2020 m. balandžio 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradiniam kreditoriui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 31 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. birželio 28 d. Pradinis kreditorius už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė Sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei Sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinis kreditorius tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (kaip negautas pelno palūkanas) faktą.

18. Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 31 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, ir nors tokius savo argumentus grindžia savo geranoriškumu ir kredito gavėjos teisėtų interesų apsauga, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovei, nes jis gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl priteisiant iš atsakovės konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovė nukentėtų, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju yra pasyvi, tokia ji buvo tiek iki sutarties nutraukimo, tiek jau nutraukus sutartį, tiek teisminio proceso metu, todėl teigti, kad yra tikimybė, jog atsakovė grąžins kreditą geranoriškai, nėra pagrindo.

19. Be to, nors Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovei net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ji nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.

20. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Ieškinyje nurodytas ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike.

21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 31 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (4223,65 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2024 m. balandžio 28 d., tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 4257,78 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.

22. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 4257,78 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 4257,78 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų bei paaiškinimų matyti, kad atsakovė pradiniam kreditoriui sumokėjo tik dvi įmokas, o iki sutarties nutraukimo dienos turėjo būti sumokėjusi 998,31 Eur palūkanų. Kadangi atsakovė iki sutarties nutraukimo, tiksliau iki 2019 m. lapkričio 28 d., iki kol vykdė sutartinius įsipareigojimus, buvo sumokėjusi ieškovei 454,87 Eur mokėjimo palūkanų, o pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 543,44 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 3259,47 Eur (4257,78 Eur – 454,87 Eur – 543,44 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. birželio 28 d.), ji šią sumą būtų gavusi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo keistina, priteisiant ieškovei iš viso 3259,47 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

23. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti ieškovei 3259,47 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

24. Nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 649,28 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, keistinas bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi patenkinus šį reikalavimą neliko nepatenkintų ieškovės ieškiniu reikštų materialaus pobūdžio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 122 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, viso – 243 Eur.

25. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 3259,47 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 47 ct) negautas pajamas ir 243 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė