- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-338-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01792-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) D. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-560-223/2020 dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo pripažintam neveiksniu asmeniui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. M. pateikė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pripažintai neveiksnia O. A. nustatyta globa, jos globėja paskirta A. K.. Pripažintos neveiksnia O. A. turimam turtui nustatytas visiškas turto administravimas, turto administratorė paskirta A. K..
2. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu, O. A. buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
3. Pareiškėja nurodo, kad O. A. yra jos motina. Pripažinus O. A. neveiksnia, teismo iniciatyva buvo pradėta byla dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo nustatyta globa O. A., jos globėja ir turto administratore paskiriant A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, pripažintai neveiksnia O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatė globą, jos globėja ir turto administratore paskyrą A. K., nustatant visišką turto administravimą.
5. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byl;oje Nr. 2YT-4569-223/2019, O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
6. Teismas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo pradėta byla dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo pripažintai neveiksnia O. A.,o Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius buvo įpareigotas pateikti išvadą dėl galimos globėjo kandidatūros.
7. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad O. A. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ji negali atstovauti savo interesų, savimi pasirūpinti, jai yra reikalinga pastovi priežiūra. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius nurodė, jog O. A. yra būtina nustatyti globą, o jos globėja rekomendavo skirti A. K., kaip atitinkančią globėjai keliamus reikalavimus. Nurodė, kad dėl A. K. skyrimo globėja neprieštaravo O. A. sutuoktinis L. A..
8. Teismas pažymėjo, kad globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir teisėtus interesus. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Teismas pažymėjo, jog globėju yra skiriamas Socialinių reikalų skyriaus rekomenduojamas asmuo. Pateikta išvada dėl globėjo kandidantūros padeda teismui, vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją ir turto administatorių.
9. Teismas nustatė, kad A. K. ir D. M. atitinka globėjoms ir turto administratorėms nustatytus kriterijus. Teismas sprendė, jog tarp D. M. ir A. K. bei jų tėvo L. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir teismo nutarties pagrindu D. M. savo motiną O. A. gali lankyti tik tris dienas per savaitę.
10. Teismas pažymėjo, kad D. M. ir pripažintos neveiksnia O. A. ribotas bendravimas, yra nepakankamas įgyvendinant jos kaip globėjos pareigas dabartinėje O. A. gyvenamojoje vietoje, o D. M. noras parsivežti mamą į savo namus, tuo atveju jei ji būtų paskirta globėja, neatitiktų neveiksnaus asmens interesus, nes būtų pakeista jai įprasta aplinka, be to ji būtų atskirta nuo savo sutuoktinio L. A..
11. Teismas pažymėjo, kad A. K. gyvena gretimame bute, nedirba, turi galimybę užtikrinti O. A. priežiūrą ir slaugą visą parą, užtikrinti jos poreikių tenkinimą, ilgą laiką jau prižiūri savo mamą, nusprendė, jog A. K. yra tinkamiausia kandidatė būti neveiksnios O. A. globėja ir turto administratore. Parinkdamas globėjos kandidatūra, teismas pažymėjo, jog D. M. atžvilgiu yra priimtas nuosprendis bei nutarimai, kurie teismo nuomone, parodo šalių tarpusavio santykius ir šių santykių konfliktiškumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja D. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, kad teismas formaliai vertino suinteresuoto asmens D. M. pateiktus duomenis, tendencingai vertino kitų šalių duomenis, neatsižvelgė į esamą faktinę situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. K. ir D. M. atitinka globėjoms bei turto administratorėms nustatytus kriterijus, t.y. abi yra sveikos, pateikusios rašytinius sutikimu būti paskirtomis O. A. globėjomis, abi pajėgios rūpintis neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta savo motina O. A..
15. Pažymi, kad byloje buvo pateikta gydytojų pažyma apie A. K. galimybę būti globėja, tačiau A. K. yra nustatytas 35 procentų darbingumas dėl ligos, kas jai gali trukdyti atlikti globėjos pareigas.
16. Nurodo, jog O. A. ilgą laiką nėra buvusi lauke, jos neleidžiama lankyti draugėms, todėl tokie A. K. veiksmai negali būti pripažinti kaip atitinkantis neveiksnaus asmens interesus.
17. Pažymi, kad ji, teikdama sutikimą būti mamos O. A. globėja, nurodė, jog mamą parsivežtų į turimą gyvenamąjį namą, kur jai būtų sudarytos visos sąlygos gyvenimui. Taip pat nurodė tai, kad ji dirba, netrukdytų prižiūrėti mamą, be to jai padėtų kiti šeimos nariai.
18. Nurodo, kad ji, siekdama būti savo mamos O. A. globėja, pateikė visus reikalingus duomenis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui. Globos institucija, teikdama išvadą dėl globėjos kandidatūros, nepasisakė dėl jos galimybių būti globėja.
19. Pažymi, kad pagal CPK 506 straipsnio 2 dalį, globos ir rūpybos institucija privalo raštu pateikti išvadą, kurioje turi būti nurodyta asmens galimybės įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas. Jei išvadoje dėl asmens tinkamumo ( netinkamumo) būti globėju nepasisakyta, tai laikoma išvados trūkumu. Teismas turėtų pareikalauti pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančią išvadą. Šioje nagrinėjamoje byloje, globos institucijos netinkamai parengta išvada, esant byloje pateiktų įrodymų visumai, lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.Netinkamai parengta globos institucijos išvada galėjo lemti netinkamą neveiksnaus asmens interesų įvertinimą ir neužtikrino tokio asmens teisių apsaugos.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, A. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
21. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, įvertino visus surinktus įrodymus bei ištyrė visas aplinkybes.
22. Nurodė, jog O. A. anksčiau rūpinosi jos tėtis L. A., tačiau dėl amžiaus jis negali tinkamai pasirūpinti savo sutuoktine.
23. Nurodė, kad ji turi galimybę pasirūpinti mama, kadangi gyvena toje pačioje laiptinėje, niekur nedirba. Savo tėvus ji prižiūri ir aprūpina maistu, teikia jiems visokeriopą pagalbą.
24. Pažymėjo, jog D. M. pasirūpinti mama negali, nes dirba nuo 8.00 val. Iki 17.00 val., be to nuolat konfliktuoja su mama ir tėčiu. Dėl jos neprognozuojamo elgesio, teko kreiptis į teismą bei teisėsaugos institucijas. Jeigu globėja būtų paskirta D. M., ji išvežtų mamą į namus. Tačiau tokiu atveju būtų atskirti abu tėvai.
25. Nurodė, jog globos ir rūpybos institucija pateikė teismui išvadą dėl globėjos kandidatūros bei rekomendavo, kad ji būtų skiriama globėja ir turto administratore. Tam neprieštaravo ir L. A.. Pažymėjo, kad ji rūpinasi savo mama O. A. bei tėvu L. A., kuriems gaminą maistą, rūpinasi jų higiena ir priežiūra.
26. Pažymi, kad ji atsakingai vykdo globėjos pareigas, užtikrins ir apsaugos mamos O. A. turtinius interesus, padės įgyvendinti neveiksnaus asmens teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos D. M. “ atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).
28. Skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse O. A..
29. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4569-223/2019, O. A., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
30. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pradėta byla dėl globos nustatymo O. A..
31. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, O. A. nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta A. K., O. A. turimam turtui nustatytas visiškas turto administravimas.
32. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugo ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK ) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo ( CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, o neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-369/2013).
33. Vadovaujantis CPK 505-508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti išvadą teismui dėl siūlomo globėjo kandidatūros, t.y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui ( CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui, vertinant ją su kitais surinktais įrodymais, parinkti geriausią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėją, turto administratorių. Teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems tam tikrose srityse asmenims socialinę paramą užtikrinant institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti globėjų ir rūpintojų veiklą ( CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju, turto administratoriumi.
34. Byloje pateiktoje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus išvadoje nurodoma, kad pripažintos neveiksnia O. A. globėja sutinka būti dukros A. K. ir D. M.. Išvadoje nurodoma, kad O. A. gyvena su vyru L. A., kuris yra senyvo amžiaus. A. K. mamą slaugo apie keturis metus , ji gyvena šalia esančiame bute. O. A. sutuoktinis L. A. sutinka, kad žmonos globėja būtų paskirta A. K.. Ši išvada leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad O. A. interesai paskyrus globėja ir turto administratore A. K. nebus pažeisti. Apeliantė nurodo, jog išvada teikianti institucija turėjo pasisakyti ir dėl jos tinkamumo būti mamos globėja ir turto administratore. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šias skundo argumentais. Kaip jau buvo minėta, teismas skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį pripažinto neveiksniu asmens globėju ir turto administratoriumi. Pažymėtina, kad pateikiamoje išvadoje yra nurodomos aplinkybės dėl asmens prašomo skirti globėju ir turto administratoriumi tinkamumo, ši išvada buvo vertinama kartu su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktą išvadą bei kitus byloje esančius įrodymus, vertino abiejų dukterų galimybę būti pripažintos neveiksnia mamos globėja ir turto administratore. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog buvo pateikta netinkama išvada dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, jog ji buvo tinkamesnė pretendentė būti mamos globėja, nei paskirtoji globėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino visus įrodymus ir aplinkybes dėl globėjo kandidatūros parinkimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklės nepažeidė. Byloje nustatyta, kad D. M. buvo bausta administracine nuobauda, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui L. A.. Šios nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog D. M. ir jos tėvų bei sesers santykiai yra konfliktiški ir tai gali trukdyti D. M. tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesus.
36. Kaip nurodo apeliantė atskirajame skunde, tuo atveju, jeigu ji būtų buvusi paskirta mamos globėja ir turto administratore, ji būtų išsivežusi mamą gyventi pas save. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks įprastos aplinkos pakeitimas, atskyrimas nuo sutuoktinio, gali turėti neigiamos įtakos asmens psichikos sveikatai ir neatitinka neveiksnaus asmens interesų. Reikšminga teismas pripažįsta ir tą aplinkybę, kad O. A. yra prižiūrima A. K. apie ketverius metus, A. K. gyvena toje pačioje laiptinėje ir kiekvieną dieną prižiūri savo mamą, todėl globėjos paskyrimas nebus susijęs su būtinybe keisti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto asmens gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės subjektyvi nuomonė, kad ji yra tinkamesnė pretendentė būti mamos globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta.
37. Byloje nėra ginčo, kad globėjo ir turto administratoriaus funkcijas galėtų vykdyti ir apeliantė, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šias pareigas pavedė atlikti A. K.. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ji pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Be to, globėjo veiklą kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos ( CK 3.421 straipsnis), reikšmingiems sandoriams su globotinio turtu atlikti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas ( CK 3.244 straipsnis), todėl spręsti, kad ginčijama nutartimi O. A. globėja ir turto administratore paskyrus A. K. kyla grėsmės jos teisėms ir teisėtiems interesams, nėra pagrindo.
38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
39. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias globėjo ir turto administratoriaus paskyrimą, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teismas nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.