Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2556-413/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2S-2556-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13228-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra
Civilinė byla Nr. 2S-2556-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13228-2014-3
Procesinio dokumento kategorijos:(S)128.11; 121.21; 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-17446-800/2014 pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės A. A. kontoroje vykdomas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų raj. agentūros (toliau ir Vilniaus RAAD Trakų raj. agentūros) nutarimas Nr. VR-12.1-124 AM0B7767, išduotas 2011 m. rugsėjo 30 d., dėl 200 Lt baudos išieškojimo iš G. G. išieškotojo Vilniaus RAAD Trakų raj. Agentūros naudai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014 m. liepos 9 d. pateikė skundą antstolės A. A. kontorai prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0036/11/03093 dėl 200 Lt baudos išieškojimo, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad suėjo senaties terminas. Nurodė, jog jis nebuvo informuotas apie paskirtą baudą, be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę valstybė pareiškėjo neaprūpino darbinėmis pajamomis, todėl jis neturėjo galimybės mokėti paskirtą administracinę baudą.

Antstolė A. A. 2014 m. liepos 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas vykdyti Vilniaus RAAD Trakų raj. agentūros nutarimas Nr. VR-12.1-124 AM0B7767, išduotas 2011 m. rugsėjo 30 d., dėl 200 Lt baudos išieškojimo iš G. G. Vilniaus RAAD Trakų raj. agentūros naudai. Pažymėjo, kad senatis vykdomosiose bylose dėl baudų išieškojimo nėra taikoma jei skolininkas vengė atlikti savo mokestinę prievolę; jeigu antstolis nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus bei tikrino skolininko turtinę padėtį ir ėmėsi visų teisėtų būdų išieškoti skolą. Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose buvo atliekami nuolatos. Antstoliui nėra deleguota funkcija spręsti, ar valstybė turėjo pareigą asmenį aprūpinti darbu, ar dėl to išnyko pagrindas sumokėti paskirtą baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą suinteresuotas asmuo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra prašė pareiškėjo skundą išspręsti taip, kad būtų apgintas visuomenės interesas aplinkos apsaugos srityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/03093 atmetė.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. antstolio kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų raj. agentūros nutarimas Nr. VR-12.1-124 AM0B7767, išduotas 2011 m. rugsėjo 30 d., dėl 200 Lt baudos išieškojimo iš G. G.. Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė 2011 m. lapkričio 29 d. išsiuntė raginimą sumokėti baudą skolininkui, 2012 m. sausio 1 d. teikė užklausą Sodrai, 2012 m. kovo 22 d. areštavo skolininko sąskaitoje esančias lėšas banke AB „Swedbank“, 2013 m. spalio 1 d. pateikė pakartotinę užklausą Sodrai, kas rodo, jog vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus ir tikrinant skolininko turtinę padėtį. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo tvirtinti, jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo. Kadangi antstoliui nėra deleguota funkcija spręsti, ar valstybė turėjo pareigą asmenį aprūpinti darbu, ar dėl to išnyko pagrindas sumokėti paskirtą baudą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir jo skundą tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių jau tris metus neturi pajamų, todėl neturėjo galimybės sąmoningai vengti mokėti paskirtą 200 Lt baudą, tačiau antstolė šių aplinkybių nevertino. Apeliantas skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, ir 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007, duotais išaiškinimais, kuriose konstatuota, kad jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos skyrimo priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesiėmė sąmoningai kokių nors priemonių siekiant išvengti baudos sumokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus baudos išieškojimo senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 629 straipsnyje reglamentuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas, nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų raj. agentūros 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. VR-12.1-124 AM0B7767 pareiškėjui G. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 76 straipsnio 4 dalyje (saugomų teritorijų režimo pažeidimas), buvo paskirta 200 Lt bauda. Nutarimui įsiteisėjus, šis dokumentas 2011 m. lapkričio 29 d. buvo perduotas vykdyti antstolės A. A. kontorai. Tos pačios dienos patvarkymu nutarimas priimtas vykdyti (v. b. l. 1, 4). Vadinasi ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo.

CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatyme ar vykdomuosiuose dokumentuose nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolės priimtame vykdyti nutarime nurodyta, jog pareiškėjui paskirta 200 Lt bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos (v. b. l. 1).

CPK 443 straipsnio 8 dalis numato, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išnagrinėtos bylos aplinkybės, todėl teismas patikrino jam prieinamą ir byloje nesančią informaciją. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. kovo 13 d. ir nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. spalio 6 d. buvo suimtas. Minėta, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 200 Lt bauda, buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 30 d., vadinasi nutarimo priėmimo metu pareiškėjas dėl suėmimo priimant nutarimą nedalyvavo. Nors iš nutarimo turinio matyti, kad jo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šio dokumento nuorašas būtų įteiktas pareiškėjui. Todėl minėta CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/11/03093 medžiagos matyti, kad antstolis 2011 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir raštą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 4-7), tačiau duomenų apie minėtų dokumentų išsiuntimą bei įteikimą pareiškėjui taip, kaip numato CPK 604 straipsnis, vykdomojoje byloje nėra. Pažymėtina, jog ant dokumentų esantis antstolės kontoros antspaudas, liudijantis apie dokumentų išsiuntimą paštu, dar neįrodo jų išsiuntimo fakto. Nenustačius duomenų, kad skolininkui apie paskirtą baudą buvo žinoma ir konstatavus faktą dėl netinkamo skolininko informavimo apie antstolio priimtus veiksmus, nėra pagrindo išvadai, kad skolininkas pažeidė savo pareigas, numatytas CPK 644 straipsnyje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė 2011 m. gruodžio 28 d. teikė užklausas Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams apie juose esančias pareiškėjo (skolininko) sąskaitas, 2012 m. sausio 1 d. teikė užklausas Sodrai, 2012 m. kovo 22 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sąskaitoje esančias lėšas banke AB „Swedbank“, 2013 m. spalio 1 d. pateikė pakartotinę užklausą Sodrai (v. b. l. 8-10, 13), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė per visą išieškojimo laikotarpį jai prieinamomis priemonėmis būtų ėmusis veiksmų skolininko buvimo vietai nustatyti, surasti kitą pareiškėjui priklausantį registruotiną turtą.

Byloje nenustačius, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą baudą ir atliekamus išieškojimo veiksmus, kad trukdė išieškoti jam paskirtą baudą ar ėmėsi kokių nors kitokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, apeliacinės teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir vykdymo senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo byla buvo išspręsta neteisingai, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės – nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0036/11/03093.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti vykdomąją bylą Nr. Nr. 0036/11/03093 dėl baudos išieškojimo iš G. G. išieškotojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros naudai.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas